M. Kundrotas. Tautos simbolių neatiduosime (video) (45)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Juo labiau ardoma valstybė, juo dažniau kvestionuojami jos simboliai. Šie procesai taip susipynė, kad sunku beatskirti, kur priežastis, o kur pasekmė. Gal tai vienas bendras procesas. Žinoma, laisvas mąstymas gali kvestionuoti bet ką, netgi tai, kas daugeliui – šventa. Galimybė tai daryti savaime – didi vertybė, tačiau bet kokia alternatyvi pozicija turi būti argumentuota. Antra vertus, ji pati gali būti kvestionuojama. Kas leista Petrui, turi būti leista ir Jonui.

Prieš kelias dienas prieštaringas muzikologas, geriau žinomas iš televizijos laidos apie gyvenimą sovietų okupacijos laikais, arbitro tonu prabilo apie dr. Vinco Kudirkos sukurtą Lietuvos himną – Tautišką giesmę. Girdi, tai toks prastas kūrinys, jog turi būti pakeistas ir dar – kuo skubiau. Ši pozicija motyvuota netgi tokiu abejotinu argumentu, jog himno autorius nebuvęs nei poetu, nei kompozitoriumi. Tai paprasčiausiai netiesa.

V. Kudirka buvo ir kompozitorius, ir poetas. Jo eilės „Labora“, „Ne tas yra didis“ – vertos lietuvių literatūros klasikos, o muzikinės kompozicijos „Sudiev“, „Nemuno vilnys“ – vargiai nusileistų to paties žanro kūriniams, sukurtiems žymiausių Europos kompozitorių. Tautiška giesmė – anaiptol ne vienintelis šio autoriaus kūrinys, o pats autorius – anaiptol ne atsitiktinis mėgėjas. Galbūt laikais, kai Viktoras Gerulaitis buvo mažas, tie kūriniai mažai težinoti – šiuo atveju derėtų susirūpinti savo išsilavinimu, o jei tai sąmoningas klaidinimas – savo sąžine.

Tautiškos giesmės tekstas išreiškia esmines tautines ir bendražmogiškas vertybes. Pabrėžiamas amžinas ryšys tarp praeities, dabarties ir ateities kartų, kviečiama semtis stiprybės iš didvyrių žygių, gyventi taip, kad būtume jų verti. Šviesos motyvas įpareigoja tiek moraliai, tiek intelektualiai – piešiama išsilavinusios ir mąstančios visuomenės vizija. Tėvynės meilė gretinama su visuotiniais tiesos ir doros idealais. Tai, ko gero, stipriausia teksto pusė. Šaliai, trūkstančiai žmogiškųjų, karinių ir ūkinių išteklių, didžiausia stiprybė – tapti doros švyturiu.

Muzikinei himno pusei taip pat sunku rasti priekaištų. Jei kas tikisi simfoninio sudėtingumo, tam reiktų pasidomėti kitų šalių himnais. Tautos ir valstybės himnas turi būti lengvai įsimenamas ir atliekamas. Toks jis ir yra. Tai nėra karo žygio maršas, kaip Prancūzijos „Marselietė“, veikiau – rami, ori giesmė, giedama stovint, savimi pasitikinčios visuomenės – panaši į Jungtinės Karalystės ir Vokietijos himnus. Šiuo himnu kviečiama ne kariauti, o kurti ir dirbti. Jis puikiai išreiškia ramiąją, taikiąją tautos dvasios pusę.

Vytis – Lietuvos herbas – tarsi atsveria himno ramybę, išreikšdamas veržliąją pusę. Su visa pagarba Arvydui Každailiui, jo Vyčio variantas – daugiau paradinis. Galbūt jis labiau atitinka heraldikos dogmas, bet pačią veržlumo idėją geriau išreiškia Juozo Zikaro Vytis. Pagaliau, už šį Vytį guldė galvas Lietuvos didvyriai ir tai – geriausias argumentas.

Tiek Vytis, tiek Tautiška giesmė daugiausiai kritikos sulaukė iš feministinio judėjimo pusės – girdi, šie simboliai išreiškiantys vyrų viršenybę moterų atžvilgiu. Seimo narys Julius Veselka juokais pasiūlė feministinį Vyčio variantą – moterį, raitą ant vyro. Vulgaroka, bet kaip kitaip reaguoti į absurdą? O štai už Tautiškos giesmės iškraipymą feministine maniera kelioms revoliucionierėms teko ir su teisėsauga susidurti. Iš tiesų feministės galėtų nurimti – juk žodžiai „Lietuva“, „Tauta“ ir „Tėvynė“ lietuvių kalboje – moteriškos giminės.

Dėl kairuoliškų feminisčių viskas aišku, joms tauta – abejotina vertybė. Kur kas liūdniau, kai tautos ir valstybės simboliai dergiami žmonių, laikančių save patriotais. Žinoma muzikos grupė sugalvojo Vyčiu papuošti pusnuogių merginų tarpukojus, o vienas skandalistas internete išplatino Vytį, besituštinantį Europos Sąjungos žvaigždutėmis. Neapykanta Europos Sąjungai užgožė meilę Lietuvai. Ką darysi, vieniems patriotizmas reiškia meilę, kitiems – neapykantą.

Vis gi daugiausiai išpuolių sulaukė Trispalvė – Lietuvos valstybės vėliava, net okupacijų laikais žinota Tautinės vėliavos vardu. Girdi, ši vėliava – naujadaras, išplėšiantis Lietuvą iš didingos istorijos konteksto, girdi, jos spalvų gama primena Afrikos ir Lotynų Amerikos vėliavas. Nežinia, ar už tokių argumentų glūdi užslėptas rasizmas, ar tiesiog diletantizmas.

Lietuvos Trispalvė atitinka Europos respublikoniškųjų vėliavų principą. Vertikalias ar horizontalias trispalves pasirinko Prancūzija, Italija, Airija, Vokietija, Vengrija ir daugelis kitų Europos šalių, beje, daugelis jų – dar būdamos monarchijomis, o kai kurios jomis ir likdamos. Vis dėlto pats trispalvės principas faktiškai atėjo iš respublikoniškosios Prancūzijos. Lietuvos Trispalvė įkūnija Respubliką. Tautinę ir demokratinę.

Dėsninga, jog Trispalvės kritikai dažnai atmeta arba tautiškumą, arba demokratiją. Natūralu, kad jiems artimesnė vėliava iš kunigaikštystės ar bajorų respublikos laikų. Požiūris į simbolį išplaukia iš požiūrio į pačią valstybę. Žinoma, kai kurie filosofai ir politologai persistengia, išskirdami istorinę ir modernią Lietuvą. Tai – kitas kraštutinumas. Prancūzija ligšiol save sieja su Karoliu Didžiuoju, Vokietija – su Otu fon Bismarku, Lenkija – su Jogailaičiais, nors visos šios figūros išreiškia monarchinę ir aristokratinę valstybės valdymo formą, o visos šios šalys jau seniai – respublikos. Valstybė šiuo atveju – turinys, o jos valdymo santvarka – tiktai forma.

Vis dėlto ginčuose dėl Trispalvės kvestionuojama tiek valstybės forma, tiek turinys. Trispalvė išreiškia tautinę valstybę, kunigaikštystės vėliava – labiau kosmopolitinę valstybę. Ultranacionalistai ir monarchistai, garbinantys didžiausios valstybės galios (o drauge – palaipsnio tautos nykimo) laikotarpį rikiuojasi į vieną gretą su aršiausiais kosmopolitais.

Didingą Lietuvos istoriją puikiai išreiškia valstybės herbas – Vytis. Šaunu, jog turime du simbolius, kurie taip puikiai vienas kitą atsveria ir papildo. Vytis jungia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę su Lietuvos Respublika, o Trispalvė išreiškia Respublikos triumfą.

Žinoma, simboliai savaime – tiktai grafinės, spalvinės arba garsinės kompozicijos. Vyčiui artimas motyvas puikuojasi Mongolijos herbe, Lietuvos Trispalvė išties panaši į Ganos, Venesuelos ir ypač – Mianmaro vėliavą, o Tautiška giesmė primena Vokietijos himną. Prasmes simboliams suteikia žmonės ir jų darbai. Už šiuos simbolius žuvo Lietuvos savanoriai, sukilėliai ir partizanai, už juos kentėjo tremtiniai ir politiniai kaliniai. Visa tai turėtų įkvėpti nors šiek tiek pagarbos.

Diskutuoti galima apie viską. Bet yra skirtumas tarp diskusijos ir dergimo. Kai apsišaukęs menininkas šluostosi į Trispalvę purvinas rankas, dargi paspjaudydamas į ją, kai Vytis vaizduojamas besituštinantis arba tarpukojuose, kai dainuojamos Lietuvą žeminančios himno versijos – tuo privalo užsiimti teisėsauga. O jei provokuojama diskusija, tai jos iniciatoriai turi būti pasirengę atsakui. Mes jums tautos simbolių neatiduosime.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Vaizdai ir garsai, Vaizdai sielai, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .

45 komentarai

  1. Juozas:

    ” Girdi, ši vėliava – naujadaras, išplėšiantis Lietuvą iš didingos istorijos konteksto, girdi, jos spalvų gama primena Afrikos ir Lotynų Amerikos vėliavas. ”

    Bet… taip ir yra. Deja.

  2. Čia tik Kundotas imigrantų “pabėgėlių” masinės invazijos į Lietuvą ir Darbo kodekso liberalizavimo akivaizdoje nemato rimtesnių problemų negu jo įsivaizduojamas simbolių puolimas, ar tai visos Tautininkų Sąjungos oficiali pozicija?

    • Marius Kundrotas šį straipsnį yra skyręs Lietuvos ir lietuvių Tautos svarbiausiems simboliams, o ne VISOMS rimtoms Lietuvos problemoms. Ir šis straipsnis nėra TS oficialios programos santrauka.

    • Marius:

      Tai kad teko ir universitete pasidarbuoti, ir laisvu žurnalistu pagal autorinę sutartį 🙂 Užteks meluoti. O jei darbas visuomeniniais pagrindais anonimams atrodo bevertis, tai tik parodo jų pačių moralinį lygį. Dėl Darbo kodekso ir migracijos yra kiti straipsniai. Jei kažkam atrodo, kad reikia rašyti tik tomis temomis, kurios rūpi jiems, tai – jų problemos. Tautininkai mato platų problemų spektrą.

      • Kemblys:

        Tautininkai NENORI matyti, kaip jie patys gadina lietuvių kalbą!

        Marius Kundrotas:
        ,,kvestionuojami, simboliai, procesai, procesas, kvestionuoti, alternatyvi pozicija, argumentuota, kvestionuojama, sovietų okupacijos, arbitro, pozicija motyvuota, argumentu, himno autorius, literatūros klasikos, muzikinės kompozicijos, žanro, moraliai, intelektualiai, vizija, idealais, teksto, heraldikos dogmas, idėją, argumentas, kritikos, simboliai, patriotizmas, okupacijų, istorijos konteksto, variantą, diletantizmas, principą. Vertikalias ar horizontalias (trys svetimžodžiai iš eilės!), principas faktiškai, demokratiją, Natūralu, istorinę ir modernią, figūros, formą, kvestionuojama, forma, Ultranacionalistai ir monarchistai, kosmopolitais, triumfą, simboliai, grafinės, kompozicijos, motyvas, Diskutuoti, himno versijos, provokuojama diskusija, iniciatoriai………..”.

        O, gal čia moksline kalba Marius Kundrotas rašė straipsnį..? Nežinau tokio mokslo, kuriame vartojami tokie moksliniai išsireiškimai: ,,principas faktiškai”, ,,Natūralu”, ,,provokuojama diskusija”, ,,istorinę ir modernią”…

  3. Reimundas:

    Atėjus sovietams,Tautiška giesmė irgi tapo bloga,pakeitė,dabar ką-naujas sovietmetis,kas užsakė poną,gal tie patys,kuriems lietuviška abėcelė jau tapo bloga,vienos pilietybės mažai,emigracija džiaugiasi.

  4. Karolis:

    Baikim broliai kivirčytis. Užeitų “gerasis kaimynas iš rytų” vaduot mūsų – tai visi vėliavą savo prie širdies prispaudę laikytumėm, ir nesvarbu – ar ji Trispalvė , ar Vytis. Čia kiekvieno pasirinkimo reikalas. Man asmeniškai – istorinė vėliava brangesnė, nes ji didesnį “istorinį svorį” yra pakėlus. Bet tai nereiškia, kad negerbiu trispalvės – užaugs ir mūsų respublika. Kiekvienas turim įdėt savo indėlį į tautos ir valstybės pamato statybą, kad senatvėj, vaikaičiams nebūtų gėda į akis žiūrėt…Darnos visiems.

  5. Atas:

    Atrodo,p.V.Gerulaitis turi “problemų”.

  6. Vilnius:

    VYTIS SU TRISPALVE TURI APSIKEISTI VIETOMIS IR VYTIS TURI TAPTI PAGRINDINE VELIAVA- NAUJOS LIETUVOS SIMBOLIU. TRISPALVE BUVO PER TRUMPAI KAD IAUGTU I KRAUJA IR KAZKA PRADETU SAKRALINIO REIKSTI.

  7. Vaitas:

    Trispalvė vėliava atlaikė rūsčius XX amžiaus išbandymus, ją užgrūdino valstybės atkūrimo laisvės bei pokario partizanų kovos ir tapusi priesaika Tėvynės nepriklausomybei nušvinta istorine Lietuvos vėliava.

  8. Voras:

    Gal tikrai reikėtų sugrąžinti istorinę vėliavą, nes Respublikos nebėra. Bet nėra ir karalystės. Šis kraštas šiuo metu panašiausias į liberlandą. Tai labiausiai tiktų vaivorykštinė vėliava.

  9. Marius:

    Nenustebsiu, jei kunigu Gatavecku prisistatinėtų tas pats asmuo, kuris jau kurį laiką bando Lietuvoje sukiršinti krikščionis ir pagonis. Dabar prisistatinėja nuo Laisvųjų krikščionių bažnyčios, o ne taip seniai rašė, jog visi krikščionys in corpore – nukryžiuotą “žydpalaikį” garbinantys sektantai. Viskas išsaugota, užfiksuota. Beje, tai tas pats asmuo, kuris išniekino Vytį. Matyt, šis straipsnis jam užmynė ant nuospaudos…

  10. Marius:

    Kai Žygis Haileris su Gatavecku bent kartą ką nors paaukos dėl tautinės politikos, pavyzdžiui – praras darbą, ir atras savyje bent tiek vyriškos drąsos, kad prisistatytų tikrais vardais ir pavardėmis, gal bus prasmė su jais kalbėtis 🙂 O dabar – lokite toliau, anoniminiai šunyčiai. Tik tiek tesugebate 🙂

  11. O man trispalvė Lietuvos vėliava yra labiau sava ir Nr. 1 (tautinės Lietuvos valstybės ženklas), negu vėliava su Vyčiu raudoname fone (daugiatautės feodalinės Lietuvos valstybės ženklas).

  12. Artūras:

    Trispalvė visada bus mūsų vienintelė ir tikroji vėliava. O ne ta raudona, XIV a. pabaigoje nukopijuota nuo lenkų ir simbolizuojanti mūsų imperijos žlugimą.

    Su Vyčiu 1993 m. buvo pasielgta nedovanotinai – su sovietiniu bukaprotiškumu. Tarpukario Lietuvoje net nedrįsta įvesti oficialaus Vyčio etalono – buvo atliekamas didžiulis tiriamasis darbas, kuris iki 1940 m. okupacijos taip ir buvo nebaigtas. Ikonografinė medžiaga tada buvo renkama viso pasaulio archyvuose. O kolchozninkų palikuonys kirto iš peties – kam čia reikia tirti, atsivedė každailį…

    Panašiai pasielgta ir su V. Kudirkos Tautine giesme – mūsų šventu Himnu. Kažkoks sovietinis kalbininkėlis nusprendė, kad jį reikia “koreguoti” – išdarkė Kudirkos parašytus žodžius. Tai kas, kad taip jis buvo giedamas nuo sukūrimo, o tarpukaryje buvo Valstybės Himnu – sovietinis žmogėnas geriau žino… Aš mūsų Himną giedu tokį, kokio jį mane išmokė Mama okupacijos metais, tokį, kokį Jį parašė Kudirka ir koks jis buvo Tarpukario Lietuvoje:
    Tegul saulė LIETUVOS TAMSUMUS prašalina,
    Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi.

    Manau, kad reikės būtinai grįžti prie Vyčio ir Himno reikalų. Každailinis marazmas ir Himno išdarkymas turi būti pašalinti. Vytis turi būti toks, kad Juo galėtumėme didžiuotis, o Himnas toks, kokį Jį parašė Vincas Kudirka ir koks Jis buvo Tarpukario Lietuvoje.

  13. Pritariu Vaito, Tomo T. ir Artūro nuomonei. Mūsų tautinė trispalvė vėliava atlaikė žiauriausis 20-to amžiaus išbandymus Ji apšlakstyta tūkstančių savanorių ir pokario partizanų krauju. Ta vėliava nediskutuojama ir neliečiama. Tuo tarpu raudona su Vyčiu gali būti, tačiau kaip papildoma, primenanti mūsų daugiatautę imperiją, kurioje pirmu smuiku grojo Lenkija, o ne demokratinę valstybę.

    • Perkūno Paukštis:

      Kaip bebuvo, tačiau Vytis – pagoniškesnė (o tai – aukštesnė “praba” !).

      • Artūras:

        Gerbiamas Paukšti. Visų pirma, nereikia painioti Vyčio – mūsų Herbo – su tuo raudonu skuduru. Mokykitės istorijos: tas raudonas skuduras kaip tik simbolizuoja mūsų Senojo tikėjimo ir mūsų Imperijos žlugimą. Jis buvo nukopijuotas nuo lenkų (jų vėliava tada buvo tokia pat raudona su balta višta) XIV a. pabaigoje, kai Lietuva sudarė tą nelaimingą sandėrį su tais slavais (1385 m.). Kokia buvo mūsų Imperijos vėliava Senojo tikėjimo Lietuvoje mes nežinome. Man tas raudonas skuduras simbolizuoja tik degradaciją ir žlugimą, susidėjus su slavais.

        • Atmintis:

          Seniausia vėliava žinoma nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio valdymo laikmečio. Tuo metu Žemgalos kunigaikštis Nameisis 1279-1281 metais vadovavo žemgalių sukilimui. Pakilęs į kovą prieš Livonijos ordiną, apeigoje pamerkęs drobę ėriuko kraujyje, – iškėlė tamsiai raudoną vėliavą, kurios viduryje buvo balta linija. Nuslopinus sukilimą jis pasitraukė į Lietuvą. Remiamas Traidenio valdžios 1280 m. su lietuvių kariuomene žygiavo į Prūsiją išlaisvinti Pamedės žemę. Ši lietuvių ir žemgalių kova bei kunigaikščio Nameisio vėliava išliko prasmingu baltų vienybės simboliu, o kartu ji yra ir Latvijos valstybinė vėliava.

          • Čia gali būti svarbu, ar ta balta linija buvo vertikali ar horizontali. Pagaliau tas – kokioje padėtyje buvo ta balta linija čia nėra ne visų svarbiausia. Istoriškai reikšminga čia yra tai, kad joje galime įžvelgti dabar vadinamų Gedimino stulpų vaizdavimą. Ir kad Nameisiui jis neatsitiktinai toks gavosi, taigi jis jau buvo, kaip priimtas ženklas.

  14. Reikia viską statyti ant tvirto pamato, o ne tep lep… Pirmiausiai reikėtų išsiaiškinti ką reiškia pavadinimas Vytis, o jis reiškia ženklą žymintį kilmės vietą. Pats šis žodis yra giminingas bendriniam liet. kalbos žodžiui vieta. Vėliau jis tapo šeimos, giminės, genties, apskritai bendros veiklos, kariuomenės rūšies, tautos ženklu, vėliava. Tos pačios reikšmės yra ir dabar rusiškas (slaviškas) žodis “pagonai”. Iš čia yra rus. Pogonia “Vytis”. Tad šiame pavadinime, žodyje jokios žodžio “vyti” reikšmės nėra nė kvapo. Nebūkime primityvai. Taigi Vytis senovėje buvo tuo, kuo šiandien firmai yra jos emblema. Atsižvelgiant į tai Vytimi vadintinas ne tik ženklas, kuriame vaizduojamas raitelis, bet, pvz., tarkim, ir kai – dvigubas kryžius ar Gedimino stulpai.

    • Klodas:

      Besigilinant į vyties ištakas – ir žodis vytelė; vyti – vyti (vynioti) į kamuolį, vyti (varyti) iš galvos. Vytis tai ir lankstus virbas, rykštė, gluosnio virbas. Dar daugiau prasmių Lietuvių kalbos etimologinio žodyne, kur (waiti-) šaknis iranėnų kalbose gluosnis, žilvitis; karklas, vytelė. Tai primena, jog vytis nuo indoarijų kaip priemonė žirgui paraginti peraugo į vyties simbolį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: