Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

B. Kuzmickas. Lietuvos rusinimas

Bronius Kuzmickas, www.alkas.lt
2015-09-14 01:24:32
5
Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.
Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Tautos kultūros savimonė, Vilnius: Mintis, 1988, p. 51– 70.

1.

Carinė Rusija, kurios valdžioje Lietuva išbuvo 120 metų, stengėsi šalį visapusiškai integruoti į savo sudėtį, o lietuvių tautą asimiliuoti ir todėl įvairias būdais varžė lietuvių kultūrą, slopino ir persekiojo nacionalinį judėjimą. Lietuvių nacionalinė kultūra Didžiojoje Lietuvoje nuo XVIII a. pabaigos kilo ir augo tautai kenčiant dvigubą nacionalinę priespaudą, sutapusią su dvipuse tautine kultūrine asimiliacija – lenkinimu ir rusinimu.

Ieškodama būdų susilpninti Lietuvoje lenkiškumą, carinė valdžia atkreipė dėmesį ir į lietuvius, kaip pagrindinę vietinę tautybę, į jų kultūrinį skirtingumą nuo lenkų, taip pat į tai, kad lenkiškumas tolydžio plinta tarp lietuvių. Gana įžvalgiai vertindama lietuvių–lenkų santykius, carinė administracija ėmė vykdyti pakankamai realistišką sumanymą – kultūriškai atskirti, atitraukti lietuvius nuo lenkų, silpninti pastarųjų įtaką pirmiesiems. Šio sumanymo įgyvendinimas turėjo pasitarnauti ir kitam tikslui – priartinti lietuvius prie rusų, tautiškai ir politiškai juos asimiliuoti, „grąžinti Lietuvoje rusišką tautybę ir pravoslaviją“. Taigi svarbiausias lietuvių atitraukimo nuo lenkų tikslas buvo ne lietuvių savarankiškumo kėlimas, bet jų rusinimas, izoliavimas nuo vakarietiškos kultūros ir įliejimas į rusiškąją stačiakiškąją kultūrą. Tuo tikslu 1864 m. buvo uždrausta lietuviška raštija „lotyniškai-lenkišku“ raidynu ir įsakyta lietuviškus raštus spausdinti rusiškomis raidėmis – kirilica („graždanka“). 1872 m. uždrausta lietuviška raštija ir gotiškomis raidėmis. Lietuvių kalba, kaip ir lenkų, buvo pašalinta iš mokyklų, susiaurintas mokyklų tinklas.

Nuo dabar ne tik valstybės įstaigos, bet ir mokyklos galutinai surusinamos, jose mokoma pagal rusiškas programas, daug dėmesio skiriama rusų litaratūrai, Rusijos istorijai, geografijai. Įvedama cenzūra lietuviškiems katalikiškiems leidiniams, bandoma sustačiatikinti net pačią katalikybę, leisti lietuviškai (rusiškomis raidėmis) stačiatikiškas religines knygas. Šitokiomis priemonėmis buvo norima lietuvius atitraukti nuo lenkų, nuo „vakarietiškos lotynystės“, nuo katalikybės ir patraukti, pripratinus prie rusiškos abėcėlės, prie rusiško valstybingumo ir tautiškumo.

Kaip matome, carinė valdžia, slopindama lietuvių kultūrą, pradžioje tai darė kovos su lenkiškosios kultūros poveikiu vardan. Tačiau, uždraudus lietuvišką spaudą ir kilus organizuotam lietuvių pasipriešinimui, pradėjus plisti nelegaliai lietuviškai spaudai, išsiplėtojus knygnešių veiklai, slaptosioms lietuviškoms mokykloms, carinės represijos įgavo tiesiogiai antilietuvišką pobūdį. Vis dėlto tos represijos, nors ir labai plačiai taikomos, nedavė laukiamų rezultatų. Tiksliau pasakius, jos buvo rezultatyvios negatyviąja prasme – varžant ir slopinant lietuviškos kultūros plėtotę, lėtinant lietuvių nacijos formavimąsi. Tačiau buvo mažai rezultatyvios carizmo pagrindinio tikslo požiūriu  – suartinti lietuvius su rusų tauta, pastūmėti juos prie stačiatikybės.

Kadangi lietuvių kultūra ne vieną šimtmetį buvo gana vienpusiškai veikiama, kartu ir slopinama, lenkiškos kultūros, todėl geokultūrinės situacijos pasikeitimas, koks įvyko, Lietuvą prijungus prie Rusijos, atvėrė kai kurių naujų kultūrinės raidos perspektyvų, kultūrinių sąveikų galimybių. Lietuvių-rusų kultūrų sąveika galėjo būti abipusiškai vaisinga, o lietuviams netgi gana naudinga kaip atsparos lenkiškumo įtakai šaltinis.

Carinė valdžia, uždraudusi lietuvišką spaudą, ieškojo būdų daryti lietuviams didesnį poveikį ir parodė tam tikrą dėmesį jų kalbai ir švietimui. Marijampolės ir Suvalkų gimnazijoje, Seinų progimnazijoje, taip pat Veiverių mokytojų seminarijoje pradėta dėstyti lietuvių kalba, tiesa, skiriant jai labai nedaug pamokų ir dėstant rusiška abėcėle. Maža to, norėdama atitraukti lietuvius nuo Varšuvos universiteto, turintiems brandos atestate lietuvių kalbos pažymį, Maskvos ir Peterburgo universitete įsteigė 10 stipendijų.

Tai turėjo apčiuopiamos reikšmės lietuvių kultūrai. Viešas lietuvių kalbos dėstymas žadino lietuvių tautinę savimonę, stiprino valią spirtis lenkinimui, ypač kada Marijampolėje mokytojavo toks pasišventęs kultūriniam darbui idealistas kaip P. Kriaučiūnas. Stipendijomis pasinaudojo nemaža būsimų lietuvių kultūros kūrėjų – J. Basanavičius, V. Pietaris, J. Jablonskis ir kt.

XIX a. antrojoje pusėje Rusijos universitetuose, o ne Varšuvoje mokėsi gana daug įžymių lietuvių inteligentų: Maskvoje – J. Basanavičius, V. Pietaris, J. Šliūpas, J. Jablonskis, A. Janulaitis ir kt., Peterburge – P. Vileišis, P. Višinskis ir kiti. Dauguma jų čia sąmoningėjo visuomeniškai, įsisąmoninno demokratizmo idėjas, rengėsi tautiniam kultūriniam darbui, ryžosi pasipriešinti ne tik lenkinimui, bet ir carizmo asimiliacinei politikai. Čia kūrėsi lietuvių studentų būreliai ir draugijos: Peterburge – nuo 1870 m., o Maskvoje – net nuo 1862 m. Kai kurie būreliai veikė kryptingai, pagal programas, kuriose buvo akcentuojama nacionalinė priklausomybė, nacionalinės kultūros ugdymas, atsiskyrimas nuo lenkų.

Minėtuose Rusijos miestuose telkėsi ne tik pasaulietinės, bet ir katalikiškosios orientacijos lietuvių inteligentija. 1842 m. perkėlus į Peterburgą Vilniaus Romos katalikų dvasinę akademiją, čia mokėsi, dėstė žymūs lietuvių kultūros kūrėjai katalikų dvasininkai M. Valančius, A. Baranauskas, K. Jaunius, A. Dambrauskas, J. Mačiulis ir kt. Nors akademijoje vyravo tradicinė lenkiška dvasia, į XIX a. pabaigą joje studijuojantys lietuviai jau sugebėjo išsiskirti kaip tautinis kultūrinis vienetas, retkarčiais viešai ginti savo tautines teises.

Tai, kad, uždarius Vilniaus universitetą, Lietuvos jaunimas buvo priverstas siekti mokslo vien kitų šalių aukštosiose mokyklose, buvo be abejonės nenormalus dalykas. Ir vis dėlto daugumos to meto lietuvių inteligentų mokymasis Rusijoje esančiose mokyklose yra laikytinas reikšminga ir palankia tautos kultūros plėtotės aplinkybe. Daugiausia kaip tik čia tautiškai sąmoningėjo ir kūrybiškai brendo lietuvių inteligentai, pasauliečiai ir dvasininkai, sukūrę fundamentalius nacionalinės kultūros veikalus, inspiravę ir organizavę nelegalią spaudą, vadovavę tautos atgimimui, nacijos formavimuisi. Vargu, ar tokia aiški tautinė kultūrinė nuostata būtų galėjusi susidaryti, jeigu didžiuma lietuvių inteligentų būtų siekusi mokslo Varšuvos universitete.

Atvykę į Maskvą ir Peterburgą lietuviai studentai iš karto pateko į rusišką, taigi naują kultūrinę aplinką, kuri, per daug neslopindama jų dažniausiai giliau neįsisąmoninto tautiškumo, padėjo atsikratyti kultūrinio menkavertiškumo jausmo, unijinių vaizdinių, suprasti, kad išviršinė lenkiškosios bajorijos elegancija nėra vienintelis kultūringumo etalonas.

2.

Imperijos valstybinė ideologija, išreiškianti šovinistinę tautinę carizmo politiką, pasireiškė ir kultūros srityje kaip tam tikra Lietuvos istorijos, kultūros, lietuvių kalbos interpretacija. Interpretacijos paskirtis buvo tautiškai, kultūriškai ir religiškai integruoti Lietuvą, paversti ją beveidžiu administraciniu imperijos vienetu. Kitaip sakant, ir kultūroje buvo siekiama padaryti tai, kas buvo padaryta teritorijos inkorporacijos atžvilgiu – išbraukus Lietuvos vardą, turėjo išnykti ir lietuvių kalba, kultūra, pati tauta.

Carinės interpretacijos esmę išreiškė teiginiai, kad Lietuva nuo seno buvusi rusiškos kultūros kraštas, ką rodžiusi LDK raštijos kalba bei tarp lietuvių diduomenės plitusi stačiatikybė, kad senoji Lietuvos valstybė buvusi ne lietuvių, bet slavų tautų inspiruotas junginys, evoliucionavęs visapusiškos integracijos su Rusija linkme. Tik vėliau Lietuvą nuo Rusijos ir stačiatikybės atitraukę lenkai, ją sukatalikinę, jos istoriją pakreipę lotyniškosios Vakarų kultūros link. Todėl dabar carinė valdžia ir siekianti atstatyti Lietuvą į jos „tikrąjį“ istorinė kelią, „sugrąžinti“ jos kultūrai rusiškumą ir stačiatikybę, visapusiškai ją integruoti į Rusiją. Šitokie teiginiai pradėti ypač plačiai propaguoti po 1863 metų.

Lenkiškoji interpretacija pripažino senosios Lietuvos, nors kaip jau esančios „visiškai praeityje“, istorinį savitumą, individualumą, o pagal carinę interpretaciją Lietuva visada, praeityje ir dabar, tesanti tik dviejų pradų – rusiškosios ir lenkiškosios kultūrų grumtynių arena. Kiek kitokio požiūrio buvo laikomasi etninio lietuvių savitumo ir jo svarbiausiojo komponento – kalbos atžvilgiu. XIX a. pradžioje tos kalbos nebuvo norima pastebėti, o po 1863 m., uždraudus lietuviškąją raštiją lotyniškomis raidėmis, buvo kažkiek atsžvelgta į lietuvių kalbos gyvavimą, leidžiant ribotai mokyti jos vienoje kitoje Suvalkijos mokykloje. Lietuvių kalbos senumą ir mokslinę vertę pripažino kai kurie rusų, kaip ir kitų tautų, mokslininkai, veikiami lyginamojo kalbos mokslo padėties. Mokslininkų dėmesys lietuvių kalbai buvo lietuvių inteligentams nemaža moralinė parama. Bet lietuviai nebuvo pripažįstami kultūrinio savarankiškumo prasme, jiems buvo numatoma tik viena kultūrinė perspektyva – susilieti su rusų tauta. Tokio požiūrio laikėsi ne tik oficialioji spauda ir stačiatikių dvasininkija, visiškai palaikiusi lietuviškos spaudos draudimą, bet ir didelė dalis rusų inteligentijos. Net ir liberalioji bei kūrybinė inteligentija smerkė ne asimiliacinę carizmo politiką kaip tokią, o tik grubius, prievartinius tos politikos metodus arba iš viso buvo abejinga šiam klausimui.

Atneštinė, iš viršaus peršama kultūra negali padaryti didesnio poveikio, jeigu netampa prestižine vertybe, dvasinės traukos centru. Kaip tik lenkiškosios ir vokiškosios kultūrų prestižiškumas prisidėjo prie lietuvių nutautinimo vienoje ir kitoje Nemuno pusėje. Žymia dalimi dėl kultūrinių priežasčių Lietuvoje (o carinė valdžia čia truko daugiau kaip šimtmetį) nesusidarė tarpinis „lietuvio-ruso“ tipas, panašus į „lietuvio-lenko“ tipą, kuris, kaip žinoma, transformavosi daugiausia tik į lenką. Nesusidarius tokiam sintetiškam tipui, rusiškumo elementai negalėjo giliau įsiskverbti į lietuvių sąmonę, ir neardė, naparalyžiavo jos iš vidaus, ką galima pasakyti apie lenkiškumo poveikį. Todėl oficialioji carinė ideologija, kurios pagrindiniai principai, pagal Rusijos švietimo ministro S. Uvarovo formuluotę, buvo stačiatikybė, vienvaldystė, tautiškumas, kėlė pavojų tik kaip išorinė prievartos jėga, ir jai atsispirti buvo galima dvasios stiprybe bei sutelktumu.

3.

Priklausymas kuriai nors konfesijai suponavo ir priklausymą atitinkamai kultūrinei, o katrais ir kalbinei tradicijai, kaip ir pastaroji suponavo atitinkamą konfesinę priklausomybę. Daug kur religija, šalia kitų veiksnių, atliko etnosą integruojantį, šalį centralizuojantį, jos tautiškumą ir kultūrinį savitumą formuojantį vaidmenį. Tautų istorijoje daugelį kartų yra susidaręs junginys: valstybė–vyraujanti tautybė–vyraujanti konfesija. Tad suprantama, kad carinė valdžia, paskelbusi Lietuvoje stačiatikybę valstybine religija, siekė visai aiškaus politinio tikslo – įtraukti Lietuvos gyventojus į rusiškąją kultūrinę kalbinę tradiciją.

Gindama savo teises nuo stačiatikybės, katalikų bažnyčia drauge konfrontavo ir su carine politine, tautine, kultūrine priespauda. Šito negali paneigti tas faktas, kad kai kurie katalikų dvasininkai yra viešai reiškę savo atsidavimą carui. Lojalumas ir ištikimybė carizmui ne kartą buvo viešai reiškiamas vien diplomatiniais sumetimais ir gerai derinosi su anticarine praktine veikla. Tiesa, didesnę XIX a. dalį katalikų dvasininkijos priešinimosi stačiatikybei motyvas buvo ne lietuviškos kultūros išsaugojimas, bet katalikybės kaip „tikrojo tikėjimo“, netgi kaip „lenkų tikėjimo“ interesai. Aukštosios dvasininkijos, ypač Vilniaus vyskupijoje, opozicija carizmui ir stačiatikybei buvo tiesiogiai proporcinga pastangoms stiprinti lenkiškumą ir neretai derinosi su nepalankumu lietuvių kalbai, lietuvių nacionalinio judėjimo siekiams.

Lietuvoje, kaip ir daug kur kitur XIX a., nacionalinė tapatybė, su nedidelėmis išimtimis, sutapo su atitinkama konfesine priklausomybe: lietuvis ir lenkas buvo daugiausia katalikas, rusas – stačiatikis, baltarusis – stačiatikis arba unitas, vokietis – liuteronas ir t.t. Persikrikštydamas į stačiatikybę lietuvis valstietis turėjo sustačiatikinti savo vardą, įsijungti į atitinkamą religinę bendruomenę, lankyti cerkvę su apeigomis rusų kalba ir labai sunkiai tegalėjo išvengti tautinės asimiliacijos. Tiesa, XIX a. vidurio statistikos mini dešimtis tūkstančių lietuvių (ir jotvingių) stačiatikių Gardino gubernijoje, tačiau, kiek žinoma, jie nepaliko jokios lietuviškos raštijos. Katalikų tikėjimo žmogus, perėjęs į stačiatikybę, negalėjo ilgai išlikti lietuviu arba lenku, lygiai kaip ir rusas stačiatikis, perėjęs į katalikybę, negalėjo išlaikyti savo buvusio tautiškumo. Perėjimas į stačiatikybę buvo pradinis tautinės asimiliacijos etapas. Todėl katalikų bažnyčia, reikalaudama iš savo išpažinėjų konfesinės ištikimybės, statė kliūtį ir carizmo asimiliacinei politikai.

Kai kas krypo prie rusiškumo iš priešiškumo lenkams. Bet tai buvo daugiau pavieniai atvejai, o ne masiškas reiškinys. Asimiliacinė carizmo politika vis dėlto nesusiaurino lietuvių kalbos teritorijos (tai įvyko dėl polonizacijos ir germanizacijos), tačiau netiesiogiai labai spartino rytinės Lietuvos lenkinimą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. B. Kuzmickas. Lietuvos lenkinimas
  2. B. Kuzmickas. Tautiškumas – duotis ir projektas
  3. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  4. T. Narbutas. Tikrosios Lietuvos sienų su slavų žemėmis aprašymas
  5. Lietuvos ir Lenkijos vedybų bei skyrybų pasekmės
  6. G.Songaila. Dieveniškėse – Lietuvos centras (audio)
  7. Č. Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės?
  8. A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)
  9. T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą
  10. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  11. L. Rasimas. Baltiškojo tapatumo naikintojai
  12. A. Lapinskas. Lietuvos lenkai vėl siautėja
  13. V.P. Balandis. Knygnešiai – permąstant Lietuvos mitus
  14. A. Mišeikis. Pamąstymai apie Lietuvos ir Lenkijos santykius
  15. Lietuvos lenkas R.Maceikianecas: Mes su lietuviais – tos pačios genties žmonės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Rusija says:
    10 metų ago

    nesurusino nei vieno kaimo, neatplese nei vienos pedos zemes. Ko nepasakytum apie tikra Lietuvos priesa Lenkija. Tik Rusijos padedami apgynem nepriklausomybe, tik Rusijos pagalba atgavom Vilniu ir Klaipeda.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      10 metų ago

      Tik Rusijos ‘pagalba’ gyvenome SOCIALIZME, tik Rusijos ‘pagalba’ išmokome gerti degtinę, tik Rusijos ‘pagalba’ šviesiausi lietuviai buvo nužudyti arba išvyko visiems laikams į Sibirą…

      Atsakyti
      • !!! says:
        10 metų ago

        Jus abu teisūs,tie ir tie euroazijatai…vieni švepli kiti ne.

        Atsakyti
        • Pikc says:
          10 metų ago

          ABU teisūs??? Kas apskritai teisingo to koloradinio vatniko vėmale?

          Atsakyti
    • Bartas says:
      10 metų ago

      Klausyk tu “Rusija”, tu atstovauji šūdo krūvai. Ar, tu , supratai tikrą lietuvišką išsireiškimą pasišlikštėjimu. Jei ne tavo sušikta “rusija” , su tavo sąjungine vokietija , Lietuva bujotų. Dar A. Smetonos laikais buvo numatyta ir pasirengta įpareigojimui , pastatyti Kauno HE (ir dar keletą elektrinių ant Nemuno), kad šeštam dešimtmety Lietuvos kaimas bus mūrinis. Jei ne mūsų išdavikai ir tavo supista, pragerta tarybų rasija- dabar , savo girtu snukiu pavydėtumėte mums (pavydit ir dabar). O jūs gaminkit tankus, raketas ir prigaminkit kiekvienam rasijanui po kelis. Galėsit važinėt po užgrobtą Sibirą savo malonumui. Tankams kelių nereikia.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis

2025 07 07
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų

2025 07 07
Nerūkymo zana
Gamta ir žmogus

Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų

2025 07 07
Gatvė | panevezys.lt nuotr.
Lietuvoje

Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

2025 07 07
Kauno Rotušės aikštė
Lietuvoje

Kaunas kviečia įvertinti pokyčius Rotušės aikštėje

2025 07 07
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kokius tyrimus skiria šeimos gydytojas ir kada jie nemokami?

2025 07 07
XVIII PLB Seias Vilniuje
Lietuvoje

Vilniuje – XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimas

2025 07 07
Kompiuteris,užrašai
Lietuvoje

Tyrimas: renkantis darbą – svarbi ir darbo vieta

2025 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įspėjinas dėl karščio pavojų: baterijos gali virsti sprogmenimis
  • Aviacijos bendruomenė spaudžia Rusiją dėl GNSS signalų
  • Kauno rajone apie 100 nerūkymo zonų
  • Panevėžys Mažos taršos zonos planą atidėjo iki spalio

Kiti Straipsniai

Maskirovka

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Alkas.lt nuotr.

Valstybinės kalbos likimas – Seimo kontrolieriaus rankose: „Talka“ kaltina ŠMSM neveiklumu

2025 06 26
Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama | vki.lrv.lt nuotr.

Vilniaus mieste tikrinti viešieji užrašai ir išorinė reklama

2025 06 26
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25
Plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

Atidaroma jaunuolių plakatų paroda „Lietuvių kalba. Myliu…“

2025 06 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas apie Druskininkuose – Justino Marcinkevičiaus vardu pavadintas miesto skveras
  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Skola Tautai ir Sąjūdžiui apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pirmą kartą visa Lietuva šoks kartu!

Pirmą kartą visa Lietuva šoks kartu!

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai