XX a. pirmosios pusės istorija, to laiko drabužiais, uniformomis, papuošalais, skiriamaisias ženklais ir ginklais besidomintis siuvėjas Giedrius Paulauskas pagarbą partizanams išreiškė atkurdamas tikrąjį lietuvių partizano švarką.
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga jis surengė parodą, kurioje – jo paties atkurtas pokario Lietuvos partizanų švarkas. Kartu su juo rodoma ir unikali tarpukario Lietuvos karininko uniforma bei ekipuotė, kurią naudojo pokario partizanai.
„Kaip gydytojai skrodžia kūną, taip mane visą laiką domino švarko anatomija – jo struktūra, kontrukcijos, kuriant ir siuvant naudojamos technologijos. Švarkai, kuriuos dėvėjo pokario Lietuvos partizanai, vietinių siuvėjų buvo siuvami pagal tarpukario kareivių mundurus – frenčiaus sukirpimo. Taigi ir mano atkurtas partizanų švarkas yra artimiausias tuo laikotarpiu karininkų dėvėtiems frenčiams. Partizanams atitekdavo tų karininkų frenčiai, kurie buvo ištremti arba patys neišėjo į miškus. Priklausomai nuo įvairių niuansų, partizanų švarkuose atsirasdavo tam tikrų pokyčių, skirtumų nuo originaliųjų frenčių. Man buvo įdomu atkurti būtent šio laikotarpio modelį, išanalizuoti ir atrasti per laiką švarke atsiradusius pakitimus“, – partizanų švarko atkūrimo istoriją pasakoja G. Paulauskas.
Informaciją apie partizanų dėvėtus švarkus G. Paulauskas rinko ir švarką atkūrinėjo maždaug pusmetį – lankė privačius kolekcininkus ir Kaune esančio Vytauto Didžiojo karo muziejaus fondus, įdėmiai apžiūrėjo ir matavo ten saugomus švarkus, jų detales, sklaidė spaudą ir nuotraukas, žiūrėjo dokumentinius filmus, susipažino su 1934 metų Įsakymu kariuomenei Nr. 19, kuriame detaliai nurodoma, kaip turi būti nešiojama uniforma, visa jos struktūra, dydžiai, ženklai, kepurės.
