Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Vasiliauskas. Pabėgėlių krizė Lietuvoje – komedija. Kol kas

Valdas Vasiliauskas, www.alkas.lt
2015-10-19 17:46:20
13
Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.
Valdas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Kur nors pabėgėlių stovykloje Italijoje ar net Turkijojoje visai įmanomas  vaizdelis – sirė motina sako  užsiožiavusiam vaikiukui: „Jeigu,sūneli,  neklausysi, išvežime tave į Lietuvą“. Vaikai gąsdinami Lietuva.

Dar ničniekas nėra regėjęs Lietuvoje gyvo pabėgėlio, o jau sukėlėme dėl pabėgėlių tikrų tikriausią isteriją ir net spėjome susirieti. Vyriausybė, jos sudaryta komisija raportuoja  apie nuverstus kalnus belaukiant pabėgėlių, o opozicija kimba į atlapus: nė velnio jūs nepadarėte. Vyriausybė jau pritarė Migracijos departamento ir visos  prieglobsčio suteikimo sistemos reformai, tačiau   net dalis valdančiosios daugumos Seime pasiryžusi gultis skersai kelio šiai migracijos  procesų  neišvengiamai pertvarkai. Vieniems  1105 pabėgėlių kvota- pasaulio ir Lietuvos pabaiga, kitiems –niekingas kiekis, galėtume parodyti kur kas  daugiau solidarumo.

Be abejonės,  galėtume. Bet patys pabėgėliai mūsų solidarumo purtosi iš tolo. Jų nesugundysi Čiurlioniu, Saboniu ir Rumšiškėmis. Įsijungę išmaniuosiuose „Eurostato“ duomenis, jie išsyk pamato, kad Lietuva – viena skurdžiausių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Net neturi jų dievinamo futbolo padoraus stadiono – tolimas tamsus  atsilikęs kraštas.

Lietuvos ambasadorė ES Jovita Neliupšienė jau pagrasino, kad atsisakę keliauti į Lietuvą pabėgėliai bus grąžinami į kilmės šalį. Abejaip  švelnios prievartos neišvengsime. Ambasadorė nepasakė, ar pabėgėlius gabensime su konvojumi, gal net su vilkšuniais – tikrai pačiu  laiku baiginėjame europinio standarto geležinkelio projektą „Rail Baltica“. Kitados iš Lietuvos dundėdavo tremtinių ešelonai Į Sibirą, nūnai patys vešime  ešelonais pabėgėlius, kuriems Lietuva taps tremties vieta. Lietuva virto ES Sibiru?

Susipykusiems su humoro jausmu primenu, kad hiperbolė (meninis padidinimas) – įprasta stilistinė priemonė. Tačiau sėsti prie šio straipsnio paakino ne pabėgėliai, apie kuriuos parašė jau visi, kas netingėjo, bet mes patys,mūsų visuomeninė sąmonė. Tai, ką  vadiname laiko dvasia, kuri liudija, kad mus pačius ištikusi krizė.

Tos laiko dvasios aiškiai nenuspėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, dar tik atsiritus pirmosioms pabėgėlių krizės bangoms iki Lietuvos, neapdairiai  pasiūlęs pasvarstyti, ar nevertėtų uždrausti mūsų krašte burkų. Ir iš karto buvo užpultas ir užčiauptas,kaip nesusipratėlis, nusiteikęs prieš pabėgėlių sėkmingą integraciją Lietuvoje. Seimo nariui buvo iškarštas kailis vien už nuomonės pareiškimą,tarytum jis būtų pasiūlęs baisingą  ereziją ar kitonišką negirdėtą neregėtą šventvagystę.

Ir niekam nė motais, kad tuo pat metu Latvijos prezidentas paskelbė viešą paramą burkų draudimui, Estijos vyriausybėje pateiktas pasiūlymas uždrausti šį drabužį, Didžiosios Britanijos parlamente toks įstatymo projektas  užregistruotas  dar 2013 m. Įstatymas iki šiol nepriimtas, kilus įnirtingoms diskusijoms parlamente ir žiniasklaidoje, nes Jungtinėje Karalystėje nepaprastai stiprios, įtakingos ir gerai organizuotos islamo išpažinėjų bendruomenės.

Nekalbant apie Prancūziją, kur burkos ir nikabai uždrausti viešosiose vietose 2010 m., o mokyklose anksčiau – net hidžabai (musulmoniškos skarelės). Buvęs Pranzcūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy burkų ir nikabų draudimą motyvavo siekiu apginti moterų  teises, išlaisvinti jas iš priespaudos. O kiek islamo kraštuose  padėjo galvas moterų, kovojusių už musolmonių teisę rodyti pasauliui savo veidą ir plaukus? Lietuvos žmogaus teisių gynėjai bemeilytų net uždrausti diskusijas šia tema. Tačiau mano protas niekaip neapima, kaip burka galėtų padėti pabėgėlei  integruotis į Lietuvos visuomenę, jeigu jos skirtos izoliuoti moterį nuo svetimo išorinio pasaulio?

Dar prasčiau bandymas viešai  padiskutuoti apie pabėgėlius baigėsi kitam Seimo nariui Kęstučiui Masiuliui. Šis vienas liberaliausių konservatorių atstovų turėjo ilgai teisintis, jog jis anaiptol nėra rasistas, nors viso labo ketino pasamprotauti apie kultūrų ir civilizacijų skirtumus ir konfliktus – intelektualo, juoba profesoriaus verta tema. Tačiau kam tokie intelektualiniai dalykai rūpi – nei kas profesoriaus paklausė, nei išklausė, nusičiupo gal ne pačią sėkmingiausią frazę ir tampė ją ištisą savaitę – visiems buvo gražaus darbo.

Kartkartėm man dingojasi, kad Lietuvoje susiduriame su keista briuseliško fundamentalizmo atmaina – aktyvistai registruoja kiekvieną neapgalvotai lepteltą žodį, skubotą mintį ar nesuderintą su bendrąja tendencija nuomonę ir pasirengę jos autorių, paskelbę pabėgėlių nedraugu, apmėtyti akmenimis. Ar tai nėra panašu į mėginimą ant mūsų viuomenės galvos užmaukšlinti burką ar nikabą, tvirtinant, kad  tai yra žmogaus teisių ir laisvių triumfas? Šiam nepakenčiamam psichologiniam terorui  būtina priešintis jau dabar. Pirmiausia – privalo pasipriešinti intelektualai, jeigu tokių  dar likę.

Apie cenzūros (autocenzūros) ir baimės atmosferą, kurią atviros visuomenės priešams pamažėle pavyksta įtvirtinti, byloja vienas anekdotiškas praėjusios savaitės nutikimas: niekam nerūpėjusi partijos Tvarka ir teisingumas interneto svetainė ūmai tapo žiniasklaidos žvaigžde, mat kažkas (tie „aktyvistai“ ?) atkapstė ten  seniai dūlėjusius  kelis barzdotus anekdotus, kurie buvo pavadinti „ksenofobiškais juokeliais“.

Abejoju, ar kam pavyktų įrodyti, jog tie nelabai juokingi anekdotai bent kiek ksenofobiški (tarytum nebūtų pasaulyje platinami  atvirai  ksenofobiški, rasistiniai, antisemitiniai, homofobiški  ir kitokie šlykštūs anekdotai). Tačiau ta proga buvo medžiojamas ir remiamas prie sienos  Tvarkos ir teisingumo lyderis prezidentas Rolandas Paksas, ar ne jis atsakingas už tas interneto iškasenas, ką jis manąs apie pabėgėlius, o lengvai spuoguota žmogaus teisių gynėja vėl gavo dingstį išrėžti pamokslą  apie  pakantą ir pagarbą pabėgėliams, kurių Lietuvoje dar nėra.

Bet ką ta panelė galėtų pasakyti apie teises ir laisves tų žmonių, kurie jau gyvena Lietuvoje? Tarkim, nuomonių, įsitikinimų, minties, tikėjimo ir sąžinės laisves? Kai 2005 m. Danijos dienraštis „Jyliads –Posten“ išspausdino musulmonų pranašo karikatūras, kilo milžiniškas tarptautinis skandalas. Tačiau nei šios tolerantiškos šalies, nei pasaulio bendruomenė neprikalė prie kryžiaus danų žurnalistų, atvirkščiai, gynė jų fundamentalią saviraiškos laisvę.

Kaip ne mažiau tolerantiška ir alergiška ksenofobijai Švedija mažne nacionaliniu didvyriu paskelbė karikatūristą Larsą Vilksą už ne kažin kokios meninės vertės karikatūrą, sukėlusią islamo fundamentalistų įniršį. Sergėdama Larsą Vilksą nuo musulmonų teroristų, planuojančių jų religinius įžeidusį dailininką nužudyti, Švedija ir pasaulio bendruomenė  sergsti atviros visuomenės vertybes.

Jeigu mūsų „aktyvistai“  ir yra girdėję apie musulmonų teroristų išžudytą žurnalo „Charlie Hedbo“ redakciją, jie tikrai nėjo milžiniškoje solidarumo su sušaudytais darbo vietoje  žurnalistais manifestacijoje, kurios devizas buvo „Je suis Charlie“.

Atrodo, Lietuvoje jau užmiršta Salmano Rushdie  herojiškos kovos už  individo saviraiškos ir įsitikinimų laisvę epopėja, kai Irano ajatola Khomeni 1989 m. per Teherano radiją rašytojui paskelbė fatvą- mirties nuosprendį  už knygą “Šėtoniškos eilės” , neva įžeidusios pranašą ir musulmonų tikėjimą. Užmiršta  S.Rushdie ir viso pasaulio intelektualų , žmogaus teisių gynėjų sunki  kova su siaurakaktišku fanatizmu ir fundamentalizmu. Kova, pasibaigusi pergale tik  1998m., kai Irano vyriausybė, spaudžiama pasaulio vyriausybių ir viešosios tarptautinės  nuomonės, pagaliau  atšaukė fatvą.

Žinoma, ši komedija ilgai netruks – Lietuvos, kaip ir visos ES, laukia rimti ir ilgi bandymai – pabėgėlių krizė tęsis ne vienerius metus, galbūt net gilės. Lietuvai teks išmokti ne tik prieglobsčio suteikimo, bet ir visiškai neišbandytos perkėlimo procedūros, kai masiškai perkeliami asmenys, kuriems jau suteiktas prieglobstis (tarptautinė apsauga). Veikiausiai neišvengsime ir ksenofobiškų, ypač gatvės politikų, išpuolių, kaip ir nesutarimų su Europos Komisija (EK) dėl kvotų ir nuolatinio solidarumo mechanizmo, kurį EK gali įjungti be ES narės sutikimo.

Tačiau tai daugiau techniniai klausimai. Svarbiausia, kad pabėgėlių krizės akivaizdoje neišsižadėtume atviros visuomenės principų. Vien dėl šių principų  aš pasiryžęs paraginti kolegą A.Paulauską drauge teikti įstatymo, draudžiančio viešoje vietoje burkas ir nikabus, projektą. Jeigu kolega sutiktų, būtume ne musulmonių priešai, o jų nuoširdūs draugai ir teisių gynėjai. Visai kaip galantiški prancūzai, žinantys, kad nuodėmė slėpti moterišką grožį.

Autorius yra  Seimo Migracijos komisijos pirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Dzežulskis-Duonys. Pabėgėlių korta yra žymėta
  2. R. Garuolis. Ekonominė krizė Europoje dar nesibaigė
  3. EP pirmininkas grasina panaudoti jėgą prieš šalis nepritariančias pabėgėlių kvotų įvedimui (video)
  4. Pabėgėlių paskirstymą lems solidarumas ir šalių integraciniai pajėgumai
  5. Prakalbo pabėgėlių centre Vokietijoje dirbantis lietuvis: žmonės tai turi žinoti
  6. Paminėtas Britų kultūros dvidešimtmetis Lietuvoje
  7. K. Čeponis. Ar milijonai imigrantų iš Azijos ir Afrikos nusiaubs Europą ir Lietuvą?
  8. Profesorius A. Butkus: Pabėgėliai – avikailiais aptraukti vilkai
  9. A. Akstinavičius. Darom?
  10. D.Paukštė. LLRI logika: išvarius iš šalies savus, „užsieniečius specialistus reikia įdarbinti kuo greičiau, kol nevėlu“
  11. J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
  12. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  13. R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų
  14. M.Varaška. Ar liausimės menkinti Referendumą?
  15. V. Sinica. Islamo taika Europai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Giedrius says:
    10 metų ago

    KOMEDIJINIS “scenarijušas”, visų Seime padaras:

    patyčios iš Lietuvos konstitucinės santvarkos
    (tad visi poįstatiminiai, antįstatiminiai, komisiniai, komisijiniai (migro… ir pan ir kt.)
    veiksmai (rašymai, aiškinimai kaip šis, ar bet kuris kitas iš
    PRIESAIKOS viešos laužytojų
    – K O M E D I J I NI S ŠNIPŠTAS vien, – brangus; nes neteisėtai, po 2014/2015 vidurnakčio
    Konstitucinės aferos nevykdantiems Konstitucijos “UŽ KOnstitucijos Vykdyma algas imant),
    – o Konstitucija pakibusi, “pakabinta” kaip kompo nesuderinta programa viešai ir
    NEBEVEIKIA… Žr.

    Konstitucinio Teismo nutarimai:

    1.
    Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Pranešimas

    2013-11-13, Žin., 2013, Nr. 118-5946 (2013-11-16)

    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 125 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO GALIOJIMO SUSTABDYMO

    Konstitucinis Teismas praneša, kad nuo šio pranešimo oficialaus paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos (2013-11-16) iki bus paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas šioje byloje sustabdomas Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. balandžio 25 d. priimto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 48-1701) galiojimas.

    2.
    Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

    Nr. KT2-N1/2014, 2014-01-24, paskelbta TAR 2014-01-24, i. k. 2014-00478

    DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 125 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 170 STRAIPSNIO (2012 M. KOVO 15 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

    Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymas (2006 m. balandžio 25 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 48-1701) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 147 straipsnio 1 daliai.

    *** Pabaiga ***

    // 2 Lietuvos Respublikos Konstitucija
    Įsigaliojo 1992-11-02
    PAKEISTAS …………………………………………………………[žr. aktualiąją redakciją]
    Priėmė: Piliečių referendumas
    Valstybės žinios: 1992-11-30 Nr.33-1014; Lietuvos aidas: 1992-11-10 Nr.2200

    IŠ
    lrs.lt.
    Teisės aktų paieška

    Atsakyti
  2. Multikultūrinė Lietuva? says:
    10 metų ago

    Kyla toks įspūdis, jog Briuselio biurokratams išreiškus pageidavimą ES-je kurti multikultūrines valstybes, mūsų kosmopolitiniai valdžiažmogiai patys pirmieji, net neatsiklausę Tautos, šoka kurti tokią multikultūrinę valstybę Lietuvoje. Beje, nuostatos jau keičiasi: Vyriausybė jau apsisprendė, jog, pasirinkdama migrantus, nebekreips dėmesio į jų išpažystamą religiją (t.y. tiks ir musulmonai). Net neabejoju, jog tik neilgo laiko klausimas, kada mūsų valdžiažmogiai sutiks ir su Briuselio nurodytomis pastoviai įvestomis kvotomis migrantų priėmimo reikalu.

    Atsakyti
  3. Pikc says:
    10 metų ago

    Iš vienos pusės – autorius, sprendžiant pagal pasisakymus ir vartojamą žargoną, pats yra liberastikas, tad tokių veikėjų nuomonė nesakysiu, ko verta. Iš kitos – smagu matyti liberastų tarpusavio rietynes. 😀

    Atsakyti
    • Pušis says:
      10 metų ago

      Dabar liberastikas, jei reikės bus antiliberastikas, svarbu gerai įsitaisyti. Reikia būti matomam. Čia, matyt, artėjančių rinkimų rūpestėliai. 🙂

      Atsakyti
  4. Bartas says:
    10 metų ago

    Būtina padaryti , kad šitas išrinktasis daugiau niekada nebūtų išrinktas.

    Atsakyti
  5. S says:
    10 metų ago

    Aišku, kad neišvengsite gatvės politikų išpuolių. Nuodėmė neišraižyti burkos ant gražuolio migracijos pirmininko snukio. Toks nuolatinis mechanizmas gali įsijungti be seimanario sutikimo.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 metų ago

      Nepamirškim kokias daineles dainuodamas tas atėjo į seimą.

      Atsakyti
  6. Darius Tarailis says:
    10 metų ago

    as daugiau netylesiu mane jaunysteje iszagino panevezyje du vyrai vienas buvo tamsaus gymio kaukazietis jus pagalvokit kas desis kai juos cia atves

    Atsakyti
  7. Darius Tarailis says:
    10 metų ago

    mane jaunysteje isprievartavo du vyrai kaukazieciai jus pagalvokit apie vaiku ateiti lietuvoje nereikia mus lytiniu iskrypeliu

    Atsakyti
  8. Mintis says:
    10 metų ago

    Ir prie ko čia tos”gražios moterys”?
    Kalbama apie rimtus dalykus,galinčius turėti nepageidaujamas pasekmes.Norėtusi,kad seimo nario kalba,turinčio žurnalistinę patirtį,butų aiški,tvirta su nuoseklia, nepdviprasmiška piozicija,atspindinčią rinkėjų nuomonę.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      10 metų ago

      Norėti galima – o kada teko tokius reikalavimus atitinkančią kalbą girdėti? Nors ne, ne taip pasakiau – kada purvasklaida tokią kalbą paskelbė? Nes jei negirdim, tai nebūtinai reiškia, kad nėra – galbūt tiesiog “nepraeina cenzūros”? Ir dar – o kada taip kalbantys įtakingus postus yra gavę?

      Atsakyti
  9. klounada says:
    10 metų ago

    Vasiliauskas kalba kaip tikras sorošistas. Jam jau neberūpi valstybė, jam rūpi Nauja Pasaulio Tvarka.

    Atsakyti
  10. Tomas Tikuišis says:
    10 metų ago

    Taip, iš kalbos pažinsi žmogų: savą ar svetimą. 😀

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus
  • J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

Kiti Straipsniai

Jachta

Ką draudžia lietuviai: nuo kruopų atsargų iki jachtų

2025 06 24
Pinigai

Draudikai mokės 10 proc. saugumo įnašą

2025 06 18
Žemės ūkis

Ūkininkams – draudimo mokesčio lengvatos

2025 06 17
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Savivaldybėje susitiko su neseniai iš Didžiosios Britanijos sugrįžusia Gintauto ir Simonos šeima | siauliai.lt nuotr.

Šiauliai – grįžtančių šeimų miestas: kaip Lietuva tampa namais iš naujo

2025 06 16
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14
Tinkamiausias laikas pasirūpinti investicijomis namo statyboms

Kaip naujakuriams apsaugoti įsigytą turtą?

2025 06 08
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
Turizmas | visalietuva.lt nuotr.

Turizmo poreikiai keičiasi: Lietuva ruošia žinovus naujoms kryptims

2025 05 30
Akiniai

Sulaužyti akiniai: kokiais atvejais padeda draudimas

2025 05 25
P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą | lrv.lt nuotr.

P. Vileišio rūmuose Lietuva 1907 m. pirmąkart išvydo Čiurlionio kūrybą

2025 05 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuva dalyvavo didžiausioje ir seniausioje knygų mugėje Frankfurte

Lietuva dalyvavo didžiausioje ir seniausioje knygų mugėje Frankfurte

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai