K. Paulikė. Ar atimdami vaikus iš tėvų išvengsime problemų? (11)

Kristina-Paulike-ve.lt_

Kristina Paulikė | ve.lt nuotr.

Jau tapo tradicija, kai po įvairių tragedijų pasipila piktinimosi banga, „išmaniųjų“ politikų pasisakymai, pramogų pasaulio atstovų, kaip kokių didžiausių ekspertų, minčių perliukų demonstravimas, ką būtinai ištransliuoja pagrindinės žiniasklaidos priemonės, idant pasikelti reitingus.Prieš kraupius reportažus ciniškai parodoma graži alkoholio reklama, ir viskas toliau teka sava vaga. Tik po tragedijų trumpam visi tampa labai protingi, žarsto patarimus, politikai,kurie sėdėdami po kelias kadencijas šiltose valdžios kėdėse ir niekada neregėję tikrosios Lietuvos, staiga kaip kokie didieji išminčiai pareiškia žinantys kaip išspręsti problemas. Įdomu tai, kad daugelis jų pirmiausia siūlo ne pradėti rūpintis šalies žmonių ekonomine gerove ir pradėti kurti efektyvią pagalbos šeimai sistemą, kurios tie patys „išmanieji“ politikai sukurti taip ir nesugebėjo, bet siūlo atsiųsti čia Norvegijos Barnevernet atstovus, kurie įvestų Lietuvoj tvarką. Tiesiog atimam vaikus ir taip išvengsim problemų. Tiesa, vienas politikas nebuvo toks pesimistas ir lyg pabudęs iš ilgo letargo miego, pirmą Naujų metų dieną pareiškė, kad į 2016-uosiuss metus Lietuva „įriedėjo“ saugi ir klestinti (?!). Matyt, žmogus ne visai orientavosi aplinkoje… Būna ir taip.

Kaip gi tai „klestinčiai“ Lietuvai išsikapstyti iš tos socialinių problemų prarajos, kurion grimztame vis gilyn ir gilyn? Yra keli prevencijos lygiai, kurie rodo, kad atsakomybę už susidariusią situaciją turėtų būti atsakinga visa visuomenė: pamatinis lygis, kai ekonominės sąlygos tiesiog nesudaro prielaidos žmogui degraduoti, antras, kai sukurta efektyvi pagalbos šeimai sistema laiku užkerta kelią nelaimėms, trečias – atsakinga pilietinė visuomenė, bendruomeniškumas, kur vienas kitą palaiko, suteikia pagalbą ir pan. Deja, bet visa ši sistema Lietuvoje dabar merdėja, o pasekmės žiaurios: bujoja smurtas, patyčios, savižudybės, nedarbas, skurdas, alkoholizmas. Reikia priminti, kad daugiau nei trečdalis Lietuvos vaikų ir tiek pat suaugusiųjų gyvena ties skurdo riba. Ar tai klestinčios ir saugios šalies bruožas, drįsčiau abejoti. Visgi ekonomikos temą norėčiau palikti šios srities ekspertams ir šiek tiek paliesti kai kurias pagalbos šeimai problemas.

Ar šiandieną Lietuva turi funkcionuojančią ir efektyvią pagalbos šeimai sistemą, kuri užkirstų kelią nelaimėms? Deja, bet kol kas pasigirti neturime kuo. Dar prieš 25 metus buvo planuojama, kad ugdymo įstaigose dirbs bent po 4 socialinius pedagogus, daugiau nei vienas psichologas, tačiau praėjus daugiau nei 2 dešimtmečiams šimtai parengtų psichologų ir socialinių pedagogų tapo bedarbiais, mokyklose jų vis dar tėra po vieną (retais atvejais po du), o ikimokyklinėse įstaigose tokių iš viso nėra. Mokyklose vienam specialistui tenka aptarnauti po 1000 ir daugiau vaikų, todėl visas dėmesys skiriamas tik labiausiai probleminiams vaikams, apie darbą su kitais vaikais ar juolab šeimomis kalbos iš viso negali būti.

Paprasta šeima, kuri nėra įtraukta į rizikos grupės sąrašus, geriausiu atveju gauna 5 nemokamas psichologo konsultacijas, o jei nori gauti rimtesnę pagalbą, už ją teks susimokėti. Neturi pinigų, tenkinkis tuo, ką gavai nemokamai ir lik su savo bėdom. Vaikų su specialiaisiais poreikiais skaičiaus didėjimui, jaučiamas didžiulis poreikis spec. pedagogų. Taip pat didelė problema – vaikų psichiatrų trūkumas, kurių konsultacijų tenka laukti po mėnesį ar net du. Kartais konsultacijos net nesulaukiama… Ypač didėja psichologų poreikis darželiuose, kurie pilni vaiku su elgesio ir emocijų sutrikimais.

Pedagogui tenka 20 ir daugiau ikimokyklinukų, kas gerokai apsunkina ugdymo procesą. Dėl specialistų trūkumo vyksta tik gaisrų gesinimas arba jie net negesinami ir pavirsta pelenais… Vienam socialiniam darbuotojui, dirbančiam už minimalią algą, tenka 17 ir daugiau socialinės rizikos šeimų. Darbas pavojingas, dažnai tenka susidurti su panašiais į Kėdainių „pažibą“ veikėjais, kurie grasina peiliais, pagaliais ar net ginklais. Ar įmanomas efektyvus socialinis darbas tokiomis sąlygomis? O jei dar komandoje ne visi specialistai dirba atsakingai.

Dar viena skaudi ir laiko nugairinta problema – socialinių darbuotojų algos, kurios net neprilygsta probleminių šeimų pašalpų lygiui. Paradoksalu? Teikėme ne kartą siūlymus įvairioms ministerijoms dėl specialistų stygiaus įstaigose, kaip pagerinti pagalbos šeimoms organizavimą savivaldybėse. Deja, į siūlymus jau daugelį metų neatsižvelgiama. Matyt dar ne tie prioritetai…

Palauksim kitų tragedijų? Pradžioje valdininkai tegul pasidalina ES pinigėlius tarp savų, už likusius pasireklamuoti apie nuveiktus „didelius“ darbus ir skambias reformas bei Briuselio nurodymu pasirūpinti pabėgėliais, o kas liks, gal nubyrės ir Lietuvos socialinėms problemoms spręsti.

Deja, bet sudėtingiau kalbėti apie trečią dėmenį – bendruomeniškumą, pilietišką ir neabejingą visuomenę, kuri turi subręsti, o tam reikia laiko. Šioje vietoje siūlyčiau nei daug, nei mažai – atsisukti kiekvienam į save ir pamąstyti, ką aš padariau, kad šalia esantis pasijustų saugesnis, sotesnis, geresnis ir laimingesnis.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .

11 komentarų

  1. Dronas:

    Nepaminejote laisvai besiliejancio alkoholio, taip pat neparaset apie tai, kad socialinis darbuotojas, daznai beteisis stebetojas, kuriem tik sitas ir belieka. O del samoningumo, jeigu zmones gyvens kai gyvuliai, jie elgsis kaip gyvuliai ir vaikas isauges tvarte-beprotnami, dazniausiai ir liks tokiam lygmeni. Degeneratus grazinti i normalaus gyvenimo vezes, kada jau pragertos smegenys (sunykusios jungtys smegenyse), labai sunku, labai retais atvejais pavyksta tai padaryti. Todel nedeciau daug vilciu i kalbejimus ir kitas svelnias priemones. Cia nieko kito nelieka kaip paimti vaikus. Gal dar bent juos isgelbet pavyks. Tokioje padetyje nelabai yra is ko rinktis. Kas del ekonominio veiksnio, tai reikia neleisti nuslyst i sita degradacijos liuna, nes ten patekus 90% zmoniu, o gal ir daugiau, tenka tiesog nurasyti i nuostolius. Jau velu gelbeti, tai kaip uzleistas gangrenos atvejis, pagailejai nupjauti pirsta, nupjausi koja, pagailejai kojos, zmogus mirs. Nera grazaus ir elegantisko sprendimo, kuris patiks visiem. Teks imtis grieztu, ilgalaikiu, nemazai kainuojanciu, nepopuliariu, kompleksiniu priemoniu. Pirma is ju, alkoholio prekybos ribojimas ir prieinamumas, akcizu alkoholiui kelimas, ne simbolines, o realios bausmes uz alkoholio kontrabanda ir gamyba, bei pardavima stambiu mastu. Vaiku paemimas is tokiu seimu. Ir isvis, tokiem geriau ne pinigus dalinti, o talonus ir labdara, grynu pinigu duoti tik labai ribotus kiekius. Jeigu eis vogt, sodint i kalejima, tegu ten atidirba islaikyma. Negrazu, sutinku, bet kitaip nesigaus. Tai tiek apie socialini dugna.
    Kitoje puseje, sedi politikai, labai neaiskus ju atsakomybes klausimas. Nereikia nuvertinti politiku veiksmu ar neveiksnumo pasekmiu, ne viska rinka reguliuoja ir visokios socialines blogybes neatsiranda is niekur. Niekas siame pasaulyje neatsiranda is nieko. Niekam ne paslaptis, jog alkoholio lobistai seimo ir vyriausybes koridorius mina kaip savo namu sleksti ir ne tik alkoholio. Alkoholio ribojimo ir panasus istatymai vis meginami nuskandinti meginant pratest laisva alkoholio liejimasi. O jau tas naujasis “socialinis modelis” kuris tik padidins itampas visuomeneje ir pablogins siaip jau ne itin linksma vidutinio piliecio gyvenima, pamazu istumiant zmogu is vidutinio (labai plono) sluoksnio arciau dugno. Taip, zmones daugiau gers, kuo blogesne socialine padetis, tuo daugiau psichoziu, alkoholizmo, narkotiku, zmogzudysciu, savizudybiu ir daugelio kitu su psichologinine aplinka susijusiu veiksmu. Kada zmoguje kaip garas katile kaupiasi itampa, tik laiko klausimas kada jam “nuraus stoga”. O ko verti premjero zodziai: Vyriausybės vadovo teigimu, 44 įstatymų projektų paketas ir juo siūlomos socialinės reformos neturėtų būti keičiami, siekiant įsiteikti rinkėjams. Ka rimtai? Tai kalba salies premjeras, renkamas tu paciu rinkeju atstovas, kuris siaip jau privalo atstovaut tu paciu rinkeju nuomone? Zinoma premjerui reikia atidirbti sponsoriu pinigus, bet taip akiplesiskai dar nepamenu, kad butu buve. Manot tai skatina pilietiskumo jausma, tikejima valstybe ir nora padet kazkam kitam, ypac kada pats vos gala su galu suduri? Nelabai tiesa sakant. Todel reikia ne kosmetiniu pakeitimu ir daugiau socialiniu darbuotoju, bet esminiu permainu valstybeje. O ju nebus be pilieciu valios. ir kuo daugiau pilieciu atsidurs arciau socialinio dugno, kuo daugiau bus isstumta is tos vadinamos vidriniosios klases, tuo maziau bus tos valios. Liks tik degradavusi lengvai manipuliuojama banda. Itariu, kad to sistemingai siekiama.
    Valstybeje kruva problemu, dalis pradeta spresti, kas labai dziugina, taciau sitie metymai i sulini ir kiti kraupus bei protu sunkiai suvokiami dalykai, didziaja dalimi yra nulemti politiku abejingumo ir nenoro matyr rimtu socialiniu bedu, jau nekalbant apie korupcija ir nevarzoma interesu grupiu lobizma. Na ir po paskutiniu premjero zodziu galima drasiai sakyt, jog valdzia atvirai pareiske, jog neatstovauja savo rinkeju, o aptarnauja interesu grupes, kurios kai kuriuos politikus matyt neblogai finansuoja. Kokia gali but tvarka ir socialine darna, kada vyksta tokie dalykai? Zuvis puna nuo galvos.

    • Bartas:

      Na, ką dar galiu pridurti, nieko. Skraiduke – esi teisus.
      Stebiu savo kaimynus (kaimiečius). Jie visi darosi panašūs. Vienodai sutinsta, vienodos odos spalvos ( mėlynai pilkos žemės) ir panašaus amžiaus išnešami pirmyn kojomis . Klausimas , ką pila į tą šūdiną “bambalinį” alų, valdžios saugomi , svaigalų gamintojai.

  2. Klausau per LRT radiją kaip vyriausybininkai kalbomis imituoja darbą – jie, būk, susirūpinę dėl tragedijos, kur tėvas nužudė vaikus, jie, būk, sprendžia ką daryti, o iš tikrųjų pirma reikėtų susigaudyti:
    prikurk tu kiek tik nori institucijų, bet niekas neužkirs kelio puspročiui padaryti, įsiūčio bangai užėjus, velnio darbą.
    Nes berazumiai turi būti uždaryti – tik tai garantuotai apsaugo visuomenę nuo jų.
    Tas žmogėnas mokėsi “spec.mokykloje”, o ten normalūs nepatenka.
    Štai kur ir visa problema – prie vokiečių tokie būdavo suriktinami, prie tarybų valdžios taip pat.
    Taip, kad pirma reikia padaryti jam ekspertizę ir nustatyti ar nėra jis psichiškai nesveikas, nes tik toks gali taip padaryti.

  3. lietuvis:

    nesuprantu, koks gali būti pateisinimas žudikui? juk jis įmetė į šulinį du bejėgius vaikus. Taškas. Nuvedei už tvarto ir sušaudei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: