Kazimieras Kalibatas
Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė: „Šįryt (vasario 25 d.) Anapilin iškeliavo Kazimieras Kalibatas, man brangiausias kaip „čiurlioniukų“ ansamblio įkūrėjas ir pirmasis vadovas, folkloristų bendruomenei žinomas kaip vienas žymiausių folklorinio sąjūdžio dalyvių“.
Kazimieras Kalibatas gimė 1938 m. sausio 29 d. Pakruojo r. Vilūnaičių kaime (6 km nuo Lygumų). Tai muzikas, violončelininkas, pedagogas visas savo jėgas skyręs folkloro judėjimui.
Tai folklorinio judėjimo gaivintojas, visuomenininkas, tai vienas pirmiausių ir vienas kukliausių folkloro atgimimo Lietuvoje pradininkų ir organizatorių, įkūręs net 21 folkloro kolektyvą.
Pirmasis Kazimiero Kalibato suburtas kolektyvas – nuo 1971 metų gyvuojanti „Sadauja“.
1979 m. jo įkurtas M. K. Čiurlionio meno mokyklos „čiurlioniukų“ etnografinis ansamblis.
Pakruojyje folkloro ansamblis „Verdenė“,…
Pakruojyje jis ne tik įkūrė „Verdenės“ folkloro ansamblį, bet ir konsultavo „Linkavos“, „Žiemgalos“, „Kruojos“ ir kitus folkloro ansamblius. Be jo patarimų neapsieidavo ir rajono „Žiemgalos“ folkloro šventės.
1992-1998 m. buvo „Žiemgalos“ draugijos prezidentas, nuo 1998 m. – viceprezidentas.
2012 metais Kazimieras Kalibatas apdovanotas Kultūros ministerijos premija už tradicinės kultūros puoselėjimą ir skleidimą.
Folkloro ansamblis „Jievaras“. Vyrai pučia ragų sutartinę 1988 m. Menininkų rūmų kino salėje.
Filmavo Leonas Glinskis.
Kaune 1956 – 1957 m. buvo įkurtos dvi antisovietinės neginkluoto pasipriešinimo pogrindinės grupės:
Antroji grupė: Kazimieras Kalibatas 1957 m. sugalvojo įkurti antisovietinio neginkluoto pasipriešinimo pogrindinę grupę su savo draugais, Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos mokiniais. Apie antrosios grupės buvimą žinojo ir Zigmas Tamakauskas, kuris antrosios grupės dalyvių asmeniškai nepažinojo. Šiai grupei vadovavo Kazimieras Kalibatas. Kiti grupės nariai buvo: 1) Algimantas Mišeikis, 2) Leonas Pranulis, 3) Vytautas Šeinauskas, 4) Juozas Rimas, 5) Kazys Kšanas, 6) Algimantas Brundza, 7) Algimantas Bendoraitis, 8) Vytautas Rakauskas, 9) Leonas Ulevičius, 10) Alfonsas Ūsas, 11) Antanas Vyšniauskas, t.y., kartu su Kazimieru Kalibatu, šią grupę sudarė 12 žmonių. Buvo dar atskira iš Juozo Gruodžio mokyklos merginų grupė, kuriai vadovavo Birutė Rutkauskaitė, apie jos buvimą žinojo tik Kazimieras Kalibatas, todėl ji sovietinio saugumo liko neišaiškinta.
Antroji grupė, kuriai vadovavo Kazimieras Kalibatas, 1957 m. davė priesaiką Zapyškio senojoje bažnyčioje. Priesaiką sukūrė Kazimieras Kalibatas. Tautinę vėliavą pasiuvo Leono Pranulio motina. Sargybą prie bažnyčios ėjo Leono Pranulio brolis Vytas. Priesaikos tekstą ir tautinę vėliavą pasiėmė saugoti Leonas Pranulis. Sovietiniam saugumui išaiškinus abi grupes, jų nariai buvo vienu metu tardomi Kaune ir Vilniuje. Vieni buvo pašalinti iš Vilniaus universiteto, Lietuvos valstybinės konservatorijos, Kauno politechnikos instituto ir Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos, kiti palikti toliau mokytis su papeikimais. Iš Lietuvos valstybinės konservatorijos buvo pašalinti Kazys Kalibatas ir Algimantas Mišeikis su įrašu dokumentuose, kad pašalinti kaip ,,aktyvūs nacionalistinių-religinių grupių dalyviai“.
Priesaika, 1957 m., senojoje Zapyškio bažnyčioje:
„Savo Tautai, Tėvynei, Lietuvai prisiekiu: Per visą savo gyvenimą būti tikros lietuviškos dvasios – būdo – charakterio ir papročių tautiečiu. Stengsiuos giliai pažinti savo Tautos didžiąją praeitį, Jos šviesią ateitį, Jos kultūrą, gyvenimą, visa tai, kas riša mane su Ja. Vengsiu klaidinančių rusų arba kitų tautų savybių ir ideologijų, kurios naikina ir degraduoja lietuvišką sąmonę ir kūną. Kiekviename žingsnyje būsiu pastabus, savikritiškas ir visapusiškai pasiruošęs veikti Tautos labui. Stengsiuos kiek galima daugiau atgaivinti žmonėse tautiškumą ir nurodyti bendrus tikslus bei dabartinę padėtį. Tėvynė šaukia mane. Prisiekiu Jai atiduoti visus savo sugebėjimus, visas jėgas, o jei prireiks, ir gyvybę. Kiekviena tauta iš prigimties – laisva. O Lietuva per amžius buvo mylinti ir turinti laisvę Tauta. Kiek yra padėtų aukų Jos laisvei išsaugoti, bet dar daugiau reikės jėgų ir aukų tai taip trokštamai laisvei atgauti. Nors dabar dar nėra pribrendęs momentas šią garbingą ir šventą pareigą atlikti, bet visada esu pasiruošęs ją įvykdyti. Mano šeima – mūsų Tauta. Mes Jos vaikai. Gyvensim kaip broliai. Jeigu sulaužysiu šią šventą priesaiką – tenebūsiu vertas savo Tėvynės sūnaus vardo. Tenubaudžia mane Dievas ir kritusių už Tėvynę karžygių dvasia. Tepadeda ir stiprina mane didžiųjų Lietuvos didvyrių žygdarbiai. Telydi mane Dievas“.
Velionis pašarvotas 2015-02-25 nuo 15 val. Vilniuje, Laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, I-oje salėje.
Kazimieras pageidavo folklorinio palydėjimo – dainų, kankliavimo ir pan…
Karstas išnešamas 2015-02-26, ketvirtadienį, 15 valandą. Laidojamas ne Pakruojo r., bet Vilniuje, jeigu niekas nepasikeis – Saltoniškių kapinėse.
Saltoniškių kapinėse taip pat palaidoti: Kauno politechnikos instituto Kraštotyros būrelio – Visuomeninių profesijų fakulteto Paminklų apsaugos ir kraštotyros specialybės vadovas Gintautas Masaitis ir tarpukario muzikantas (armonikos) „Pupų dėdė“ – Petras Biržys. Aplankykime ir juos.
Reklama
Susiję straipsniai:
Parašykite komentarą