Be gemologijos tyrimų laboratorijos Lietuva negali savęs vadinti tikra gintaro šalimi

Dusios gintaras | Metelių parko direkcijos nuotr.

Š. m. rugpjūčio 26-30 d. Vilniuje, tarptautinėje gemologų konferencijoje IGC‘2015, susibūrė per 80 iškiliausių pasaulio mokslininkų iš 30 pasaulio šalių.Beveik 90 metų istoriją skaičiuojanti mokslinė konferencija pirmą kartą surengta Lietuvoje ir pirmą kartą Rytų Europos šalyje.

Lietuva šiai prestižinei konferencijai pasirinkta kaip egzotiškoji Baltijos gintaro šalis. Iškilūs pasaulio mokslininkai, konferencijos dalyviai, Vilniaus universitete aptarė naujausias brangiųjų mineralų identifikavimo, tyrimų technologijų, brangakmenių klastočių bei falsifikatų paplitimo tendencijas. Jie taip pat dalyvavo pažintinėse ekskursijose po Lietuvą, lankė geologinius, istorinius ir kultūrinius objektus, didžiausias gintaro apdirbimo gamyklas Šiauliuose ir Klaipėdoje, gintaro muziejus Vilniuje, Palangoje ir Nidoje. Tik vienas iš Lietuvoje viešėjusių mokslininkų buvo lankęsis Lietuvoje anksčiau, o net trys jų (iš JAV, Prancūzijos ir Izraelio) turi lietuviškų šaknų.

Sveikindamas IGC‘2015 konferencijos dalyvius, Pasaulinės juvelyrikos konfederacijos (CIBJO) prezidentas Gajetanas Kavalieris (Gaetano Cavalieri) pabrėžė, kad ši konferencija suteikia galimybę atkreipti tarptautinės auditorijos dėmesį į Baltijos gintarą ir ypač į Lietuvos vaidmenį, populiarinant šią organinį juvelyrinį akmenį pasaulinėje rinkoje. „Siekiant apsaugoti tokius išteklius kaip gintaras, privalome ištirti visą įmanomą informaciją, kuri tik gali turėti įtakos jo vertei ir išlikimui,“ – sakė G. Kavalieris.

Mokslinės konferencijos dalyviams didelį įspūdį padarė Lietuvos grožis, įdomūs gamtos ir kultūros paveldo objektai ir žmonių svetingumas, tačiau nustebino, kad Lietuva, save tituluojanti „gintaro šalimi“, neturi nei vienos specializuotos gintaro tyrimų laboratorijos, o brangiųjų mineralų identifikavimo veiklą koordinuoja valstybinė įstaiga, kuriai suteiktos išimtinės teisės brangakmenių priežiūros srityje.

Europos šalių praktika yra kitokia. Štai, pavyzdžiui, neskaičiuojant smulkių pavienių ekspertų, Didžiojoje Britanijoje veikia bent 6, Vokietijoje 4, Šveicarijoje 3 visoje Europoje garsios gemologijos laboratorijos, iš kurių bent 1-2 vykdo išsamius mokslinius tyrimus. Taip pat Rusijoje veikia apie 10 privačių brangakmenius sertifikuojančių tyrimų laboratorijų. Dešimtys ir net šimtai gemologijos nedidelių laboratorijų, identifikuojančių brangiuosius mineralus veikia Tailande, Indijoje ir kitose šalyse – brangiųjų akmenų prekybos Mekose.

„Gemologijos sritis neturėtų būti monopolizuojama. Daugelyje pasaulio šalių kuriasi profesionalios brangiųjų mineralų laboratorijos, kurios atlieka mokslinius tyrimus, nustatyto vyraujančias ir naujas brangiųjų mineralų imitacijas, o gemologai dirba visur – valstybinėse įstaigose (ypatingai šalyse, kurios turi daug gamtinių resursų), taip pat nepriklausomose laboratorijose, tyrimų institutuose. Laboratorijose gimsta inovacijos, kurios veda mokslinius tyrimus į priekį, o šalyse, kuriose tokių laboratorijų nėra, klesti falsifikatai. Nėra juvelyrinio akmens, kuris negalėtų būti nepaveiktas ar neturėtų imitacijų. Kol kas tenka apgailestauti, kad Lietuvoje, mano duomenimis, šiuo metu, kaip ir kitose šalyse, 90 proc. rinkoje esančių deimantų yra paveikti,“ – konstatuoja konferencijos organizatorius ir vadovas, geologas, gemologas, mineralogas, brangakmenių ekspertas dr. Arūnas Kleišmantas.

Pasak Vilniaus universiteto minerologijos dėstytojo, gemologinių atradimų autoriaus dr. A. Kleišmanto, inovacijų pritaikymo gemologijoje nauda akivaizdi – verslui tampa pasiekiamos žinios ir tyrimai, mokslininkams atsiranda proga susipažinti su realiomis problemomis ir idėjomis būsimiems moksliniams tyrimams, o vartotojai yra informuojami apie naujas tendencijas ir grėsmes brangiųjų akmenų kaip investicijų objekto atžvilgiu.
Tarptautinės mokslinės konferencijos IGC idėja ir branduolys subrendo dar 1926 m. Šveicarijoje. Tuo metu viso pasaulio mokslininkus burtis šiai konferencijai paskatino tai, kad kai kurie mineralai, žavintys žmoniją, pradėjo nykti, kitus pradėta masiškai falsifikuoti, be to, atrandami vis nauji mineralų telkiniai, naujos atmainos, apie kurias pasaulis beveik nieko nežino, todėl mokslininkų misija yra šiomis žiniomis pasidalinti su vartotojais ir visuomene.

Daugiau informacijos apie konferenciją IGC‘2015, jos programą galima rasti interneto svetainėje.