Rūpinkitės savo sveikata – prisidėkite prie oro taršos mažinimo (2)

Leftfootforward.org nuotr.

Leftfootforward.org nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras praneša, kad Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų duomenimis, pastarosiomis dienomis, kietųjų dalelių (KD10) koncentracija daugelio miestų aplinkos ore buvo padidėjusi, o kai kuriuose miestuose viršijo 50-ies µg/m³ paros ribinę vertę. Vyraujant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms didžiausią įtaką oro užterštumo padidėjimui galėjo turėti vietiniai taršos šaltiniai (energetikos įmonės, individualių namų šildymo įrenginiai, transportas), be to, dalis teršalų pietų krypties oro masių pernašos galėjo būti atnešti iš kitų Europos šalių.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, kietųjų dalelių (KD10) paros ribinė vertė (50 µg/m³) neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2014 metais daugiausiai dienų, kai buvo viršytos kietųjų dalelių paros ribinės vertės, užfiksuota Vilniuje, Žirmūnuose – 81 diena, Klaipėdoje, centre – 42 dienos, Kaune, Petrašiūnuose – 37 dienos. Kitose oro kokybės tyrimo stotyse šis rodiklis 2014 metais nebuvo viršytas.

Šildymo sezonas artėja prie pabaigos, ateina pavasaris, kai vis dažniau einame pasivaikščioti arba važiuojame dviračiu. Tačiau ir pavasarį ne visada galime džiaugtis buvimu lauke, nes nutirpus sniegui, kai vyrauja šilti ir sausi orai, net ir pučiant stipriam vėjui, kuris išsklaido kitus (dujinius) teršalus, ypač dažnai būna padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija dėl taršos, patenkančios į orą nuo nenuvalytų gatvių ir jų aplinkos bei iš statybviečių, kai komunalinės tarnybos nesuspėja operatyviai pašalinti per žiemą susikaupusių nešvarumų. Prie pavasarinės taršos prisideda pernykštės žolės, atliekų deginimas, transporto išmetami teršalai.

Paprastai oro tarša apibrėžiama kaip tam tikra žmogaus sveikatą, aplinką ir turtą neigiamai veikianti teršalų koncentracija atmosferoje. Kietosios dalelės yra labiausiai Europos, taip pat ir Lietuvos, žmonių sveikatai kenkiantis oro teršalas. Kai kurios dalelės išmetamos tiesiai į atmosferą. Kitos formuojasi atmosferoje kaip cheminių reakcijų, kuriose dalyvauja pirminės dujos – sieros dioksidas, azoto oksidai, amoniakas ir lakieji organiniai junginiai – rezultatas.

Kietosios dalelės gali būti sudarytos iš įvairių cheminių komponentų (rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, mineralinių dulkių, suodžių) ir jų poveikis mūsų sveikatai ir aplinkai priklauso nuo jų sudėties. Jose tai pat galima rasti kai kurių sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, arseno, kadmio, gyvsidabrio ir nikelio.

Kietosios dalelės į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus. Priklausomai nuo koncentracijos, jos gali sudirginti kvėpavimo takus (peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys, apsunksta kvėpavimas), dėl ko gali paūmėti lėtinių kvėpavimo takų ligų (ypač bronchinės astmos, obstrukcinio bronchito ir kt.) bei lėtinių širdies ar kraujagyslių ligų eiga. Ilgalaikis kietųjų dalelių poveikis gali tapti lėtinių negalavimų, ypač apatinių kvėpavimo takų ligų (astmos, bronchito, emfizemos), priežastimi. Gali sukelti lėtinės obstrukcinės plaučių ligos paūmėjimą, susilpninti vaikų ir suaugusiųjų plaučių funkciją, sutrikdyti širdies veiklą (sukelti širdies priepuolį). Kietosios dalelės absorbuoja aplinkos cheminius bei biologinius teršalus ir perneša juos giliau į kvėpavimo takus, iš kur jie gali patekti į kraują ir audinius, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.

Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) 2014 m. savo pranešime apie oro taršos sukeliamų ligų naštą paskelbė, jog 2012 metais oro tarša lėmė 7 milijonus priešlaikinių mirčių visame pasaulyje, iš jų PSO Europos regione – beveik 600 tūkst. mirčių. Su aplinkos oro tarša yra susiję 3,7 mln. mirčių visame pasaulyje: miestuose bei kaimo vietovėse, bei 4,3 mln. mirčių yra susiję su patalpų oro tarša, PSO Europos regione – 482 tūkst. mirčių buvo nulemtos aplinkos oro taršos ir 117, 2 tūkst. mirčių – patalpų oro taršos. Naujausi PSO duomenys patvirtinta, kad oro tarša yra pagrindinis aplinkos sveikatos rizikos veiksnys.

Sumažinus oro užterštumą būtų išgelbėta milijonai gyvybių. Siekiant sumažinti oro užterštumą, buvo pasiekta įvairių rezultatų. Per paskutinį dešimtmetį teršalų išmetimas į aplinką sumažėjo, tačiau oro teršalų koncentracijos vis dar per didelės ir oro kokybės problema išlieka. Didelė dalis Europos gyventojų gyvena zonose, ypač miestuose, kur oro teršalų koncentracijos kelia didelį pavojų sveikatai.

Kaip aš galiu prisidėti prie oro taršos mažinimo?

Be maisto žmogus gali išgyventi keliasdešimt dienų, be vandens – dieną, kitą, o be oro – tik kelias minutes. Oras yra būtinas gyvybei palaikyti. Žengdami net ir mažais žingsneliais galite prisidėti prie pastangų sumažinti oro taršą. Štai keletą paprastų idėjų.

Namuose

  • Mažinkite energijos vartojimą – išjunkite elektros prietaisus iš tinklo, kai jų nenaudojate, išjunkite šviesą, kai išeinate iš kambario. Pakeiskite kaitrines lemputes į energiją taupančias.
  • Rūšiuokite atliekas: popieriaus, plastiko, stiklo ir metalo, o organines atliekas galite panaudoti kompostui (tai taupo energiją ir mažina gamybos metu į aplinką išmetamų teršalų kiekį).
  • Užtikrinkite kad Jūsų šildymo įranga (katilai, židiniai) būtų eksploatuojama tinkamai. Jūs taip pat turėtumėte apsvarstyti galimybę pakeisti senas medienos krosnis, židinius į naudojančius mažiau taršias kuro rūšis (pavyzdžiui, dujas arba ekologiškai švarią atsinaujinančių energijos šaltinių energiją (saulės, vėjo, geoterminės energijos) arba prisijungti prie centralizuotų šilumos tinklų.
  • Pasodinti lapuočių medžiai prie Jūsų namų sudarys pavėsį vasarą bei praleis šviesą žiemą.
  • Pirkite ekologišką elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
  • Lauko apšvietimui naudokite lempas su judesio davikliais arba specialius šviestuvus su saulės baterijomis.
  • Naudokite mažiau karšto vandens. Vandeniui pašildyti reikia daug energijos, o nusiprausti ir išsiskalbti drabužius galite ir šiltu vandeniu.
  • Jei naudojatės vandens šildytuvu, sumažinkite temperatūrą keliais laipsniais – sutaupysite nemažai pinigų.
  • Naudokite mažai lakiųjų organinių junginių turinčius arba vandens pagrindu pagaminus dažus, lakus, klijus, valiklius.
  • Nerūkykite namuose, ypač jei turite vaikų.
  • Nedeginkite pernykštės žolės, buitinių atliekų, ypač plastiko, gumos savo sode, krosnyje arba kitame šildymo įrenginyje.

Pirkite protingai

  • Pirkite naujus buities ir kitus elektros prietaisus, paženklintus „Energy Star“ ženklu. Tai yra aplinkai nekenksmingi produktai, pasižymintys energiniu efektyvumu ir taupumu.
  • Įsigykite mažiau aplinką teršiantį automobilį.
  • Rinkitės produktus, kurių pakuotės yra nedidelės, rinkitės daugkartinio naudojimo pakuotes.
  • Vietoje popierinių ir plastikinių maišelių naudokite daugkartinio naudojimo pirkinių krepšius.
  • Pirkite vietoje išaugintus produktus (pavyzdžiui, vaisius ir daržoves), kad mažėtų krovinių gabenimo transportu mastas.
  • Dažnai naudojamiems prietaisams pirkite pakartotinai įkraunamus akumuliatorius.

Vairuokite protingai

Aplinkos oras ypač teršiamas automobilių išmetamosiomis dujomis. Automobilių išmetami teršalai sudaro didžiąją dalį miestų aplinkos oro taršos:

  • Planuokite savo keliones (išvykas) automobiliu. Taupykite degalus ir taip sumažinkite oro taršą.
  • Rūpinkitės savo transporto priemone – reguliariai tikrinkite oro slėgį padangose, stabdžius, degalų sąnaudas – reguliari priežiūra užtikrina jūsų automobilio veikimą ir taupo kurą.
  • Pasirinkite ekologišką vairavimo būdą.
  • Išjunkite variklį, kai automobilis nejuda – jei įstrigote eismo spūstyje ar stovėsite ilgiau nei minutę.
  • Vairuokite ramiai – staigiai stabdant ar didinant greitį didėja degalų sąnaudos.
  • Atsižvelgdami į eismo sąlygas, naudokite kiek įmanoma aukštesnę pavarą.
  • Važiuojant pastoviu greičiu išmetamų teršalų emisijos yra mažiausios.
  • Oro kondicionieriai ir elektros prietaisai padidina degalų sąnaudas – naudokite juos tik tada, kai tikrai būtina.
  • Venkite naudoti automobilius trumpoms kelionėms – važiuokite su bendrakeleiviais, kai įmanoma – eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Valdžios institucijos turi atnaujinti ir plėtoti viešojo transporto ir dviračių takų infrastruktūrą.
  • Pasiteiraukite savo darbdavio apie lankstaus darbo grafiko ar nuotolinio darbo galimybę.
  • Nevažiuokite automobiliu vienas – važiuokite apsipirkti su draugais arba kaimynais, pasiūlykite pavežti kolegas arba raskite žmonių, galinčių Jus pavežti.

Padidėjus aplinkos oro taršai

Oro tarša veikia kiekvieną žmogų, bet šis poveikis ne visiems toks pat stiprus ir pasireiškia nevienodai. Vaikai, ypač kūdikiai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės bei asmenys, sergantys astma ir kitomis kvėpavimo bei kraujotakos sistemos ligomis, yra jautresni neigiamam užteršto aplinkos oro poveikiui.

Padidėjus aplinkos oro taršai, gyventojams patariama riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke. Sportuoti ir mankštintis geriau uždarose patalpose arba vietose, esančiose atokiau nuo judrių gatvių. Būnant patalpoje būtų gerai neatidarinėti orlaidžių, langų, o patalpų vėdinimui naudoti oro kondicionierius su filtrais. Jei tokios galimybės nėra, langus ar orlaides patariama uždengti drėgnu audiniu. Važiuodami transporto priemonėmis sandariai uždarykite langus. Keliaudami dviračiu venkite intensyvaus eismo gatvių.

Sergantiems lėtinėmis ligomis reikėtų pasirūpinti vaistų atsarga, o blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *