Penktadienis, 11 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

J. Urbanavičius. ES kol kas netaps nei rūkstančiais pelenais, nei supervalstybe

Jonas Urbanavičius, www.alkas.lt
2015-07-07 12:09:53
7
Jonas Urbanavičius | ktu.edu.lt nuotr.

Jonas Urbanavičius | ktu.edu.lt nuotr.

jonas-urbanavicius-ktu.edu.lt-nuotr
Jonas Urbanavičius | ktu.edu.lt nuotr.

Graikijoje sekmadienį vyko referendumas, kuriame du trečdaliai rinkėjų pasakė „Ne“. Tiesa, niekas nežino, kam jie pasakė šį „Ne“. Kad neaišku dėl ko buvo balsuojama šiame referendume, kurio organizavimas ne iki galo atitiko demokratijos principus, parodė ir balsavusiųjų apklausa: tiek balsavusieji „Taip“, tiek balsavusieji „Ne“ teigė, jog jų balsas buvo už Graikijos ir Europos išsaugojimą.

Graikijos valdžios manymu, šis „Ne“ turėjo suteikti jai geresnę derybinę poziciją derantis dėl pagalbos Graikijos ekonomikai. Ar taip iš tikrųjų, parodys ateitis, kai šalys vėl sės prie derybų stalo.

ES institucijų ir valstybių narių manymu, Graikijos žmonių pasirinktas „Ne“ reiškia neišvengiamą šios šalies pasitraukimą iš eurozonos ar net Europos Sąjungos. Bet nėra jokio teisinio mechanizmo nei pašalinti šalį iš šių struktūrų, nei pačiai valstybei vienašališkai tai padaryti. Tokio mechanizmo sukūrimas bet kokiu atveju užtruktų ilgai ir reikalautų visų ES valstybių narių (įskaitant pačią Graikiją) pritarimo – kai kuriose valstybėse toks pritarimas turėtų būti išreikštas net referendumais.

Tačiau žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos – šis Graikijos referendumo „Ne“ yra vienas svarbiausių pastarųjų metų įvykių Europos Sąjungos integracijos kelyje. Europos Sąjungos integracijos procesas buvo ir yra nuolatinės varžybos tarp ES institucijų ir ES valstybių dėl galios balanso.

ES institucijos visuomet siekė gilesnės integracijos (ir perimti naujas galias iš valstybių), o valstybės – išlaikyti atskiras politikos sritis savo kompetencijoje. Visos iki šiol vykusios ES krizės susijusios su šiomis varžybomis. Ansktyvuoju Europos integracijos laikotarpiu, septintajame dešimtmetyje tai buvo klausimas dėl galimybės vetuoti, valstybių manymu, joms svarbių klausimų priėmimą su jomis nesitariant. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje – klausimas dėl Europos Sąjungos įsteigimo ir bendros užsienio politikos sukūrimo. Prieš dešimtį metų – klausimas dėl ES Konstitucijos priėmimo ir pačios ES tapimo kvazivalstybe. Dabar – tiesiogiai susijęs su ES institucijų siekiais formuoti bendrą Europos Sąjungos fiskalinę ir ekonominę politiką.

Kiekviena tokia krizė jos dalyviams ir stebėtojams atrodydavo kaip artėjanti Europos Sąjungos apokalipsė. Vis tik Europos Sąjunga dar nesugriuvo ir kiekvienąkart išeitis iš susidariusios padėties būdavo randama: pusiausvyra nusvirdavo atgal valstybių pusėn, o institucijos pateikdavo naujus, švelnesnius siūlymus. Nors tokia valstybių pergalė integracijos procesus laikinai sustabdydavo, tačiau šie procesai visiškai nesustodavo: tai, dėl ko būdavo varžomasi, vėliau vis tiek nepastebimai tapdavo realybe.

Labai dažnai prie išeities iš susidariusios padėties paieškų aktyviai prisidėdavo Liuksemburgas (vienas toks sprendimas net turi Liuksemburgo kompromisuo pavadinimą). Europos Komisijai nuo praėjusių metų pirmininkauja Žanas-Klodas Junkeris (Jean Claude Juncker) – buvęs Liuksemburgo finansų ministras ir ministras pirmininkas, 2004-2013 metais ėjęs ir eurozonos grupės pirmininko pareigas. Liuksemburgas šį pusmetį pirmininkauja ir ES Tarybai (beje, jau dvyliktąjį kartą). Taigi Liuksemburgas ir šios šalies politikai turi labai daug patirties, siūlant sėkmingas išeitis iš ES krizių.

Žinoma, nėra garantijų, kad ir ši ES krizė (o kad dabartinė situacija yra krizė, sunku abejoti) bus išspręsta sėkmingai. Vis tik ES integracijos istorija ir Liuksemburgo patirtis sprendžiant krizes leidžia daryti prielaidą, kad sprendimas bus surastas ir Europos projektas nesustos, o Liuksemburgas netaps „valstybe, kuri sugriovė Europos Sąjungą“. Nors kol kas sunku prognozuoti, koks bus dabartinis sprendimas, bet jis remsis prielaida, kad Europos projektas negali žlugti – nesėkmės kaina būtų per didelė, be to, Europos Sąjungos žlugimas vestų ir link taikos Europoje žlugimo.

Kaip pasiekti patį sprendimą ir koks jis bus – Europos lyderių šios vasaros (o gal ir rudens) galvos skausmas. Vienas iš variantų – susitarti dėl sąlygų Graikijai pasitraukti iš eurozonos. Toks susitarimas būtų paprasčiausias trumpuoju laikotarpiu, tačiau tuo pačiu jis taptų ir dovana Ispanijos, Prancūzijos ir Vokietijos radikalams, siekiantiems panašių tikslų, bei Rusijai, su kurios vadovais Graikijos premjeras aktyviai konsultavosi prieš ir po referendumo, ir kurioje jau kuriamas informacinis laukas Graikijos išėjimui iš eurozonos – randasi sąmokslo teorijų, jog net Graikijos prisijungimas prie bendros valiutos tebuvo klastingas Vokietijos planas. Antra vertus, galima susitarti ir dėl naujo Graikijos gelbėjimo plano, tačiau tai būtų signalas, kad galima nesilaikyti įsipareigojimų kreditoriams, nevykdyti reformų ir išlipti sausiems iš balos. Su tokiu sprendimu nesutiks per 2008 metų krizę diržus susiveržusios valstybės – Lietuva, Latvija, Estija, Airija, Portugalija.

Susitarimo paieškos greičiausiai bus ilgos ir skausmingos, o pats susitarimas – sudėtingas ir kompleksiškas, galbūt net reikalaujantis Sutarčių peržiūros. Susitarimu, viena vertus, bus siekiama išspręsti Graikijos klausimą, kita vertus, sudaromos sąlygos tokias problemas ateityje spręsti efektyviau ir greičiau (greičiausiai sprendimą ar dalį sprendimo perduodant ES institucijoms). Be to, susitarimu gali būti žengtas ir žingsnis, kuriuo valstybėms bus suteikiama (tiksliau – sugrąžinta) daugiau galių sprendžiant atskirų politikos sričių klausimus ar tariant dėl jų paskutinį žodį. Pastaroji sprendimo dalis bus skirta visų pirma skeptiškai integracijos atžvilgiu nusiteikusiems Didžiosios Britanijos rinkėjams, besiruošiant šios šalies referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje 2017 metais.

Bet kokiu atveju, artimiausiu metu Europos Sąjungos integracija nesustodama tęsis: ES kol kas netaps nei rūkstančiais pelenais, nei supervalstybe. Nors greičiausiai ir žengs dar vieną mažą žingsnelį pastarosios link.

Autorius yra Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Alaunis. Euras – tarptautinės finansinės mafijos kūrinys?
  2. Z. Vaišvila. Ar Sąjūdžio idealai nebuvo parduoti? 
  3. V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas
  4. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  5. D. Kameronas įtūžęs: Nepažadu, kad Britanija liks ES
  6. Žanas Klodas Junkeris patvirtintas naujuoju EK vadovu
  7. J.Matuza. Politnekorektiška politinformacija (I)
  8. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  9. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  10. D. Stancikas. Tautos savisauga
  11. Z. Vaišvila. Apie Eduardą Ševarnadzę ir tarybinę tikrovę. Norintiems mąstyti
  12. V. Katkus: Skurdžiausi euro zonos gelbėtojai
  13. D. Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai?
  14. S. Lapėnas. Lietuviai patys turtingiausi ES? Dideli mokesčiai – kelias į skurdą
  15. O. Strikulienė. Graikijos scenarijus gresia ir mums. Kada nors

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Arūnas says:
    10 metų ago

    Gal kas detaliau paaiškintų ką šiame tekste konkrečiai reiškia žodis – integracija? Ar jis kuo nors skiriasi nuo vienijimosi? Ir dėl ko čia reikia džiaugtis – kad išnyks tautos ir jų valstybės, kitaip sakant – jų savarankiškumas, ir jų žemes ims valdyti svetimieji atvykėliai? Kam tada reikėjo pabėgti nuo taip vadinamos TSRS, jei galutinis rezultatas bus toks pats?

    Atsakyti
    • Pikc says:
      10 metų ago

      Eurosajūzo šulai “integraciją” supranta ne kaip vienijmąsi, o kaip susilydymą, ištirpimą – t.y. būtent sajūzą be tautų ir valstybių. Ir – taip, galutinis rezultatas būtų tas pats, kaip ir SSRS (nors, ko gero, dar radikalesnis). Tiesą sakant, jau dabar skirtumų tarp tų dviejų sajūzų (senojo marksistinio ir neomarksistinio) ne tiek jau daug likę.

      Atsakyti
    • Ei says:
      10 metų ago

      Integracija reiškia įjungimą, sujungimą ar pajungimą, bet čia geriau tiktų žodis “kolonizacija”.

      Atsakyti
  2. Vilnius says:
    10 metų ago

    KIEKVIENA DIENA ES ARTEJA PRIE ZLUGIMO- VISOS TOS INTEGRACIJOS IR TEISIU ATIMINEJIMAS IS VALSTYBIU VEDA PRIE NACIONALISTINIU JEGU PERGALIU DAUGELYJE VALSTYBIU. KAI TIK JU BUS DAUGUMA- ES PROJEKTAS BUS ISHMESTAS I TUOLETA. GAL LIKS KAZKOKIA EKONOMINE BENDRIJA, BET BE EURO IR BE PREZIDENTU, BE LAISVO DARBO JEGOS JUDEJIMO, BE EUROPINIU VERTYBIU IR T.T.
    PRIE ES GRIOVIMO SKLANDZIAI PRISIDEJO BUTENT TOLERANCIJU ISHIGIMIMUI PROTEGAVIMAS: ESTRELOS REZOLIUCIJS, STAMBULO SUTARTYS IR.T.T SADOMITAI NOREJO KAIP SAU GERIAU- O ISEIS KAD JIE PRARAS NET TA KA ANKSCIAU BUVO ISHIKOVOJE.

    Atsakyti
  3. S says:
    10 metų ago

    Šitas europinis jonas savo galva nemąsto, aš galiu geriau apie Graikijos padėtį paaiškint. Pirma, viskas priklauso nuo to, ar mes vertinam pinigus kaip pagrindinę vertybę, ar ne. Aš nevertinu pinigų kaip pagrindinio rodiklio, bet tik dėl to, kad taip vertint DABAR yra kvaila ir neteisinga. Tuos pinigus atspausdina ir išdalija jų neuždirbantys žmonės. Dabar jie spausdina po 60 milijardų eurų kievieną mėnesį, t.y. kiek nori, tiek atspausdina ir SKOLINA begėdiškai su tom palūkanom visiems. Ir taip su euru buvo visada, todėl Graikijos skolą galima vertinti kaip niekinę. Aš jum žmoniškai atsakysiu, paprastai, tarkim į pastovų smerkiantį klausimą, ar paskolinsi šimtą pinigų, po to dar, o mes tau – špygą? TAIP, paskolinsiu nors ir rytoj, nors ir milijardą. Su palūkanom, aišku. Iš kur paimsiu? Taigi nupiešiu sandėliukyje arba atspausdinsiu spausdintuvu, atrodys kaip tikri! Parašysiu tokį skaičių, kokio jūs prašysit. Tada aiškinsiu jums ką daryt, kad man po to atiduotumėt su visom palūkanom. Iš esmės Graikijos padėtis, ir Lietuvos padėtis su tom skolom panaši. Todėl visiems Graikijos pasmerkėjams reiktų pričiaupti savo lesalus. Jei būtų taip paprasta ir kelių nupezusių ES globalistų ir kažkokių skolintojų nuomonė čia yra teisinga, galėjo išmesti tą Graikija ir neskolinti jau prieš dešimt metų. Tačiau, iškart suraukia šiknas ir kiša staigiai dar eurų PATYS, nes kitaip šitie veltėdžiai (skolintojai) turėtų ne sukčiaut, o pagaliau eit dirbt, kaip žmonės. Graikija imtų spausdint drachmas pati, ir pasibaigtų šitas cirkas ir pinigų gamyba iš oro. Aš nesutinku su tokių veltėdžių, kaip ECB, EK, TVF išlaikymu, pinigų spausdinimu ir skolinimu jų neuždirbus, visuomenės gyvenimu pagal šitas kvailas taisykles, todėl dabar man pinigai ne pirmoj vietoj. Ir mes turim kalbet ne apie Europos “integraciją” ir “supervalstybę”, kaip kalba šitas juokdarys mėgžiotojas Urbanavičius (KTU “lygis”…), o apie paprasčiausius teisingus dalykus, kurioj vietoj dabar yra pinigai, ir kaip mes turim tvarkytis be jokio sukčiavimo.

    Atsakyti
    • LosAngeles says:
      10 metų ago

      gerai surasete, belieka tik pritarti…

      Atsakyti
  4. Getia says:
    10 metų ago

    man patiko Cipro veikla. Matosi, kad jis gerai išmano šių skolintojų veiksmus ir tikslus, todėl jų norams priešinasi, o labiausiai patiko, kai jis atmesdamas jų reiklavimus pareiškė: “tai mūsų tautos pažeminimas”. Ir ėmėsi demokratijos instrumento – referendumo, taip kad Briuseliui tenka nusileisti, nejaugi jie atmes graikų tautos reikalavimą. Apibendrinant, galima sakyti: tai geras pavyzdys mūsų tautai, tik klausimas ar mūsų rinktoji valdžia to pasimokys.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Žvejyba
Lietuvoje

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Lietus
Gamta ir žmogus

Lietūs tikrina kelininkų budrumą

2025 07 10
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Ministerija parengė tvarką dėl Sovietų karių palaikų perkėlimo

2025 07 10
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: pilietinio pasipriešinimo mokymai turi būti prieinamesni

2025 07 10
Andrius Vyšniauskas
Lietuvoje

Buvęs Seimo narys A. Vyšniauskas pripažintas kaltu dėl korupcinių nusikaltimų

2025 07 10
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

Liberalai jau 7-ą kartą į frakciją kviečią G. Palucką

2025 07 10
Temidė
Lietuvoje

K. Bartoševičius pripažintas kaltu dėl seksualinių nusikaltimų

2025 07 10
Gitanas Nausėda ir Michaelas Higinsas
Lietuvoje

Prezidentas ragina pasimokyti iš Airijos, kaip saugoti tautinę tapatybę

2025 07 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas
  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
  • J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai
  • Lietūs tikrina kelininkų budrumą

Kiti Straipsniai

Susitikimas ministerijoje

Lietuva sieks didesnių ES investicijų į karinio mobilumo projektus

2025 07 10
Baltijos šalių žemės ūkio ministrai

Baltijos šalių minisrai aptarė svarbiausius žemės ūkio klausimus

2025 07 09
Aplinkos ministras Povilas Poderskis

P. Poderskis siūlo ES imtis veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną

2025 07 09
Euras

Nuo kitų metų Bulgarija taps 21-ąja euro zonos nare

2025 07 08
„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Kompiuteris

Prekės ir paslaugos tampa prieinamesnės žmonėms su negalia

2025 07 03
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Širdis

Liūdni skaičiai: pagal sergamumą infarktu ar insultu pirmaujame Europoje

2025 06 30
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas apie Įsibėgėja darbai kelyje Vilnius–Utena
  • Jonas apie Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas
  • Rimgaudas apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
  • Jonas apie Teismui perduota byla dėl A. Ramanauskui–Vanagui atminti skirto paminklo išniekinimo
  • Mikabalis apie Archeologiniai radiniai pildo Zapyškio istorijos dėlionę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prezidentė įteikė Valstybės apdovanojimą JAV kariuomenės Sausumos pajėgų vadui generolui R. T. Odierno | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Prezidentė apdovanojo Lietuvos gynybos rėmėją generolą R. T. Odierno (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai