Bus atidaryta I. Mrazauskaitės tapybos paroda „Gelmės“ (0)

I. Mrazasuksiatė „Šviesa pro žalią“ | unesco.lt nuotr.

Liepos 15 d., trečiadienį, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono g. 11, Vilniuje) bus atidaryta Ingos Mrazauskaitės tapybos paroda „Gelmės“. Tai jaunos menininkės pasąmoninių vaizdinių, susijusių su tradicine kultūra, paveldu, paieškos. Autorė savo darbuose siekia „pažadinti tai, kas miega gelmėse“. Paroda veiks nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 10 d.

I. Mrazauskaitė yra baigusi dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje (2011 m.). Jos magistro dizaino darbas yra gavęs Swedbank įsteigtą premiją jaunajam menininkui, o tapybos darbai, kurie taip pat įtraukti į šią parodą,  pateko į tarptautinės parodos ,,Jaunojo tapytojo prizas” finalą 2012 m. Autorė surengė ne vieną personalinę savo tapybos darbų parodą bei dalyvavo įvairiuose dizaino projektuose.

Paroda „Gelmės“ – tai vidinio pasaulio, pasąmonės, nuojautų, susijusių su praeities kultūriniais kontekstais, vizijos.  Tai, kas palieka pėdsaką pasąmonės kertelėse, tai, kas nepavaldu laikui ir erdvei.

Parodą sudaro trys paveikslų ciklai: „Gelminiai“, „Baltai“ ir „Kodai“. „Gelminiai“ vaizduoja jį ir ją – tai parodos herojai, kuriuose slypi gelmės. Ji, tai gelminė šviesa – tarsi aiškiai atmenama praeitis. Jis – gelminė tamsa – pasąmonėje glūdintis žinojimas. Šie du triptikai kartu simbolizuoja ir kitą  mintį, jog be užmiršimo nebūtų ir atsiminimo. „Baltai“ ir „Kodai“ yra herojų archetipai. Antrasis ciklas „Baltai“ – tai  vizualiai interpretuojami senieji objektai. Kiekviena kompozicinė paveikslų detalė slepia užkoduotą prasmę, taip gaunama kontekstuali ir daugiasluoksnė dėlionė. „Kodai“ nagrinėja ornamentus ir simbolius, kuriuos suvokiu kaip užkoduotas senolių gelmes.”

„Savo kūryboje ieškau pasąmoninių vaizdinių, susijusių su tradicine kultūra, folkloru, paveldu, audinių bei archeologinių radinių raštais, formomis, procesais. Pagrindinis mano tikslas yra paskatinti lietuvius nuoširdžiai ir kūrybiškai pažvelgti į savo paveldą, didžiuotis juo, prisiminti ir iš naujo atrasti savos kultūros savitumą ir grožį, bei puoselėti jį,  pažadinti tai, kas miega gelmėse,“ – sako menininkė I. Mrazauskaitė.