Astravo AE galimas poveikis Vilniaus vandenvietėms (1)

Neris_vstt.lt

Neris | vstt.lt nuotr.

Baltarusijoje, vos už 50 km nuo Vilniaus, Neries pakrantėje ties Mikailiškių kaimu, sparčiais tempais statoma vadinamoji Astravo atominė elektrinė (AE). Šios upės vandeniu bus aušinami AE reaktoriai. Tai yra potencialius Neries upės vandens taršos šaltinis.

Lietuvoje centralizuotam geriamojo vandens tiekimui naudojamas tik požeminis vanduo, kurių ištekliai pasipildo paviršiniu upių vandeniu. Upės vandens prietaka siurbiamame požeminiame vandenyje Vilniaus miesto krantinėse vandenvietėse yra 20–50%. Todėl akivaizdu, jog upės vandens tarša, ypač didesnio masto avarinė tarša, gali žymiai įtakoti krantinėse vandenvietėse išgaunamo požeminio vandens kokybę. Baltarusija nuolat tvirtina, kad šiai AE dirbant normaliu režimu ar net nedidelių avarijų atveju jokio poveikio aplinkai, taigi ir Neriai, praktiškai nebus arba jis bus visiškai menkas. Tačiau, kaip žinoma, geriamajame vandenyje radionuklidų apskritai negali būti.

Visos AE reaktorių aušinimui naudoja paviršinį vandenį, kuris neretai maitina ir požeminį vandenį ten, kur jis eksploatuojamas, t. y. vandenvietėse. Vilniuje Neries ir jos intakų slėniuose yra išžvalgyti ir įvertinti ypač dideli požeminio vandens ištekliai, čia yra susitelkę vienos iš didžiausių šalies vandenviečių. Iš 20 tokių vandenviečių – 11 yra prie Neries. Be to, dėl sumažėjusio poreikio geriamajam vandeniui ne visos jos dirba, labai nevienodi jų debitai bei išteklių panaudojimo mastai.

Bet kuriuo atveju šios 11 vandenviečių (Nemenčinės, Karveliškių, Virių, Pečiukų, Smėlynės, Turniškių, Verkių, Trinapolio, Vingio, Jankiškių, Bukčių) yra ypač svarbios centralizuotam Vilniaus geriamojo vandens tiekimui. Jose išžvalgyti požeminio vandens ištekliai kiek viršija 280 tūkst. m3/d, tai sudaro daugiau nei pusę visų didžiojo Vilniaus išžvalgytų išteklių. Nors dabar miesto poreikiams geriamajam vandeniui tenkinti iš šių vandenviečių kasdien paimama tik 59,6 tūkst. m3/d vandens, tačiau tai yra net 73% viso dabar miestui tiekiamo geriamojo vandens kiekio.

Bet kokia tarša iš Astravo AE, patekusi į Nerį, jau po 10–12 val. pasiektų šiaurines Vilniaus miesto vandenvietes, kurios yra tik 30 km atstumu nuo AE, o dar po kelių valandų – ir kitas miesto vandenvietes, esančias Neries pakrantėse. Todėl yra svarbu kuo patikimiau kiekybiškai įvertinti avarinės upės taršos poveikį požeminio vandens ištekliams ten, kur jie pasipildo paviršiniu, Neries vandeniu. Kitas svarbus žingsnis – paruošti gyventojų aprūpinimo švariu geriamuoju vandeniu praktinių veiksmų planą bet kokiems avariniams atvejams Astravo AE.

Lietuvos geologijos tarnybos informacija

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

1 komentaras

  1. Kur, šį dešimtmetį, buvo ir kur yra Lietuvos mokslininkai – hidrologai ir ichtiologai?!
    Kas atsitiko su Drukšių ežeru ir šio ežero žuvimis?! Kur jos dingo?
    Astravo AE aušinamasis Neries upės vanduo radikaliai pakeis ir šios upės vandens temperatūrą, ir jos lygį! Jeigu iki šiol ir vienas, ir kitas svyravo pagal gamtos dėsnius, tai ateityje jie svyruos pagal Astravo AE poreikius! Pakįs ir Nemuno upės vandens lygis ir vandens temperatūra!!! O tai reiškia, kad Lietuvos visa hidrologinė sistema prikalsys nuo Rytų kaimynų, o gal ir nuo vienos kaimynės!?
    O koks šios prevencijos poveikis bus Kuršių marioms ir jos gyventojams?!
    Kada mūsų mokslininkai, nelaukdami politikų komandų, patys pradės spręsti Lietuvai svarbiausias problemas ir apsaugos mūsų šalį, kad ir nuo dar vieno “Independens”?!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: