Kaip mes suprantame laimę?

Vieni dėl savo laimės pasiryžę padaryti viską. Tvirtai tiki, jog kiekvienas iš mūsų esame savo laimės kalviu. Kiti, nori surasti laimės formulę arba pasitiki lemtimi. Ir visi šie variantai yra teisingi pasirinkimai.

Kiekvienas iš mūsų esame skirtingi, todėl ir laimės ieškome savaip. Miglė Mikalajūnaitė biomedicinos studentė iš Lietuvos savo laime pasidalins su visais. Ji įsitikinusi, jog žmogus norėdamas bbūti laimingas, neturi laukti, kol laimė ateis pati. Ją reikia susikubrti, o gal net nueiti ir pasiimti. Kaip ji tai padaro, teiravosi pasaulinio lygio madų žurnalų kaip „XXL“, „Marie Clarie“ ir kitų leidinių fotografas bei vieno garsiausių PokerStars Kazino marketingo „guru“ – Sergejus Ponomariovas (Sergej Ponomarjov).

Norėdami išsiaiškinti, kodėl mes esame laimingi ir ką tai reiškia, pirmiausia turime suprasti, kada mes pajaučiame šią emociją. Pasak Miglės, tai gali būti papraščiausias užsiėmimas mėgstama veikla, malonus prisiminimas, įsimintina gyvenimo akimirka ar mylimas, vienam tau svarbus žmogus. Kai jau žinai, kas tave daro laimingu, esi vienu žingsneliu arčiau suprasti ką „laimė“ reiškia iš tikrųjų. Mergina sako, jog „laimė“, tai tik žodis, raidžių junginys. Juk svarbu pats jausmas, kuris yra nuostabus, jaudinantis ir nepanašus į jokį kitą. Būtent todėl jį taip sunku suprasti ir paaiškinti. Kai jautiesi laimingas, toks ir esi. Dingsta stresas, nerimas, rūpesčiai. Laimė – galinga emocija.

Kalbėdami apie laimę, mes iš tikro kalbame apie dopamino hormoną. Jis gaminamas keliose smegenų srityse, kai žmogus patiria teigiamą (subjektyviu to žmogaus vertinimu) patirtį. Nors šis hormonas atrodo paprastas, tačiau jo veiklą paaiškinti yra gana sudėtinga. Miglė pasitelkia pavyzdį – lošimą. Juk kai žmogus eina į kazino, tuo metu jis viliasi kažką laimėti. O čia mes susiduriame dar su vienu hormonu – adrenalinu. Taigi, pradėdamas lošti žmogus atsiduria stresinėje situacijoje. Tuo metu organizmas pats pradeda fiziškai ruošti asmens kūną: padidėja širdies darbas, pakyla spaudimas, suaktyvėja gliukozės metabolizmas. Visa tai vyksta tuo metu, kai žmogus sėdi prie pokerio ar ruletės stalo: Jaučiama baimė, nes visada yra tikimybė pralaimėti bei pyktis oponentams, nes tvyro didelė konkurencija. Tačiau nuo vienos kortos ar vieno ruletės rato gali staigiai įvykti atvirkštinis procesas. Organizmas supratęs, jog matomas vaizdas gali pranešti apie sėkmingai sužaistą partiją, ima stimuliuoti specifines hormonines liaukas, kurios padidina laimės hormono, arba kitaip, dopamino, išsiskyrimą. Miglė sako, jog gal kiek keista, tačiau būtent šis pavyzdys apie adrenaliną ir dopaminą padėjo jai ir biomedicinos studijose. Žinoma, ne viskas, kas yra lošimas skatinas šias emocijas. Pasirodo, tokie užsiėmimai kaip žaidimų aparatai, loterija, bingo ir pan. nereikalauja jokių įgūdžių, nėra tokie intensyvūs, todėl ir neveikia žmogaus emocijų taip stipriai. O pokeris, ruletė, „blackjack“ skatina daug įvairesnių išgyvenimų ir sukelia didesnę žmogaus organizmo reakciją.

Pati mergina noriai dalinasi savo laimės paslaptimi ir patarimais, kaip būti laimingai. Visų pirma, žmogus turi užsibrėžti tikslus ir bandyti juos įgyvendinti. Pati ji jau mokykloje svajojo išvykti studijuoti į Angliją. Mėgstanti riziką panelė paskutinėmis minutėmis pakeitė universitetų sąrašą ir išsiuntė paraišką. Šis jos žingsnis pasitvirtino. Dabar Miglė kremta biomedicinos mokslus Londono universitete. Kaip sako ji, tai didelės svajonės išsipildymas.

Kitas jos tikslas vėl sugrįžti į šokių studiją. Nuo pat mažų dienų auganti scenoje, Miglė šį pomėgį nustūmė į šalį. Didelis krūvis tiek universitete, tiek darbe neleidžia visada daryti tai, ką ji labiausiai norėtų. Mergina tiki, kad vieną dieną ji prisimins visus savo krepšinio palaikymo komandos šokių grupės išmoktus judesius ir pademonstruos juos naujuose namuose Anglijoje.

Kitas, taip pat, labai svarbus hobis – lyrika. Tai būdas išreikšti savo mintis, jausmus, nebijoti būti savimi. Šį merginos talentą pro chemijos chalatą ir akinius pastebėjo lietuvių kalbos mokytoja. Už padrąsinimą rašyti, ji iki šiol dėkinga. Miglė juokiasi, kad dauguma stebisi, kaip biomedicinos studijos, šokiai ir lyrika gali būti suderinami, kai yra tokie skirtingi. O pasirodo, viskas paprasta, kai labai to nori. Šie dalykai merginai suteikia didelį laimės pojūtį, tai kodėl turėtų atsisakyti bent vieno iš jų?… Ji viliasi, kad ir ateityje jai pavyks įgyvendinti kitą dalį savo užmačių. Panelė sako, kad nereikia bijoti, jei net svajonės atrodo neįmanomos. Juk kaip teigia Elen Džonson Serlif (Ellen Johnson Sirleaf): „Jei tavo svajonės tavęs negąsdina, vadinasi, jos nepakankamai didelės.“

Su Migle diskutavome ir apie per didelį laimės kiekį: ar tai gali būti blogai ir ar per didelė laimė išvis egzistuoja. Mergina įsitikinusi, jog taip. Žmonės kartais pasiduoda laimės pojūčiui per ilgai. Tuomet jie bando bėgti nuo esamų problemų, nesistengia jų spręsti ir tada atsiduoda likimo valiai. Ką sunkiai susikūrei, reikia ir vertinti, todėl į viską reikia žvelgti iš abiejų pusių. Gyvenimas reikalauja pusiausvyros. Asmenys, kurie supranta, kad reikia išlaikyti balansą tarp darbų ir žaidimų, pykčių ir džiaugsmų, yra labiau subalansuoti ir jiems lengviau pasiekti aukščiausią laimės tašką. Miglė suskubo pridurti, jog komikai, iš visų kitų profesijos atstovų, gyvena ilgiausiai. Geriausias vaistas nuo nedidelių vargų – juokas. Pastarasis yra ne tik puikus gyvenimo prieskonis, bet taip pat prideda ir kelerius metus!

Taigi, žmonės gali būti laimingais. Jei turime tikslų, mokame pasijuokti, nepamirštame išlaikyti gyvenimo balanso. Galutinis raktas į laimę yra sprendimas, kad nori ir stengsiesi būti laimingas. Žmogaus prigimtis visur mato neigiamą energiją, visur įžvelgia problemas vietoj sprendimų. Miglė siūlo dienos pabaigoje pasistengti prisiminti Aristotelio mintį: „Laimė priklauso nuo mūsų pačių“ ir taip pat vadovautis Linkolno išmintimi: „Dauguma žmonių ir tiek laimingi, kiek jie supranta, kad yra laimingi.“