Sekmadienis, 8 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Kaip gudrus farmacininkų triukas tuština pinigines

www.technologijos.lt
2015-12-27 13:09:06
239
PERŽIŪROS
1
Kaip gudrus farmacininkų triukas tuština pinigines
vaistai_rankoje_technologijos.lt
technologijos.lt nuotr.

Vienas garsiausių vaistų nuo skausmo gamintojų Australijoje visai neseniai apkaltintas klaidinęs klientus. Kaip žmonės vaistinėje išsirenka konkrečius vaistus nuo skausmo ir kokiais kriterijais vadovaujasi, aiškinasi BBC.

Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo „Nurofen“. Jų yra pačių įvairiausių rūšių ir formatų. „Nurofen“ gamintojas „Reckitt Benckiser“ nurodė kuo skubiau iš vaistinių lentynų Australijoje dalį produkcijos atšaukti.

Teismas nusprendė, kad gamintojas klaidina klientus – esą skirtingos to paties vaisto pakuotės perša mintį, kad konkreti vaisto variacija tinka konkrečiam skausmui malšinti, nors taip ir nėra. Tiesą sakant, visuose minėtojo gamintojo vaistuose nuo skausmo yra toks pat kiekis veikliosios medžiagos – 342 miligramai ibuprofeno lizino.

„Reckitt Benckiser“ sako, kad bendrovė paprasčiausiai reaguoja į paklausą. Jie tvirtina, kad 88 proc. žmonių ieško vaisto nuo konkretaus skausmo. Tabletės, ant kurių pakuotės tiksliai nurodoma „nuo nugaros skausmo“ ar „malšina menstruacijų sukeliamą pilvo skausmą“, padeda klientams lengviau ir greičiau apsispręsti, ko jiems šiuo metu reikia, sako gamintojo atstovai.

Įsivaizduokite tokį scenarijų. Klientas savo rankinėje turi vaistų nuo migrenos „Nurofen Migraine Pain“. Pradeda skaudėti galvą, tačiau tai ne migrena, o įtampos sukeltas skausmas. Skuba į vaistinę ir perka vaistų nuo būtent tokio skausmo „Nurofen Tension Headache“. Teismas tokį neatsakingą farmacininkų žaidimą įvertino kaip pirkėjų pinigų švaistymą – juk kalbama apie tokius pačius vaistus, tik skirtingose pakuotėse.

Visi šie specializuoti vaistai nuo skausmo Australijoje kainuoja kone dvigubai brangiau nei standartinis vaistas nuo skausmo „Nurofen“. Vienintelis šio vaisto ir specializuotų vaistų nuo skausmo skirtumas – lizino ir natrio kiekis. Gamintojo teigimu, šios medžiagos padeda vaistus įsisavinti greičiau, tad ir palengvėjimo sulaukiama skubiau.

Jungtinėje Karalystėje taip pat pardavinėjami panašūs vaistai. „Nurofen Migraine Pain“ ir „Nurofen Tension Headache“ vaistai – identiškos sudėties. Juose yra tiek pat – 342 miligramai ibuprofeno lizono – veikliosios medžiagos. Nepaisant to, į teismą šiuo klausimu Jungtinėje Karalystėje dar niekas nesikreipė.

Kai žmogus išgeria vaistų nuo skausmo tabletę, pavyzdžiui ibuprofeno, vaistus po organizmą išnešioja kraujas, teigia šeimos gydytoja iš Mančesterio Farrah Sheikh. Konkrečiam skausmui malšinti skirti vaistai turėtų būti skirti konkrečia taikiniui, tačiau juos pasiųsti tiesiai į vieną konkrečią kūno dalį yra tiesiog neįmanoma, paaiškina specialistė.

Skirtingų to paties vaisto nuo skausmo versijų kainų skirtumai nieko nestebina – kaip ir nestebina faktas, kad skiriasi skirtingų gamintojų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga kaina. Pavyzdžiui, prekybos centre „Tesco“ Jungtinėje Karalystėje galima už 2 svarus įsigyti 16 „Nurofen“ tablečių pakuotę, o pakelis 16 tos pačios veikliosios medžiagos ibuprofeno tablečių kainuoja vos 0,3 svaro.

Tokia pati situacija ir Jungtinėse Valstijose. Kai kurie žmonės sąmoningai renkasi „Advil“ (veiklioji medžiaga – ibuprofenas), „Tylenol“ (veiklioji medžiaga – paracetamolis) ir „Bayern“ gaminamą aspiriną, o ne pigesnius variantus.

Nustatyta, kad žmonės, turintys daugiau specifinių žinių, pavyzdžiui, gydytojai ir farmacininkai, rečiau perka žinomo gamintojo vaistus – jie renkasi pigesnius jų variantus.

„Iš esmės jūs mokate už rinkodaros strategiją ir blizgią pakuotę“, – tvirtina F. Sheikh. Ji rekomenduoja vartoti pigesnius vaistus nuo skausmo, tačiau pripažįsta, kad dauguma jos klientų demonstruoja ištikimybę konkretiems prekės ženklams.

Situaciją bent iš dalies gali paaiškinti placebo efektas. „Vien žinojimas, kad ką tik išgėrėte vaistų, privers praktiškai iš karto pasijusti geriau“, – teigia medikė ir sako, kad žmonėms labai svarbus ir pasitikėjimas konkrečiu vaistų prekės ženklu.

Neseniai atliktas tyrimas, kurio išvados atskleidė labai įdomių dalykų. Eksperimento metu žmonėms, kuriems dažnai skauda galvą, buvo duodama vaistų – vieni buvo pristatomi kaip žinomo prekių ženklo, nors iš tikrųjų tebuvo placebas. Paaiškėjo, kad būtent jos veiksmingiau malšino skausmą – bent jau tokie buvo eksperimento dalyvių atsiliepimai.

„Pasitikėjimas yra vienas iš svarbiausių aspektų, kalbant apie mūsų sveikatą. Žmonės dažniausiai vaistus perka labai atsakingai ir apgalvotai“, – sako Birmingamo universiteto rinkodaros profesorė Isabelle Szmigin.

Tai padeda paaiškinti, kodėl kiekvieną šaltąjį sezoną per televiziją taip intensyviai reklamuojami vaistai nuo peršalimo ir gripo. Gamintojams būtina rinkoje įtvirtinti konkrečius prekės ženklus, kad žmonės juos prisimintų atėję į vaistinę ir pirktų būtent juos.

„Yra nemažai klientų, kurie visada perka tuos pačius vaistus“, – priduria I. Szmigin. Štai kodėl prekės ženklo spalva tokia svarbi. Ryškiai raudona pakuotė vaistų nuo skausmo lentynoje Amerikoje greičiausiai bus „Tylenol“, o tamsiai mėlyna pakuotė akimirksniu kelia asociacijas su „Advil“.

Jungtinėje Karalystėje spalvos skiriasi. „Tesco“ paprastą ibuprofeną pakuoja į sidabro spalvos pakuotę, kuri primena „Nurofen“ dėžutes. Paprastas aspirinas yra geltonas – kaip ir „Anadin Original“. Paracetamolis siejamas su mėlyna spalva – kaip „Panadol“. Kitose parduotuvėje ibuprofenas paprastai yra raudonas.

Spalvos lemia žmonių nuomonę apie vaistus, kuriuos jie vartoja. Manoma, kad raudonos tabletės su skausmu kovoja efektyviau nei mėlynos, žalios ar baltos. Nepaisant to, mėlynos tabletės įvardijamos kaip veiksmingesni raminamieji vaistai nei, pavyzdžiui, raudonos tabletės. Yra teorija, skelbianti, kad taip gali būti ir dėl to, kad mėlyna spalva asocijuojasi su nacionaline šalies futbolo komanda.

Ryškios spalvos neretai padeda vaistus išskirti iš kitų. Be to, pristatydamos skirtingas to paties vaisto versijas farmacijos bendrovės išsikovoja daugiau vietos lentynose.

Net ir didieji prekybos centrų tinklai pristato savo gamybos vaistus nuo skausmo. Pavyzdžiui, „Sainsbury“ turi savo vaistą „nuo įtampos sukelto galvos skausmo“, kuris parduotuvėje padėtas šalia „Nurofen“ ir kitų. Veiklioji medžiaga ir jos kiekis lygiai toks.

Organizacija „Proprietary Association of Great Britain (PAGB)“ teigia, kad skirtingų vaistai, nors ir pasižymintys ta pačia veikliąja medžiaga, gali veikti skirtingai.

„Kartais gamintojai pristato ilgesnio veikimo vaistus, kurių poveikis trunka ilgiau. Tokie vaistai tinka lėtiniam skausmui. Kartais reikalingi itin skubiai suveikiantys vaistai – pavyzdžiui, sergant migrena“, – pabrėžia „Royal Pharmaceutical Society“ atstovas Nealas Patelis.

Taip pat gali būti, kad vienas tabletes paprasčiau nuryti arba jos malonesnio skonio nei kitos, nors veiklioji medžiaga ir tokia pati.

Labai svarbus ir placeno efektas. „Jis labai galingas. Jeigu žmogus pasitiki vienu ar kitu vaistu, didesnė tikimybė, kad jis jam padės“, – sako šeimos gydytoja Sarah Jarvis. Kai kurie nuolatinį skausmą kenčiantys jos pacientai netgi nesutinka pirkti jiems išrašomų vaistų, nes yra užtikrinti, kad jų vartojami skausmą malšinantys vaistai yra veiksmingesni.

Kartais nutinka ir priešingai. „Dažnai ateina pacientų, kurie reikalauja jiems skirti paracetamolio. Kartais žmonės ateina būtent dėl to“, – teigia šeimos gydytoją ir pažymi, kad tokią situaciją lemia įsitikinimas, esą jis geresnės kokybės, nors taip ir nėra.

Ibuprofenas atrastas 1961 metais. Jis prisijungė prie aspirino ir paracetamolio, tad visi trys kartu sudaro neišskiriamą trejetą, be kurio savo gyvenimo neįvaizduoja dauguma žmonių.

Kuriuos vaistus nuo skausmo rinktis?

Paracetamolis: paracetamolis vartojamas malšinti galvos ir kitus skausmus, šalutiniai poveikiai nėra dideli, šį vaistą galima vartoti ilgą laiką, tačiau per didelė dozė gali pakenkti sveikatai. Jeigu skausmas per tris dienas nesiliauja, būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

Ibuprofenas: tokie nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai kaip ibuprofenas, diklofenakas ir naproksenas puikiai tinka artrito ar traumų atveju. Šių vaistų nevertėtų vartoti ilgą laiką – nebent gydant uždegimą. Ilgai vartojant šiuos vaistus, padidėja virškinimo sutrikimų, širdies bei inkstų problemų rizika.

Aspirinas: šio vaisto šalutinis poveikis panašus į nesteroidinių priešuždegiminių preparatų, tačiau aspirinas nėra itin veiksmingas vaistas nuo skausmo. Be to, jo neturėtų vartoti vaikai iki 16 metų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaip sutaupyti renkantis vaistus?
  2. J. Dapšauskas. Ar jau pradedama kurti sveikatos sistema?
  3. J. Dapšauskas. Neveikianti Lietuvos sveikatos programa. V. Andriukaitis – už?
  4. A. Mockevičius. Norime galimybės patiems prisiimti atsakomybę už sveikatą
  5. Aspirinas – prieš šimtmetį tik nuo skausmo, šiandien – širdies ligų prevencijai
  6. Adventas – gerų darbų metas: kviečiame pasirašyti sutikimą donorystei
  7. Pasirūpinkite kelionės vaistinėle
  8. Bendros kompensuojamųjų vaistų nuolaidų kortelės atsisakymą lėmė verslo, o ne žmonių interesai
  9. Bakterijų atsparumas antibiotikams – visuomenės sveikatos iššūkis
  10. Europa raginama imtis atsakingesnio antibiotikų vartojimo
  11. Beveik trečdalis ligonių nežino turintys galimybę rinktis vaistus
  12. Dauguma gyventojų neskiria peršalimo nuo gripo
  13. Valstybinė ligonių kasa: nesame tokie turtingi, kad pirktume brangiausius vaistus
  14. A. Matulytė: Neįsivaizdavau savaitgalių be draugų kompanijos ir svaigalų
  15. Iki Rasos šventės (joninių) – geriausias laikas rinkti vaistažoles

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

K. Sawados monografijos pristatymas ir diskusija Vilniaus knygų mugėje
Istorija

Išleista knyga apie žmogų, išsaugojusį nykstančios ainų tautos balsą

2026 03 07
Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos
Lietuvoje

Iškiliems mokslininkams įteiktos 2025 metų Lietuvos mokslo premijos

2026 03 07
Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui
Architektūra

Baltijos medžio forume dėmesys pasaulio paveldui

2026 03 07
Inauguracija
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

2026 03 06
Trakų viadukas
Lietuvoje

Pradedamas Trakų viaduko atnaujinimas

2026 03 06
Duobė kelyje
Gamta ir žmogus

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Ruoniukas
Gamta ir žmogus

Metas, kai pakrantėje pasirodo ruoniukai: kaip elgtis jį pastebėjus

2026 03 06
Skaitymai su šunimi
Gamta ir žmogus

Mažieji kauniečiai kviečiami skaityti drauge su terapiniais šunimis

2026 03 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • History on Fleek apie Irano islamofašizmą apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Emel Akan, T.J. Muscaro (The Epoch Times) apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kur lietuviai keliauja ieškoti šiltesnių orų?
  • Ar žiemos šalčiai sunaikino ir kenkėjus?
  • Gyvūnų drabužiai – ne tik stiliaus detalė
  • Upėtakis – ir tiems, kurie žuvies paprastai vengia

Kiti Straipsniai

Implantacija

Dantų implantacija – patikimas sprendimas prarastiems dantims atkurti

2026 03 02
Rudeninis nerimas

Nerimas gali apsimesti skrandžio skausmu, migrena ar nuovargiu – kaip atpažinti?

2026 03 01
Sveikatos sistema

Lėšos medikų studijoms – žingsnis sprendžiant specialistų trūkumą

2026 02 26
Sniegas, žiema | pixabay,com, Niko Shogol nuotr.

Alergija šalčiui – kas už to slypi?

2026 02 22
Vaistinė, vaistai

Gyventojai vaistus naudoja ne tik pagal paskirtį: su jodu gydo ir pomidorus

2026 02 22
Daugelis reklamose skambančių teiginių apie papildus – moksliškai nepagrįsti

Ką daryti, jei vaikas atsisako vaistų ir vitaminų?

2026 02 22
Kosulio ignoruoti nevertėtų: kada jis praneša apie uždegimą?

Kosulys ne visuomet praeina savaime

2026 02 21
Kolagenas sąnariams: nauda, paskirtis ir natūralūs šaltiniai

Kolagenas sąnariams: nauda, paskirtis ir natūralūs šaltiniai

2026 02 20
Žolelių arbata ne tik gydo, netinkamai vartojama ji gali ir pakenkti

Peršalote? Išbandykite arbatą su prieskoniais, stiprinančiais imunitetą

2026 02 17
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16

Skaitytojų nuomonės:

  • History on Fleek apie Irano islamofašizmą apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Jonas Vaiškūnas apie 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Emel Akan, T.J. Muscaro (The Epoch Times) apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • P.Skutas apie Miesto ir tautos simbolis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
R. Zibalo nuotr.

Širvintų mokiniai remia Ukmergės vaikų globos namus

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai