Pabėgėlius apipilsime po 600 € per mėnesį (2)

nelegalu-migracijos-zemelapis

Nelegalų migracijos žemėlapis

Rugsėjo 16 d. Seime paaiškėjo, kad mūsų priimamais pabėgėliais bus rūpinamasi labiau nei savais žmonėmis.

Kiekvieno pabėgėlio gyvenimas Rukloje kainuos po 600 eurų per mėnesį.

Ir dar pridėsime šimtą kitą smulkioms išlaidoms.

– Daugelio pensininkų pensijos nesiekia nė 300 eurų, trečdalis žmonių gyvena iš minimalios 325 eurus siekiančios algos. O ką Lietuva pasiūlys pabėgėliams? – „Vakaro žinios“ teiravosi Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Kristinos Miškinienės.

– Kiekvienam pabėgėliui, perkeltam iš Graikijos ar Italijos, metams iš integracijos fondo, finansuojamo ES, bus skiriama po 6 tūkst. eurų, dar šiek tiek bus skiriama iš valstybės biudžeto. Pabėgėliams iš trečiųjų šalių numatyta po 10 tūkst. eurų. Dalis pinigų nukeliaus pabėgėlių perkėlimui į Lietuvą – maždaug po 140 eurų žmogui.

miskiniene_kristina_opt_respublika.lt-nuotr.jpeg

Kristina Miškinienė

Kita dalis keliaus kalbos mokymui, vaikų ugdymui, maitinimui, būsto nuomai ir t.t. Numatoma, kad kiekvienam suaugusiam pabėgėliui bus skiriama 456 eurų vienkartinė išmoka, vaikui – 342 eurų vienkartinė išmoka. Taip pat kas mėnesį bus skiriama 256,2 euro pašalpa maistui, būsto nuomai ir smulkioms išlaidoms, 60 eurų – vaikų darželio išlaidoms, 15,2 euro pašalpa vaikui nuo 2 metų. Taip pat numatoma skirti 418 eurų pašalpą gimus vaikui, 304 eurų pašalpą šeimai mirus prieglobstį gavusiam užsieniečiui.

Tiesa, ne viskas iš karto. Jei jūs būtumėte pabėgėlis, pirmiausia pakliūtumėte į Ruklos centrą. Ten vieno žmogaus išlaikymas kainuoja apie 600 eurų. O po trijų mėnesių, praleistų centre, pabėgėliai bus perkeliami į savivaldybes. Norą priimti pabėgėlius jau išreiškė 20 savivaldybių iš 60.

– Komiteto posėdyje užsiminėte, kad svarbiausias tikslas – pasiekti, jog tarp vietinių gyventojų ir pabėgėlių nekiltų susipriešinimas. Nemanote, kad vien jau tokių sąlygų, kokių neturi dažnas lietuvis, suteikimas svetimšaliams supriešins žmones?

– Taip, pabėgėliai gaus daugiau nei žmonės, dirbantys už minimalią algą. Bet supraskite, kad tai nėra didelės lėšos, nes tie žmonės atvyksta be nieko ir gal net neturi pinigų. O žmonėms reikės ir pavalgyti, ir vaikus į darželius leisti.

– Lietuviams irgi reikia pavalgyti ir vaikus į darželius leisti.

– Taip. Bet tokia parama, kokią išvardinau, pabėgėlius pasiektų tik pirmus metus. Antrus metus ji 20 proc. sumažėtų, trečius dar sumažėtų ir t.t. Pašalpa didesnė būtų mokama, kol žmonės integruotųsi. O po to bus kaip ir su vietiniais gyventojais: jei ilgai nedirba, jokios bedarbio pašalpos negauna.

– Pabėgėlius priimsime visam laikui ar, kai baigsis neramumai jų tėvynėse, galėsime juos išprašyti?

– Kaip ministerijų atstovai paaiškino per komiteto posėdį, visi jie bėga nuo karo. Jei tik stabilizuotųsi situacija jų valstybėse, pabėgėliai grįžtų namo.

– O jei nepanorėtų grįžti, turėtume teisę juos išsiųsti?

– Taip klausimas nebūtų keliamas. Jei jie integruosis, ras savo kelią, galės likti. Noriu akcentuoti, kad parama jiems būtų skiriama tik tam tikrą laiką. Vėliau, jei norės likti, gaus tiek, kiek gauna eilinis Lietuvos pilietis. Visų teisės būtų vienodos. Tačiau manau, kad jie norės grįžti į savo tėvynes, nes bėga tik nuo karo.

– Ar tikrai tuo tikite? Jei bėga tik nuo karo, tai kodėl renkasi Vokietiją, o ne artimesnę mažiau turtingą šalį, kurioje karai nevyksta?

– Mane patikino, kad tie žmonės tikrai bėga nuo karo. Bet, aišku, yra daugybė ir ekonominių pabėgėlių. Mano supratimu, atrinkti, kas yra kas, bus labai sunkus uždavinys.

– Paprastai, kai ES duoda paramą kokiam nors projektui, akylai prižiūrima, kad projektas būtų toks, koks buvo numatytas. Priešingu atveju vėliau tenka grąžinti pinigus. Ar ir pinigus, skirtus už pabėgėlius, Briuseliui turėsime atiduoti, jei revizoriams iš ES pasirodys, kad, pavyzdžiui, svetimšaliams sudarytos per prastos sąlygos, buto sienos per tamsios spalvos, miegamasis per mažas ir t.t.? Arba gal reikės grąžinti pinigus, jei pabėgėliai iš Lietuvos persikraustys į kitą ES šalį, nes juk nepastatysi visos kariuomenės saugoti sienų?

– Matote, čia kiek kitokie pinigai. Jie yra iš integracijos fondo. Pinigai iš šio fondo ir šiuo metu naudojami. Aišku, yra tam tikros taisyklės, bet tai nėra kaip investicinis projektas, kai blogai padarai ir reikia grąžinti pinigus. Dėl to ir vyksta derybos su ES. Be to, ES tik 5 proc. sumos duos kaip avansą, o visa kita Lietuva turės padengti iš vidaus resursų ir tik vėliau išlaidos bus padengtos.

– O gal ir nebus padengtos, jei revizoriams pasirodys, kad pabėgėliams pas mus per prasta?

– Nemanau, kad nebus padengtos. Juk Lietuva nėra iš tų pasiturinčių valstybių, mes esame pakankamai skurdžiai gyvenančių žmonių valstybė ir negalime pabėgėliams užtikrinti tokių sąlygų, kokias gali užtikrinti turtingesnės šalys. Be to, kaip atrodytų, jei mūsų žmonės metų metus laukia socialinio būsto, o čia pabėgėliams jį suteiktume be eilės.

– Ar neįžvelgiate čia supriešinimo – kad daugiau nei 30 tūkst. šeimų laukia socialinio būsto, o pabėgėliams bus duodama pinigų, kad jie būstus galėtų išsinuomoti?

–  Tiek šeimų jau neliko, po deklaravimo jų sumažėjo. Tačiau tikrai laukiančiųjų dar yra. Todėl ne visi merai ir nori į savas savivaldybes priimti pabėgėlius. Jie sako: atleiskite, bet pas mus gyvena daugybė žmonių, labai ilgai laukiančių socialinio būsto.

– O kaip visus juos planuojama aprūpinti darbu, kai saviems jo trūksta?

– Būtent. Savivaldybės pačios ir turėtų įvertinti, ar sugebės tai užtikrinti. Juk yra daugybė savivaldybių, kur nedarbas ir taip yra labai didelis ir kur yra daugybė ilgalaikių bedarbių. Tiesa, nemažai jų dirbti ir nenori, nori gyventi iš pašalpų.

– Kai būna rengiamas įstatymo projektas, jo aiškinamajame rašte būna nurodoma, kokio teigiamo ir neigiamo poveikio dėl jo patvirtinimo galima sulaukti. Kokį neigiamą poveikį matote mūsų pasiryžime prisiimti krūvą pabėgėlių?

– Galimas neigiamas poveikis? Gali būti, kad visuomenė jų nepriims ir kils priešprieša. Taip pat gali būti, kad mes neturėsime tiek būstų jiems apgyvendinti. Taip pat yra abejonių, ar atvyks geranoriški žmonės, norintys pažinti mūsų kultūrą, papročius, tradicijas. Gal jie bandys primesti savas tradicijas.

– Sutikome priimti pabėgėlių, bet visai nežinome, ką su jais darysime?

– Žinome. Iš pradžių trims mėnesiams jie bus apgyvendinti Rukloje, kur mokysis lietuvių kalbos ir papročių.

– O po trijų mėnesių – kaip Dievas duos?

– Juos bus bandoma integruoti į darbo rinką.

Ką galvoja Lietuvos žmonės, atidirbę čia visą gyvenimą ir per mėnesį nė 300 eurų negaunantys

Elvyra Žebertavičiūtė, aktorė:

zebertaviciut_opt_respublika.lt-nuotr.jpeg

Elvyra Žebertavičiūtė

Visi suprantame, kas yra gerumas, atjauta, dosnumas, bet dabar tiesiog nežinome, ką daryti. Kai matai mažus vaikus, rankutėmis įsikibusius į motinos kaklą, išsigandusią moterį, kuri tuos vaikus glaudžia, ir jai nei bėgti, nei rėkti, labai norisi pagelbėti. Kita vertus, mane labai suerzino vaizdai iš kažkurios pabėgėlių stovyklos, kur įmitę jaunuoliai spardė savanorių atneštas gražiai supakuotas dėžes su maistu ir vandeniu. Jiems į rankas siūlo maistą, o jie į tą gerumą spjauna, tai galvoju, kad ir gerumas galbūt gali turėti kažkokias ribas. Čia labai skaudūs dalykai ir vienareikšmiškai vertinti neišeina.

Žmoniškumas reikalauja pagelbėti. Bet nesuprantama, kodėl tai vyksta, kas tą pabėgėlių krizę sukėlė, tikrai ne lietuviai tuos karus pradėjo. Manau, valstybės galėtų susitarti ir užkirsti kelią konfliktams vietose, kad tie pabėgėliai šitaip neplūstų, nes pavergs mus – kiek čia tos Europėlės yra.

Aš tikrai noriu padėti. Jeigu ateitų pas mane moteris su keliais vaikeliais, tikrai jiems kažką išneščiau, apvilkčiau. Bet jiems gi reikia suteikti ateitį, galimybę kabintis į gyvenimą, kažką dirbti. Nežinau, ar mes tai sugebėsime. Esame vargšai, kaip ta žolė šalikelėje, kurią visi mindo, ir mums reikia kiekvieną kartą atsitiesti. Vieni mindė 50 metų, dabar faktiškai kiti reikalauja… Na, jie nemindo, paramos duoda, turime daugiau laisvių, bet užleido mums visokių kitokių „tručiznų“, kaip liaudyje sakoma.

Teko pabuvoti pabėgėlių centre dar prieš porą metų, ten žmonės skundėsi, kad gyvena kaip lageryje, – jie nenori būti Lietuvoje, nori važiuoti gilyn į Europą, o neišleidžia. Regis, atvertum vartus ir tegul žmonės važiuoja, betgi yra taisyklės, ES įstatymai, išleisdami juos labai nusižengtume. Lietuva irgi kaip ta pabėgėlė, uždaryta ES pabėgėlių centre, nes patys jau beveik nieko negalime spręsti.

Mūsų žmonės gailestingi, manau, tikrai norėtų padėti, bet galimybių dauguma neturi. Mes patys skurstame ir pripratome prie to skurdo, didžiausią krizę ant savo pečių atlaikėme. Konservatoriai gi ne iš milijonierių atiminėjo, o iš pensininkų. Ką tik buvau vaistinėje, ir viena ponia skundėsi pritrūkusi kantrybės, nes prie kasos senutė gal 20 minučių skaičiavo centus ir dar klausinėjo, gal vaistininkė pasiūlytų pigesnį vaistą. Palaukite, gal tai senutei centas yra kaip tai poniai 10 eurų! Ji dar turės išgyventi su tais centais iki kitos pensijos. O ta ponia galėjo pridėti tai senutei trūkstamų centų, ir nebūtų reikėję tiek ilgai savo eilės laukti. Kokie pas mus didžiuliai skirtumai – vieni gyvena rūmuose už tvorų, skęsta turtuose ir visiškai nenori matyti, kaip sunkiai verčiasi kiti. Ar ne todėl šimtai tūkstančių lietuvių bėga iš Lietuvos, nors čia nėra jokio karo…

Matome, kaip iš buto metama šeima su 9 vaikais, vienas jų serga vėžiu, o pabėgėliams valdžia žada komfortą ir pinigus. Kieno sąskaita? Va, viena seimūnė iškėlė plakatą „Mūsų namai – jūsų namai“, kad pabėgėliai drąsiau čia važiuotų. Bet mačiau per televiziją, kai musulmoniškai aprengta mergina tos seimūnės paprašė priimti šeimą su 5 vaikais, ji traukėsi atatupsta – sako, ne apie savo namus, o apie Lietuvą kalbėjo. Kas jai leido už visą Lietuvą kviestis nežinia ką? Lengva vaidinti šventuolį, kai žinai, kad tavęs tai nepalies.

Kita vertus, galime gailėti, galime padėti, bet mes negalime pakeisti jų gyvenimo ir kartu žinome, kad mūsų gyvenimą šitas antplūdis dar labiau pablogins. Tai faktas. Ką reikės galvoti žmogui, kuris dirba nuo ryto iki vakaro, nemato šeimos, vaikų ir uždirba vos minimalią algą, o pabėgėlis ir stogą virš galvos turės, ir didesnius pinigus gaus, gulėdamas pilvą išvertęs. Ir pensininkas gaus mažiau už jį, nors dirbo Lietuvai ir mokesčius mokėjo 30 ar 40 metų.

Dabar prie parduotuvės sutikęs vargetą su ištiesta ranka išimi iš piniginės porą litų ir jis dėkingai linkčioja, o pabėgėliui turėsime atiduoti visą piniginę, sau tepalikdami tuos kelis litus. Nesakau, kad jis jėga ištrauks, bet ištrauks per visus kanalus mūsų ponia valdžia, eilinį kartą visas bėdas numesdama ant žmonių sprando.

Nežinau, į kokią vietą lietuviui reikia įdurti, kad pagaliau vieną kartą visi pajudėtų, susirinktų į vieną vietą ir išsakytų visus savo skausmus.

Naujosios Europos kronika

Vengrijai uždarius sieną su Serbija, nelegalūs migrantai bando į šalį įsiveržti jėga, pareigūnus apmėtė buteliais. Prieš juos riaušių policija panaudojo ašarines dujas, pasienyje dislokuotos ir vandens patrankos.

Vengrija vakar paskelbė, kad ketina atsitverti tvora ir nuo Rumunijos. Anot Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Sijarto (Peter Szijjarto), uždarius Vengrijos ir Serbijos sieną migrantai gali mėginti patekti į šalį per Rumuniją. (Šis nuogąstavimas jau išsipildė.) Naujoji tvora prasidės trijų šalių – Vengrijos, Serbijos ir Rumunijos – sienų sankirtoje ir iš čia drieksis „protingą“ atstumą palei Rumunijos sieną. Rumunija, priešingai nei Vengrija, nėra laisvą asmenų ir prekių judėjimą garantuojančios Šengeno zonos narė. Tačiau, priešingai nei Serbija, Rumunija priklauso ES.

Vengrija užvakar naktį uždarė paskutinę spragą pasienio su Serbija tvoroje, pro kurią prieš tai į šalį pateko tūkstančiai migrantų. Todėl dabar naujai atvykstantieji priversti daryti didelį lanką, jei nori patekti į ES. Dauguma pirmiausia iš Sirijos, Irako ir Afganistano atvykstančių migrantų nori į Vokietiją ir Švediją. Galutinis sienos tarp Vengrijos ir Serbijos uždarymas apsunkino vadinamuoju Balkanų maršrutu keliaujančių migrantų situaciją.

Dalis nelegalų keičia maršrutus, mėgindami patekti į turtingiausias ES valstybes. Graikijai uždarius savo sieną su Serbija, pirmieji migrantai jau patraukė Kroatijos kryptimi (o ten pasienyje dar likę nesprogusių minų po dešimtajame dešimtmetyje vykusio karo).

Tuo metu Turkijoje tūkstančiai migrantų plūsta Graikijos sienos link. Jie reikalauja, kad Turkijos vyriausybė atvertų sausumos sieną į ES ir jiems nereikėtų rinktis pavojingo maršruto Viduržemio jūra.

Tačiau mūsų vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius teigia, kad pirmieji pabėgėliai Lietuvą gali pasiekti šių metų pabaigoje arba kitų metų sausį. ES už kiekvieną migrantą skirs 6 tūkst. eurų, tačiau tiek neužteks, todėl iš šalies biudžeto kitiems metams bus prašoma 5,5 mln. eurų papildomai.

Vakar pasienyje su Lenkija mūsų VSAT pareigūnai vėl sulaikė migrantus iš Irako. Pirminiais duomenimis, trys irakiečiai į Suomiją gabeno dar 7 savo tautiečius. Per pastarąsias pusantros savaitės tai jau ketvirtas panašus atvejis.

nelegalu-migracijos-zemelapis

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Atgalinis pranešimas: Europos Parlamentas pritarė prievartinėms migrantų kvotoms | Alkas.lt

  2. Ed koch:

    Nustokite suda malti pagalvokite geriau apie savus kurie isvaziavo pinigu uzsidirbti nes negali isgiventi namuose ka jus galite pasiuliti nieko pesininkai gyvena vos vos o jus deebilai bandote irodyt kad tie barbarai laukinei tai yra gerai ateis laikas kai jius susluos i istorijos siukslyna kosmopolitai prraakeikti

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: