Į gimtąją žemę sugrįš žymaus išeivių žurnalisto, rašytojo B. Railos ir jo žmonos palaikai

Rašytojo dukros Neringa ir Undinė pasirūpino, kad Tėvų valia būtų įvykdyta – atgulti amžino poilsio į gimtąją žemę. N. Ir U. Railaitės atskraidino iš Los Angeles urnas su tėvų palaikais. Mažojoje Prisikėlimo bažnyčioje Kaune (Aukštaičių g. 6) 11 val.  vyks atsisveikinimas su žurnalistu Broniu Raila ir jo žmona Daneta; 12 val. ten pat šv. Mišias aukos monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse, Rašytojų panteone. 

Dalyvaus Kauno vicemeras Simonas Kairys, Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Aleksandras Krasnovas, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, žurnalistas Domas Šniukas, rašytojas Petras Palilionis, Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, Išeivių literatūros skyriaus vedėja dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė, Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius, aktorius Egidijus Stancikas, Valstybinis Vilniaus kvartetas: Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė).

Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugoma dalis žurnalisto, rašytojo B. Railos archyvo. Medžiaga tvarkoma, tyrinėjama. Šiai liūdnai progai atminti parengta paroda „Dialogas su lietuviais“, kurioje atskleistas žurnalisto, rašytojo B. Railos gyvenimo ir kūrybos kelias. Jis pasiaukojančiai dirbo lietuviško žodžio tarnystei: „Niekad nepavargau skirti savo laiką ir darbą kultūros primato dėsniui ryškinti ir sąmonėje ugdyti. Ir toliau tikiu, kad tai pats kiečiausias pamatas ir stipriausias ginklas mūsų tautai išlikti, savitumą išlaikyti, valstybinę nepriklausomybę ir laisvę atrungti“, – rašė 1990 metais knygoje „Egzodo biografijos“.

Lietuvos kultūriniame pasaulyje nerasime kito tokio žmogaus, kuris nuo pirmųjų iki paskutiniųjų gyvenimo dienų nepaleido plunksnos iš savo rankų, plačiai darbavosi spaudoje: rašė politinėmis, istorinėmis temomis, aptarinėjo kultūrinius, literatūrinius įvykius, rašė knygų, teatrų pastatymų, parodų recenzijas. Dar daugiau – atsidūręs Amerikoje ne tik rašė, bet ir kalbėjo radijo laidose aktualiomis temomis: „Nuo 1975 metų pradžios reguliariai ruošiau ir kalbėjau į Lietuvą per Laisvės, vėliau per Laisvosios Europos radijo siųstuvus glaustos apimties (5–7 minutės) komentarus apie sovietinę politiką Lietuvoje, jos kultūros skaudulius, rezistencijos problemas ir kt.“

B. Raila savo darbus sudėjo į atskiras knygas, kurių išėjo per dvidešimt. Parodoje lankytojai pamatys visas jo išleistas knygas, redaguotus žurnalus, originalius dokumentus, unikalias nuotraukas, rankraščius, laiškus. Originalūs eksponatai suteiks galimybę prisiliesti prie jo gyvenimo ir kūrybos akimirkų Lietuvoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Amerikoje.

***

Bronys Raila gimė 1909 03 23 Plaučiškiuose (Rozalimo vls., dab. Pakruojo r.), mirė 1997 04 13 Los Andžele (JAV). Žurnalistas, literatūrologas, rašytojas, poetas, vertėjas. Mokėsi Rozalimo vidurinėje mokykloje (1919–1923), baigė Panevėžio gimnaziją (1927). Mokėsi Lietuvos (nuo 1930 – Vytauto Didžiojo) universitete (1927–1932) ir Kauno konservatorijoje (1932–1934). Baigė Paryžiaus universiteto Aukštųjų tarptautinių mokslų institutą (1939). Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pasitraukė į Vokietiją (1940 06 21). Buvo vienas Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) steigėjų (1941), LAF propagandos komisijos pirmininkas. Sugrįžo į Lietuvą (1942), bet artėjant Rytų frontui ir su juo grįžtant Sovietų Sąjungos okupacijai, pasitraukė į Prancūziją (1944), o vėliau – į JAV (1948). Almanacho „Trečias frontas“ vienas ideologų ir redaktorių (1930–1931), Kauno valstybės radiofono spaudos apžvalgos redaktorius ir pranešėjas (1932–1937, 1939–1940), „Lietuvos aidas“ korespondentas Paryžiuje ir Vakarų Europoje (1937–1939). Žurnalo „Vairas“ redakcijos sekretorius (1939), „Lietuvos aido“ dieninės laidos užsienio politikos redaktorius (1939–1940), Šiaulių savaitraščio „Tėviškė“ teatro kritikas (1942–1944), „Vienybės“ kritikas (nuo 1949). Dirbo radijo stotyse „Laisvė“ ir „Laisvoji Europa“ komentatoriumi (nuo 1975) Apdovanotas Ldk Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (1996).