L. Zasimavičius. Kas nutildė kairiuosius diskusijoje dėl pabėgėlių? (18)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Dar visai neseniai naujosios kairės atstovai ar jai prijaučiantys smerkė visuomenės dalį skeptiškai vertinančią pabėgėlių krizę. Šarūnas Černiauskas, Paulius Gritėnas , kiti apžvalgininkai socialiniuose tinkluose atvirai bandė pašiepti visus nepritariančius ES sugalvotai kvotų sistemai, kurios metu visos ES narės yra įpareigojamos priimti tam tikrą skaičių atvykėlių iš tolimųjų pietinių kraštų. Nepaisant įvairių atvykėlių sukeltų riaušių traukinių stotyse, nepaisant nelegalių valstybinių sienų kirtimų, nepaisant sukeltų teroro aktų Paryžiuje…

Naujosios Kairės atstovai visaip bandė teisinti atvykėlius: esą jie yra kitos kultūros, išsigandę, baikštūs ir mūsų pareiga yra priglausti bėgančias nuo karo šeimas, kaip, kad lietuvius kažkada priglaudė Vakarai. Buvo stengiamasi paneigti kiekvieną su pabėgėlių nusikalstama veika susijusią istoriją: esą tai ne pabėgėliai, žiniasklaidos priemonė, kurioje paskelbta informacija yra nepatikima, skleidžianti propagandą ir t.t.

Galiausiai, net ir patys didžiausi pabėgėlių problemos altruistai nutilo, kuomet, ne bet kas, o BBC naujienų portalas paskelbė apie tūkstantinės gaujos siautėjimą Naujųjų metų vakarą Kelno mieste, Vokietijoje. Tą vakarą tūkstančiai jaunuolių žagino, priekabiavo ir apvoginėjo Vokietijos merginas. Ar tylėjimas po šio visą pasaulį sudrebinusio skandalo reiškia Naujosios Kairės atstovų pripažinimą, jog pabėgėlių klausimų vėl buvo susimauta?

Akivaizdu, jog vertybių pliuralizmą ir jų reliatyvumą išpažįstantys asmenys jokiu būdu viešai nepripažins to, jog jų ideologija yra žalinga žmonijai. Tai reikštų gilią savirefleksiją, tačiau kairieji jos paprasčiausiai neturi. Paprastas pavyzdys iš netolimos praeities: Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė socialiniame tinkle paskelbė nuotrauką, kurioje ji kvietė pabėgėlius atvykti į Lietuvą. Žurnalistams užkalbinus ją, ar ketina, ir kiek priimti pabėgėlių į savo šeimą, Seimo narė veidmainiškai sumišo ir veidmainiškai nusprendė išsisukinėti, aiškiai parodydama, jog kur kur, bet B. Vėsaitės namuose lauko durys imigrantams bus uždarytos. Kairieji net suprasdami pabėgėlių integracijos problemiškumą (kuomet tai liečia asmeniškai), savo ideologinių šūkių neatsisako. Todėl tai galima pavadinti paprasčiausiu veidmainiavimu.

Vis labiau akis badantys faktai, jog Europa nesusitvarko su milžiniškais atvykėlių srautais iš Sirijos, Irako, Irano ir kt. valstybių, verčia net pačius aktyviausius demagogus trumpam pritilti.

Ir iš ties, Europos visuomenėse sparčiai populiarėjant dešiniosioms-nacionalistinėms politinėms jėgoms, kairės atstovams nederėtų praleisti progos patylėti bent jau pabėgėlių klausimais, siekiant dar bent penkmetį neatsidurti politiniame šiukšlyne.

Autorius yra Viešosios politikos analizės magistrantas