Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Z. Vaišvila. Romualdas Ozolas – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolis

Zigmas Vaišvila, www.alkas.lt
2015-04-06 22:48:34
5
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

romualdas-ozolas-alkas.lt-a.rasakeviciaus-nuotr
Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Prieš tris dienas rašiau keletą minčių dėl a.a. Algirdo Patacko ir išsitariau, kad bijau, jog šia netektimi šie metai nesibaigs… Metai įsibėgėja – šiandien iškeliavo signataras Romualdas Ozolas.

R. Romualdas, visų pirma, buvo ir liks vienas pagrindinių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių, Sąjūdžio simbolių. Jis ėjo į šį žingsnį visą savo sąmoningą gyvenimą. Kruopščiai ir tikėdamas tuo, ką daro, suprasdamas visa tai ir sugebėdamas įvertinti, paaiškinti ir kitiems. Retos savybės, kurios drauge su jo erudicija buvo tokios būtinos Sąjūdžiui, Lietuvos žmonėms, patikėjusiems Sąjūdžio idėja, iniciatyvine grupe ir tapusiems viena visuma. Visuma, kuri išlaisvinto Lietuvos žmogų, pilietį jame ir atvedė iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

R. Ozolas – vienas pagrindinių Sąjūdžio vadovų, vienas atkurtos Nepriklausomos Lietuvos pirmosios Vyriausybės Ministrės Pirmininkės K. D. Prunskienės pavaduotojų ir vyresniosios kartos Atgimimo žmonių, beatodairiškai atidavusių visą save ir šeimą šiam sekinančiam ir pasiaukojančiam triūsui. Jis buvo vienas pagrindinių ne tik Sąjūdžio ideologų ir politikų, kokiais tuo metu niekas Sąjūdžio žmonių nevadino, bet ir juodadarbių. Neįprasta šiuo žodžiu vadinti mūsų vyresniuosius, tačiau Romualdas tai darė, ir tai atsiminti labai svarbu. Jis nesibodėjo jokio juodo, alinančio darbo, visada rasdavo laiko padaryti tai, kas tuo metu buvo svarbiausia – pagrįsti ir paaiškinti Sąjūdžio sprendimą, pasiūlyti ir apginti jį. Mums, Sąjūdžio Seimo Tarybos nariams, išliks nuolatinis sąžinės priekaištas, kad nesugebėjome įvykdyti mūsų sprendimą, remiantis kuriuo Romualdas Ozolas nuo 1989 metų gegužės mėnesio turėjo būti Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininku antrajam pusmečiui po Vytauto Landsbergio. Vis nebuvo kada?..

R. Ozolo kruopštumas viską dokumentuojant, įžvelgiant ir 1988 metų birželio 3-iąją Lietuvos Mokslų akademijoje vykusio renginio, kurio metu buvo išrinkta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė, svarbą ir padarant renginio garso įrašą, jo gausūs Atgimimo įvykių aprašymai ir dokumentavimai liks neįkainojami. Tai, ką nuosekliai ir tvarkingai sukaupė, Romualdas teikė ne tik spaustuvėms ir redakcijoms, bet ir paruošė bei atidavė muziejui, valstybės archyvui. Jis buvo ne tik vienas „Kultūros barų“ žurnalo steigėjų, dėstė Vilniaus universitete, dirbo „Minties“ leidykloje, todėl suvokė rašytinio žodžio svarbą. Sąjūdžio „Atgimimo“ savaitraštis – taip pat Romualdo Ozolo idėja ir kūdikis, kurio svarbą pervertinti sunku. Indrei Makaraitytei, vadovaujančiai šiam istoriniam savaitraščiui, nuoširdžiai linkiu atsakomybės neužmiršti šio leidinio prasmės ir garbės. Paskutinysis Romualdo Ozolo kūdikis „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ taip pat orientuotas į istorinę, dokumentinę Atgimimo įvykių analizę, faktų ir dokumentų pateikimą, o ne subjektyvius vertinimus ar istorinės tiesos iškraipymą.

Ne tik tai daug kam, Atgimimo istoriją naudojantiems savanaudiškiems tikslams, nepatiko. Dar labiau šiems nepatiko Romualdo nuomonė. Gal ne visi tuomet jį supratome, tačiau paskutinįjį dešimtmetį Romualdas atsiskleidė kaip vienas toliaregiškiausių savo įžvalgomis dėl Lietuvos ateities, Europos Sąjungos prasmės ir tikrųjų tikslų. Jis kaip niekada aiškiai ir suprantamai tai formulavo, demonstravo pavydėtiną erudicijos, sąžinės, politinių įžvalgų ir toliaregiškumo tvirtą nenuginčijamą lydinį. Šį lydinį, tokį neįprastą girdėti iš vieno pagrindinių Sąjūdžio vadovų, paneigti dalykiškai niekas ir nebandė. R. Ozolą ir jo bendraminčius siekta užgožti tik finansais valdomos žiniasklaidos jėga, bandant net jį marginalizuoti. Žema ir niekinga, tačiau tai tik patvirtina Romualdo minčių ir žodžių svarbą ir šiandien, Lietuvai stovint neapsisprendimo kryžkelėje.

Būtina sutikti su šiandieniniu V. Landsbergio vertinimu, kad R. Ozolas buvo ryški asmenybė, tačiau negalima sutikti su nuomone, kad R. Ozolas buvo prieštaringa asmenybė. Tai šališkas vertinimas, susišaukiantis su populistiniais ir išskirtinai konjunktūriniais šiandieniniais tarybinio laikmečio vertinimais. Tai –Sčjūdis kelias į istorinę užmarštį ir savo šaknų nukirtimas. Romualdą Ozolą, kaip Sąjūdžio kandidatą, ne tik 1990 m. vasario 24 d. išrinko Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, skelbusios Kovo 11-osios Aktą, bet dar 1989 m. sausio 15 d. šiauliečiai jį išrinko vienu iš trijų Sąjūdžio atstovų XI-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1989 m. kovo 19 d. R. Ozolas išrinktas TSRS liaudies deputatu. Ši veikla – visas istorijos puslapis.

Romualdas buvo išskirtinai nuoseklus ir tuo požiūriu nesiblaškantis Lietuvos Nepriklausomybės siekėjas ir gynėjas, perspėjęs Tautą ir apie tai, kur Lietuvos valstybę veda Europos Sąjungos idėja. R. Ozolo nuomone, jam buvo nejauku girdėti bekalbančius apie Lietuvos Nepriklausomybę Europos Sąjungoje. Ši drąsi mintis ne vieną mūsų gąsdino savo nuogumu. Reikėjo laiko, kad tai suvoktume ne vienetai, o kaskart vis daugiau. Vadinti tai R. Ozolo prieštaringumu – nesąžininga. Kaip ir nesąžininga šiandienines globalizmo tendencijas teisinti, naujajai kartai aiškinant, kad visas mūsų blogis – tai abstraktus ‚sovietinis“ mūsų palikimas.

Tokiu atveju reikia nurašyti ir pokario partizanų, rezistentų pasipriešinimą, Sąjūdžio veiklą ir visus mūsų žmones, sugebėjusius drauge atsistoti į Baltijos kelią, įveikti visus taikius žingsnius nuo Sąjūdžio gimimo iki Kovo 11-osios Akto ir šios Pergalės apgynimo Sausio 13-ąją, taikaus dainuojančios Lietuvos revoliucijos kelio esmės nurašymą, iškeitimą į kasdiene tampančia ir jokio intelekto nereikalaujančia pigia vasališka karo propaganda. Romualdas Ozolas nuosekliai švietė mus ir drąsino, suteikdavo viltį ir parodydavo kelią. Dar 1991 m. kitas Sąjūdžio Seimo Tarybos narys poetas a.a. Marceljus Martinaitis pranašiškai pastebėjo, jog tuometinė Lietuvos vadovybė atsakinga už visuomenės skaidymą, „priešų“ gamybą: „Tarsi pradėta lenktyniauti, kas užvaldys žmonių baimę, kurią mums įvarė sovietai. Yra pavojus, kad nepriklausomybė, eidama toliau tuo keliu, gali išsigimti į persekiojimo politiką.“

R. Ozolas šiems demagogams tai paaiškino labai paprastai: „Niekada nesakiau, kad aš neapsimetinėjau, nemelavau, negyvenau dvigubo gyvenimo. Dėl to kartais juokiausi, kartais kentėjau. Kada melavimas tampa įpročiu, o visa ta ydų puokštė – nuolankumu, susitaikėliškumu, yra atskiras klausimas, bet į jį atsakyti irgi galima – tam žmogus turi apsispręsti savo valia numarinti sąžinę. Turi paskelbti nuosprendį sau: susitaikau ir prisitaikau. Tada jis ir tampa kolaborantu… Tarnavimas prasidėdavo tada, kai susitaikiusysis iniciatyviai atsiduodavo sistemai, jos pagrindu ir jos rėmuose siekdamas savo karjeros. Apie sistemos tarnų, turinčių prisiimti tam tikrą sistemos jam nustatytą atsakomybę, galimybes nukrypti nuo reikalavimų arba juos sąmoningai ignoruoti – pernelyg specifinis klausimas, tačiau apie tai ir teoriškai, ir praktiškai kalbėti ir galima, ir būtina.“  

Todėl daug kam, visų pirma, R. Ozolo pigiems oponentams reikėtų pažiūrėti į save veidrodyje ir pabandyti savyje rasti sąžinės likučius. O šiandien juos kviesčiau atsiprašyti Romualdo Ozolo dėl to, kad vedini savo karjeros konjunktūros, sugebėjote nuogą ir liberalią demagogą nukreipti šio Sąjūdžio Žmogaus niekinimui.

Žmogus ir lieka Žmogumi. Tačiau ne kiekvienam tai Dievas suteikė. Romualdas Ozolas jums pateikė savo klausimą, į kurį dalykinio jūsų, ponai oponentai, atsakymo nematome ir negirdime: „Šiandien Lietuvos intelektualams kylančių problemų sprendimo kontekstas toks – Lietuva yra naujoje sąjungoje, atsisakiusi didžiosios dalies suvereniteto, visiškai nugyventa, baigianti išsivaikščioti ir stovinti prieš apsisprendimą pribaigti lietuvių populiaciją fiziškai. Šita „vieninga Europa“ ne vienam nėra nei vieninga, nei netgi Europa, o tik žmonių nuskurdinimo, pelnų koncentravimo mažumos rankose ir sienų perdalijimo projektas. Argi ne su tuo mes vėl esame raginami susitaikyti ir prisitaikyti? Ar dėl to ir turėtume džiaugtis?“

Paskaitykite dar kartą Romualdo žodžius apie „sovietmetį“ ir mūsų Žemę: “…man tekusi tikrovė yra ir bus vienintelė duotybė. Tai, šita tikrovė, nebuvo narvas, kalėjimas. Nebuvo todėl, kad – tegul ir užklota kolchozais ir sovchozais, nusavinta, bet po visais tais režimo prievartos įrankiais tai buvo žemė, kuri gyveno savo gyvenimą ir bent jau laisvės sugestiją teikė visiems. Mano žemė… Žemės apologetika pagimdė Lietuvos fotografiją. Visi didieji ano meto tvariniai persmelkti meilės savo žemei jausmo…Tačiau meilės žemei nebuvo įmanoma uždrausti. Meilė nepaklusni jokiai prievartai. Iš meilės savo žemei kilo Sąjūdžio meilė Lietuvai. Savo žemę Lietuvą su visa jos nelaiminga, dramatiška, bet vienintele tikra tikrove mylėjusi karta atkūrė Nepriklausomą valstybę.“

Todėl Romualdas nebijojo atskleisti „sovietmečio“ esmę ir turinį, nuo jūsų demagogijos ir gynė a.a. poetą ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį Justiną Marcinkevičių: “Justinas Marcinkevičius yra tipiškas šio jausmo, šios tikrovės, šios būties poetas. Savo kartos – okupaciją atlaikiusios ir valstybę atkūrusios lietuvių kartos poetas, ne apie ją, o už ją kalbėjęs poetas, – tikras to meto lietuvių tautos dvasios reiškėjas. Niekas už jį tapačiau neįkūnija šios kartos ir žemumų, ir aukštumų, visos jos istorinės ir mažybės, ir didybės.

Tai nepanaikina galimybės norintiems tą epochą ir jos žmones analizuoti ir vertinti įvairiausiais požiūriais. Nors kai kuriais klausimais kai kurie iš jų galėtų nepraleisti progos patylėti: jeigu ana, okupaciją atlaikiusioji, karta Lietuvos valstybę atkūrė, tai jos vaikai, anuomečiai komjaunuoliai, šiandieniniai valstybės šulai su visais savo rėmėjais, deja, prakūrė – išparceliavo, nugyveno ir išsilakstė kas kur, kur geriau.

Ką jie sukūrė – apie tai galima būtų kalbėtis iki devinto prakaito. Tačiau apie Justiną Marcinkevičių kalbėti taip, kaip kalbama interviu („Justinas Marcinkevičius yra ne tik tipiškas prisitaikėlis kultūrininkas, bet ir tipiškas homo sovieticus, tikras sovietinis poetas, kuriam šalia patarnavimų partijai ir vyriausybei (nepamirštant „organų“) buvo leidžiama daug daugiau ir jis galėjo laisvalaikiu puoselėti tautinius nacionalinius jausmus ir žadinti juos žmonėse“) – yra juodas ir niekšingas intelekto žmogaus vardo nevertas šmeižtas.“

Šį Romualdo Ozolo paminėjimą noriu baigti šventais jo žodžiais, dėl kurių prasmės ir savo sąžinės šiandienos įvykių akivaizdoje mums visiems būtina susimąstyti, kaip tai daro ir 2007 m. „Oskaro“ laureato JAV režisieriaus Roberto Redfordo filmo „Ramūs tarp vilkų“ herojai, sprendžiantys dilemą, ar pasipriešinti akivaizdžiai piktybiškiems Tautos išlikimo požiūriu valdžios sprendimams, jei manai, kad tavo vieno nuomonė ar veiksmas nieko nepakeis – valdžia visada suras tą, kuris už tave atliks niekšingą jos užduotį.

Romualdas Ozolas atsakė į tai labai paprastai ir aiškiai: „Net ir labai norint, sunku po tokių žodžių mąstyti ką nors rimta: bloga valia mąstymui yra blogiau nei radioaktyvi spinduliuotė kūnui. O jeigu stebuklo vis dėlto reikia, ir juo šiuo atveju tegali būti tik Sąjūdis, tai gal po šiuo šmeižtu pradedamas koks nors beatifikacijos procesas? Jeigu taip, tai aš dar kartą buvau kvailys, aiškindamasis ir bandydamas aiškinti, kad šiame pasaulyje vis dėlto esama kažko tikra.“

Prisiminkime šiuos Romualdo žodžius kaip Jo atminimą ir priesaiką mums, manantiems, kad Lietuva ir mūsų tauta turi išlikti, gerbiantiems vienas kitą, Lietuvą ir jos ateitį, istoriją ir Sąjūdį, Romualdą Ozolą – Sąjūdžio ir sąžiningumo simbolį, auką.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Vaišvila. Ar suvokėme Marcelijų Martinaitį arba ką gąsdina Sąjūdžio vardas?
  2. Z. Vaišvila: Kviečiu visus atsigręžti į Sąjūdžio vertybes, mūsų visų Tiesą
  3. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?
  4. Sąjūdžio pradininkai pasmerkė Rusijos ir… dabartinio Lietuvos Sąjūdžio vadovybės elgesį
  5. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  6. Sąjūdžio pradininkai ragina nedalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime
  7. Z.Vaišvila. Gintarui Žaguniui atminti. 2013 m. gegužės 19 d. Krakūnai (video)
  8. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  9. Z. Vaišvila. Istorijos nežinojmas baudžia
  10. R.Ozolas. Išeitis – abėcėlinis sąrašas?
  11. R. Ozolas. Apie sąvokų išgryninimą
  12. R. Ozolas. 2013-ųjų kovo 11-oji: revoliucija tęsiasi
  13. A. Patackas. Sąjūdžio kareivio laiškas V. Landsbergiui
  14. R. Ozolas: Man aukščiau už nepriklausomybę nieko šioj Žemėj nėra
  15. Z. Vaišvila. Referendumas Seimo pinklėse

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Rasa says:
    10 metų ago

    Ačiū gerbiamam Z.Vaišvilai už prasmingą tekstą. Dar kartą užuojauta signatarų R. Ozolo ir A.Patacko artimiesiems, kolegoms ir bendražygiams. Jų pradėti darbai Lietuvai turi išlikti gyvi, o mes juos privalom tęsti.

    Atsakyti
  2. Arnė says:
    10 metų ago

    Lenkiamės, liūdime iškiliam Lietuviui R. Ozolui. „…jeigu ana, okupaciją atlaikiusioji, karta Lietuvos valstybę atkūrė, tai jos vaikai, anuomečiai komjaunuoliai, šiandieniniai valstybės šulai su visais savo rėmėjais, deja, prakūrė – išparceliavo, nugyveno ir išsilakstė kas kur, kur geriau“.

    Atsakyti
  3. Perkūno Paukštis says:
    10 metų ago

    Iš prigimties pagoniškąjai tautai Sąjūdis atitempė ir krikščionybę. Ir štai tauta vėl nepatenkintos smūtkelės provaizdyje (velka vidinius kryžius ir kažką vis aimanuoja).
    CHA

    Atsakyti
  4. Rasa says:
    10 metų ago

    Šokiruojančiai atvira Signataro Bronislavo Genzelio kalba Signataro Romualdo Ozolo laidotuvėse.
    B.Genzelis: “…tie, kurių visiškai nebuvo Sąjūdyje, dabar faktiškai jie skelbiami Sąjūdžio lyderiais. Negana to, net tarybų valdžia Ozolo nebandė teisti, o nepriklausomoj Lietuvoj bandė teisti- niekas nežino už ką, policija suklastojo dokumentus…(…) Anatolijaus Franso žodžiai, kad revoliuciją daro idealistai (…), vykdo pragmatikai, o revoliucijos vaisiais naudojasi n i e k š a i… ”

    youtube.com/watch?v=7DY5aBREJwU

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      10 metų ago

      Panašu, kad B. Genzelis vėl savo stichijoje – į rankas ne darbo įrankį, o mikrofoną gavęs.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01
Šilumos siurblys
Energetika

Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius

2025 07 01
„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės
  • Nuo liepos – kvietimas paramai už šiuolaikinius šildymo įrenginius
  • Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo
  • Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

Kiti Straipsniai

Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
1956 m. Devintinės | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (III)

2025 06 27
Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“ | lcva.archyvai.lrv.lt nuotr.

Kviečia virtuali paroda „Lietuvos atstovavimo Los Andžele istorija“

2025 06 26
Devintinių procesija apie 1956 m. | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (II)

2025 06 24
S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

S. Birgelis. Istorija yra žmogaus gyvenimo esmė (I)

2025 06 19
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Mes nesutinkame būti antraeiliais piliečiais

2025 06 17
Smėliu užpustytos 1941-ųjų metų tremtinių kapinės Tit Aruose. Jakutijos ASSR, 1989 m. | Genocido aukų muziejaus rinkinių nuotr.

I. Meškauskas. Kai mus gaudė ir šaudė kaip žvirblius

2025 06 16
Jonas Markauskas

Gimęs ten, kur mirė ištremti lietuviai: J. Markausko istorija

2025 06 12
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

Z. Vaišvila. Patriotizmą reikia ne vaidinti, patriotu reikia būti

2025 06 08

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V. Valiušaitis: Ar tapsime „sau žmonėmis“?

Iš pokalbių su Romualdu Ozolu: 7-8 dešimtmečio dvasinės erdvės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai