Sausio 21–22 d. NATO karinio komiteto susitikime Briuselyje buvo pasiekta Lietuvos saugumui svarbių sutarimų.

„Mums pavyko pasiekti to, ko mes norėjome: NATO karinis komitetas pritarė tarptautinių štabų steigimui Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tokį karinį patarimą komitetas jau kitą mėnesį pateiks Šiaurės Atlanto Tarybai“, – grįžęs iš sausio 21-22 d. NATO karinio komiteto susitikimo Briuselyje sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

Esant palankiai politinei valiai, šie štabai bus įsteigti dar šiemet. Už jų įsteigimo ir veiklos koordinavimą bus atsakingas NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas (angl. Supreme Allied Commander, Europe, SACEUR). NATO vadovavimo grandinėje šie štabai būtų Ščecine (Lenkijoje) dislokuoto NATO Šiaurės Rytų korpuso pavaldume.

„NATO štabas Lietuvoje bus jungtis tarp nacionalinių pajėgų, Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir vyriausiosios NATO vadovybės Europoje. Tai bus ne tik puiki atgrasymo priemonė, bet ir galimybė, esant reikalui, efektyviau valdyti NATO pajėgas Lietuvoje ir taip sustiprinti mūsų gynybinę galią“, – įsitikinęs kariuomenės vadas.

Lietuvoje tokiam štabui vieta jau yra numatyta. Priėmus reikiamus sprendimus, jis bus įkurdintas Vilniuje, šalia kariuomenės Jungtinio štabo (Kapsų g.). Planuojama, kad pusę personalo jame sudarys Lietuvos, kitą pusę – kitų NATO šalių kariai.

„Sprendimų dėl išankstinės įrangos dislokavimo Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse karinis komitetas dar nepriėmė, tačiau manau, kad šis klausimas dar bus svarstomas ateityje“, – sakė gen. mjr. J. V. Žukas.

NATO karinio komiteto diskusijose taip pat buvo patvirtinti planai įkurti ypač greitojo reagavimo pajėgas (angl. Very High Readiness Joint Task Force, VJTF). Nutarta, kad jas turėtų sudaryti jungtinis brigados dydžio vienetas, sudarytas iš sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų operacijų elementų. Pilną operacinį pajėgumą jos turėtų pasiekti 2016 m.

Be to, buvo daug diskutuota apie tai, kad NATO turi peržiūrėti savo strategiją ir įvertinti naujas grėsmes, t. y. turi būti įvertinta, ar NATO turi priešų. Jei būtų konstatuota, kad turi, reiktų galvoti apie tai, kokios yra NATO galimybės juos atremti.

Susitikime taip pat aptarta saugumas Europos Pietuose, Artimuosiuose Rytuose („Islamo valstybėje“), Šiaurės Afrikoje bei Šiaurės Rytuose.

NATO karinis komitetas yra aukščiausia NATO karinė vadovavimo struktūra, pavaldi Šiaurės Atlanto Tarybai, Gynybos planavimo ir Branduolinio planavimo komitetams. Jame priimami strateginiai kariniai sprendimai bei formuojami kariniai patarimai Šiaurės Atlanto Tarybai, priimančiai politinius sprendimus.

Aukščiausiu lygiu komitete dalyvauja NATO valstybių kariuomenių vadai, kasdienėje komiteto veikloje valstybėms narėms atstovauja jų kariniai atstovai. Karinio komiteto susitikimai kariuomenių vadų lygiu paprastai vyksta tris kartus per metus. Du iš jų rengiami Briuselyje, vienas – rotacijos principu kurioje nors NATO valstybėje narėje.