Prancūzų žurnalistas P.Buatė: Maskva turi tvirtų ryšių Prancūzijoje (3)

P.Boitet | asmeninė nuotr.

„Maskva turi labai tvirtų ryšių Prancūzijoje“, – antradienį, kovo 24 dieną, Kaune pripažino vienas garsiausių prancūzų žurnalistų Patrikas Buatė (Patrick Boitet), rengiantis tarptautinei politikai skirtą TV laidą „Žvilgsnis į planetą“.

Prestižine Alberto Londreso premija apdovanoto žurnalisto laida siekia parodyti pasaulį tokį, koks jis yra – joje atvirai atskleista šokiruojanti, politiškai nekorektiška realybė neretai sukelia audringas reakcijas ir diskusijas, ypač Izraelio ir Palestinos, Čečėnijos ir V. Putino Rusijos klausimais. Būtent pastarajai temai daug dėmesio buvo skirta diskusijoje Kaune, kurios metu su Vytauto Didžiojo universiteto studentais bendravo P. Buatė ir Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė Lukas Aubry.

Susitikimo metu studentai galėjo pažiūrėti P. Buatė reportažą, parengtą 2008-aisiais ir pavadintą „Rusija – imperija grįžta?“, kuris šiandien atrodo pranašiškai. Reportažo pabaigoje matomas tuometinis Gruzijos prezidentas Michailas Sakašvilis ir kiti regiono lyderiai – daugumos iš jų šiandien jau nebėra valdžioje, o V. Putinas savo poziciją išlaikė iki šiol. Dalis reportažo parengta Kryme, pakalbinti ten gyvenantys žmonės – laidoje jau tada siekta parodyti, kad dėl Rusijos taikomos rusakalbių gynimo strategijos pasipriešinimas nebuvo įmanomas.

„Keliamos provokacijos, įtampa, o tuomet rusakalbiai kreipiasi į Maskvą prašydami pagalbos. Jau tada darydami reportažą Sevastopolyje aiškiai pamatėme, kad žmonės ten labai kritiški Kijevo atžvilgiu ir palaiko Rusiją“, – paaiškino P. Buatė. „Šiandien kyla klausimas – ar V. Putinas, kuris TSRS žlugimą yra pavadinęs didžiausia XX a. katastrofa ir siekia ją atkurti, nekelia grėsmės mums? Nemanau, kad jo keršto siekis nors kiek sumažėjo“.

Prancūzijos partija – nupirkta Rusijos?

Paskaitos dalyviai svečiui priminė dabar populiarią nuomonę, jog Vakarai nesupranta ir nemato to, kas vyksta Rytuose. P. Buatė teko atsakyti į kritiką dėl prancūzų politikų išreiškiamo palaikymo Rusijai – antai trys Prancūzijos dešiniųjų atstovai Europos Taryboje balsavo prieš Rusijos veiksmų Ukrainoje pasmerkimą.

„Normalu, kad demokratinėje valstybėje žmonės išreiškia skirtingas nuomones. Kita vertus, akivaizdu, kad Maskva turi labai tvirtų ryšių Prancūzijoje. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, tačiau, pavyzdžiui, dabar labai svarbi šalies dešiniųjų partija „Nacionalinis frontas“ tikrai turi ryšių Maskvoje – susidūrusi su finansinėmis problemomis, kai negalėjo gauti paskolų, ji gavo jas iš bankų Rusijoje“, – pasakojo žurnalistas.

Nepaisant to, P. Buatė neskuba šios partijos vadinti nupirkta – esą tai pernelyg radikali išvada, net jei ir tikėtina, kad gavęs šias paskolas „Nacionalinis frontas“ bus palankesnis Maskvai. Pasak jo, nemažai daliai šalies dešiniųjų politikų tiesiog imponuoja naratyvas, turintis daug panašumų su Rusijos diskursu – civilizacijos „gynimas“ nuo pažangios visuomenės „pavojų“, homoseksualizmo, islamizacijos ir taip toliau.

Karikatūrų vėl nebespausdintų

Diskusijai palietus tragiškus sausio įvykius, kai buvo įvykdytas išpuolis prieš satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją dėl Mahometo karikatūrų, P. Buatė pabrėžė, kad šiandien didelius iššūkius kelia internetas, pavertęs pasaulį globaliu kaimu.

„Tai, kas sukuriama viename pasaulio krašte, lengvai matoma ir kitame. Matome, kad prancūziškas humoras ne visiems priimtinas, ir dabar turime nuspręsti, ar reikia saugoti savo tradicijas naujųjų technologijų eroje. Beje, vienas iš „Charlie Hebdo“ vadovų pripažįsta, kad jei šiandien reiktų spręsti, ar spausdinti tokias karikatūras, jis vis dėlto to nebedarytų“, – atskleidė P. Buatė.

Žurnalistas tokios pozicijos nepalaiko – žiniasklaida privalo ginti žodžio laisvę. „Laisvė yra nedaloma – jei šiandien įsiklausysime į islamistų reikalavimus, rytoj teks nusileisti kitiems religiniams fanatikams arba norintiems uždrausti kailių nešiojimą ir taip toliau. Jei atiduosime detalę, visa sistema sugrius. Kita vertus, mes čia nelabai ką galime jums aiškinti. Juk paskutiniame „Reporterių be sienos“ spaudos laisvės indekse Lietuva užima 32, o Prancūzija – 39 vietą, taigi ne mums jus mokyti“.

Bažnyčios kritika – nuo Voltero laikų

Papildydamas svečio mintis, Prancūzijos ambasados Lietuvoje kalbos atašė L. Aubry paaiškino, kad „Charlie Hebdo“ nėra cinikai, kuriems nėra nieko šventa – leidinio tikslas yra ne sutrypti šventus dalykus ar rodyti nepagarbą, o kritikuoti tai, kas neteisinga pasaulyje.

„Pašiepimo tradicija tęsiasi nuo senovės – dar nuo F. Rablė ir Voltero laikų. Volteras buvo kaip niekad šiuolaikiškas. Jis piktinosi, kad bažnyčia myriop nubaudė protestantą už tai, jog šis vykstant katalikiškai laidotuvių procesijai nenusiėmė skrybėlės. Rašytojas pasmerkė bažnyčią už tokią kardinalią bausmę, sakydamas, kad jis kaip visuomenės intelektualas turi ginti žodžio laisvę“, –  istorijos epizodą prisiminė diplomatas.

P. Buatė teigimu, tiek Prancūzija, tiek Lietuva yra ilgą istoriją turinčios valstybės, išmokusios kritiškai vertinti religiją. „Protestantai žudė žmones Amerikoje, Pietų Afrikos Respublikoje buvo vykdomas apartheidas, žydai palestiniečius laiko antrarūšiais, Birmoje budistai žudo musulmonus – visa tai vyksta Dievo vardu. Todėl nenuostabu, kad atsiranda atsisakančių religijos, mokančių pažvelgti į ją iš šono“.

Apie asmenį

Patrikas Buatė – žymus prancūzų žurnalistas, daugiau kaip trisdešimt metų dirbantis prancūzų televizijoje. Pradėjęs profesinę karjerą kaip žinių reporteris, jis dalyvavo svarbiuose pasaulio politikos įvykiuose: filmavo Nikolajaus Čaušesku nuvertimą Rumunijoje, Čekoslovakijos įvykius prieš Berlyno sienos griuvimą ir kt.

P. Buatė buvo pirmasis prancūzų karo korespondentas, 1991 metais kartu su kolegomis dirbęs Kuveite Persijos įlankos karo metu. Turėdamas didelę profesinę patirtį, žurnalistas dirbo kaip laisvai samdomas korespondentas visuose didžiausiuose Prancūzijos televizijos kanaluose, Vokietijos, Didžiosios Britanijos televizijose: ZDF, „Arte“, „Channel Four“, „France 2“, „France 3“, „TV5Monde“.

2002 m. P. Buatė sukūrė laidą „Žvilgsnis į planetą“ („Un œil sur la planète“), kurią transliavo didžiausias Prancūzijos kanalas „France 2“ ir „TV2 Monde“. Laidų tikslas buvo parodyti tokį pasaulį, koks jis yra, o ne koks turėtų būti. Kartais „Žvilgsnyje į planetą“ atvirai atskleista šokiruojanti politiškai nekorektiška realybė sukeldavo audringas reakcijas ir diskusijas, ypač Izraelio ir Palestinos problemos sprendimo, kanapių legalizavimo, Čečėnijos ir Putino Rusijos konflikto klausimais. Daugiau kaip trylika metų žurnalistas vadovauja „Un œil sur la planète“ laidų kūrėjų grupei.

Akivaizdu, kad profesionalūs žurnalisto darbai neliko nepastebėti. Sulaukęs ne vieno palankaus vertinimo už „Žvilgsnį į planetą“, 1996 m. P. Boitet buvo apdovanotas prestižine prancūzų spaudos premija „Albert Londres“ už filmą „Les Seigneurs de Behring“, kuris žiūrovams atskleidė Sibiro čiukčių, jūrų vėplių ir bandinių medžiotojų gyvenimą.