Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

Č. Iškauskas. SSRS gimimas: V.Lenino ir J.Stalino dvikova

Česlovas Iškauskas, www.delfi.lt
2014-12-28 12:38:19
5
Vladimiras Leninas ir Josifas Stalinas | AOP nuotr.

Vladimiras Leninas ir Josifas Stalinas | AOP nuotr.

vladimiras-leninas-josifas-stalinas_AOP nuotr
Vladimiras Leninas ir Josifas Stalinas | AOP nuotr.

Mes daug esame girdėję, skaitę arba pergyvenę SSRS žlugimo laikotarpį, tačiau ar daug žinome apie jos atsiradimą? Juo labiau, kad abi datos lyg tyčia sutampa – gruodžio pabaiga. O šių dienų įvykiai suformuluoja ir kitą klausimą: ar ir Rusijos nelaukia Sovietų Sąjungos likimas?

Tarybos – varguomenę viliojanti valdymo forma

Valdymo forma – valstybės reikalus tvarkyti per liaudies tarybas – gimė Vladimiro Lenino galvoje dar 1905 m. Tuomet tai buvo revoliucinė, gundanti ir pažangi iniciatyva, kuri patraukė daug darbininkijos ir valstietijos, nors idėjos autoriai ir vykdytojai daugiausiai buvo inteligentijos atstovai. Tarybos turėjo vykdyti ir įstatymų leidimo, ir vykdomąsias funkcijas (vykdomieji komitetai).

Tačiau bolševikų perversmo metu 1917 m. rudenį ir per pilietinį karą „sovietams“ (tai mūsų laikų tarybų pavadinimas, turintis ideologinį atspalvį) jiems vadovavo komisarai, kurie įprasmino bolševikinio represinio aparato vaidmenį. Beje, tik nuo 1919 m. Sovietų Rusijos bolševikai ėmė vadintis komunistais, tuo siekdami pabrėžti tarptautinį revoliucijos uždavinį. V. Lenino buvo suformuluotas komunizmo apibrėžimas: tai politinė ideologija, kurios tikslas yra sukurti beklasę visuomenę, turinčią gamybos priemonių nuosavybę. Komunistai teigė, kad socialistinė revoliucija įvyks visame pasaulyje ir buvo pasirengę padėti bet kuriai sukilusiai liaudžiai nuversti išnaudotojus. Buvo įkurtas Kominternas (1919-1943 m.) – tarptautinė komunistinė organizacija, derinusi komunistų veiklą pasaulyje. Tačiau revoliucijos eksportas nepavyko: kairieji perversmai nepasklido toliau negu Vokietija, 1918 m. pralaimėjusi karą ir taip sukėlusi nepasitenkinimą kaizerine imperija – II reichu.

Sovietinės sistemos atsiradimas iškėlė kitą V. Lenino, tuo metu po keleto pasikėsinimų jau gulėjusio ligos patale, idėją – sukurti galingą sovietinę valstybę. 1922 m. gruodžio 30 d. Maskvoje Didžiajame teatre prasidėjo I SSRS tarybų suvažiavimas, kuris priėmė ir patvirtino Sovietų Sąjungos sukūrimo deklaraciją bei sutartį. Tuomet ją sudarė keturios respublikos – Rusija, Ukraina, Baltarusija ir Užkaukazės federacinė respublika (1922 m. kovo 12 d. Tbilisyje Armėnijos SSR, Azerbaidžano SSR ir Gruzijos SSR centrinių vykdomųjų komitetų atstovai pasirašė federacijos sukūrimo sutartį; ji gyvavo iki 1936 m., kai pagal naują SSRS konstituciją buvo išformuota). Bucharos ir Chorezmo sovietų liaudies respublikos Vidurio Azijos respublikų sudėtyje įstojo 1924 m. pabaigoje – 1925 m. pradžioje.

Juridinis Sovietų Sąjungos pagrindas – 1924 m. priimta SSRS konstitucija, kurioje sąjunginės respublikos buvo skelbiamos suvereniomis valstybėmis, turinčiomis savo teritoriją, savo pilietybę, valstybės organus ir teisinę sistemą. Bet jau prieš sukuriant SSRS kilo konfliktas tarp J. Stalino ir V. Lenino dėl vadinamos autonomizacijos principo, kitaip sakant, tautų apsisprendimo teisės.

J. Stalinas – lyg feniksas iš pelenų

J. Stalinas 1913-1917 m. buvo tremtyje Užpoliarėje – Turuchano krašte. Iš viso jis buvo septynis kartus suimtas, aštuonerius metus praleido kalėjimuose ir tremtyje, tačiau jo įkalinimas tęsdavosi neilgai. Po Vasario revoliucijos grįžęs į Petrogradą redagavo laikraštį „Pravda“ ir šliejosi prie V. Lenino. Ypač ugningai jis pritarė V. Lenino „Balandžio tezėms“ – programiniam bolševikų sukilimo dokumentui, kurį vėliau rusų marksistinis filosofas Aleksandras Bogdanovas pavadino „bepročio kliedesiais“, o net pati Nadežda Krupskaja pasakė: „Bijau, tai atrodo taip, tarytum Leninas išprotėjo“. O štai J. Stalinas buvo įžvalgus…

Bet 1917 m. bolševikų revoliucijoje J. Stalinas neturėjo pagrindinio vaidmens. Po jos 1917–1922 m. ėjo RTFSR tautybių reikalų, 1919–1920 m. – valstybės kontrolės, 1920–1922 m. – inspekcijos liaudies komisaro pareigas. Dar pilietinio karo metais smarkiai nesutarė su Levu Trockiu (Leiba Davidovičium Bronšteinu), kuris J. Staliną niekino dėl menko išsilavinimo ir siaurų pažiūrų ir kurio paramos tikėjosi V. Leninas. Tačiau kitus dvejus metus būsimas diktatorius buvo labai aktyvus ir 1922 m. tapo komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Šis postas leido jam stipriai veikti partijos valdymą ir lėmė jo sėkmę kovojant dėl valdžios po V. Lenino mirties.

Buvo kalbama, kad V. Leninas priešinosi jo kandidatūrai, bet vis dėlto atvirai nestojo prieš J. Staliną, nes generalinio sekretoriaus vietai neteikė daug reikšmės. Mat, sekretoriatas tiesiogiai netvarkė ekonomikos, gynybos, valstybės aparato, švietimo reikalų. Partinio aparato valdymo mechanizme jo vaidmuo buvo labiau techninis, vykdomasis. Iš tiesų J. Stalinas savo veikla parodė puikiai suprantąs, kas yra svarbiausia V. Lenino paliktoje sistemoje, kurios svarbiausias komponentas yra aparatas, partinis mechanizmas – galingiausias ginklas kovoje dėl valdžios. Pamažu jis pradėjo kištis į partinius ir politinius reikalus. J. Stalinas keitė pažiūras pagal politinę situaciją, savinosi savo priešininkų šūkius ir primesdavo jiems požiūrį, kurio jie niekad nesilaikė.

Kaip pasidavė V. Leninas

Dar prieš revoliuciją jis susidūrė su Levu Kamenevu (Rozenfeldu) ir Grigorijum Zinovjevu (Apfelbaumu), kurie tapo J. Stalino politiniais sąjungininkais, dar vadinamu „triumviratu“. Ši trijulė priešinosi V. Lenino ir L. Trockio pozicijai dėl „autonomizacijos“ plano. Kai kurie rusų istorikai mano, kad J. Stalinas tik ir laukė Gorkuose gulėjusio V. Lenino mirties ir netgi organizavo ją lėmusius pasikėsinimus į revoliucijos vadą…

1922 m. rugpjūčio 11 d. J. Stalinas pradėjo vadovauti specialiai RKP (bolševikų) komisijai „autonomizacijos“ projektui rengti. Jam pritarė visos būsimos SSRS respublikos, išskyrus Gruziją, bet tai nesustabdė dokumento priėmimo. Jis buvo nusiųstas pasiligojusiam V. Leninui, kuris, beveik tris valandas pakalbėjęs su J. Stalinu, išreiškė nepasitenkinimą projektu ir pavedė „autonomizaciją“ pakeisti „federalizacija“.

Buvo pasiųsta Sergo Ordžonikidzės vadovaujama komisija paveikti Tiflisą (nuo 1936 m. Tbilisis), tačiau šis išvestas iš pusiausvyros susimušė su vietos nacionalistais ir grįžo į Maskvą. V. Leninas neįstengė pasipriešinti J. Stalino stovyklai, ir gruodžio 16 d. jį ištiko paralyžius. Gruodžio 30-ąją, kai J. Stalinas stovėjo tribūnoje ir skelbė apie SSRS įkūrimą, neminėdamas nei federalizmo, nei revoliucijos vado vardo, V. Leninas diktavo pastabas „Federalizmo arba racionalumo klausimu“. Jose galima rasti dar spalio 6 d. rašytą laišką L. Kamenevui: „Didžiarusiškam šovinizmui skelbiu mirtiną karą…“

Didžiarusiškas cinizmas

Bet jis tą karą pralaimėjo. J. Stalinas, kuris dešimtmečio pabaigoje tapo visagaliu SSRS diktatoriumi, sunaikino ir savo bendražygius, bet savo imperijoje įteisino rusiškąjį šovinizmą, netrukus davusį vaisių – grobikišką Sovietų Sąjungos politiką kaimyninių nacionalinių valstybių atžvilgiu.

Ir dabar J. Stalino pergales šlovinantys istorikai ciniškai rašo: „Vakarai laimėjo Šaltąjį karą ir įveikė SSRS, bet tai nereiškia jos silpnumo… Juk bet koks invalidas sifilitikas gali smogti iš nugaros jėgomis trykštančiam vaikinu… Bet atplėšti nuo mūsų tėvynės rusų miestai ir žemės turi sugrįžti jų šeimininkui… Mūsų tėvynė vėl bus stipri ir graži, tai bus nauja Sąjunga. Juk ne pirmą kartą kylame iš pelenų…“ (iš Nikolajaus Jakovlevo knygos „Stalinas. Kelias į viršų“, www.zavtra.ru ).

SSRS išsilaikė lygiai 69-rius metus. Jeigu mes pozityviai vertiname V. Lenino iniciatyva 1920 m. liepos 12 d. pasirašytą bolševikinės Rusijos ir Lietuvos taikos sutartį bei 1926 m. nepuolimo sutartį (lietuvių istorikas Zenonas Ivinskis savo darbuose rašė, kad vis dėl to jos neišgelbėjo Baltijos šalių nei nuo lenkų, nei nuo sovietų okupacijos, o tik tarnavo to meto bolševikų interesams), tai J. Stalino sukurta SSRS be jokių skrupulų naikino lietuvių nacionalumą ir valstybingumą.

***
Ar galima tikėtis, kad dabartinė V. Putino Rusija pasielgtų kitaip? Ji pati traška braška per visas siūles, o Kremliaus politika labai jau primena J. Stalino „autonomistų“ pastangas įteisinti rusų dominavimą Sovietų Sąjungoje. Vakarų spauda rašo, kad dabartinė Rusijos krizė atitinka SSRS žlugimo prielaidas. Ar ilgai reikės laukti?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č.Iškauskas. Ar reikia referendumo dėl grįžimo į SSRS?
  2. Č. Iškauskas. Kas surengė ir apmokėjo Spalio revoliuciją?
  3. Č. Iškauskas. 1939-ųjų pasirinkimas: tarp kūjo ir priekalo
  4. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  5. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  6. Č. Iškauskas. V. Putinas grasina nesustoti
  7. Č. Iškauskas. 16-oji lietuviškoji divizija: J.Stalinas nepasitikėjo lietuviais…
  8. Č. Iškauskas. Rusija nori atplėšti ir gabaliuką Kalifornijos?
  9. Č. Iškauskas. Skaldyta ir skaldoma Lietuva: kas gresia jos vientisumui?
  10. Č. Iškauskas. Kaip sovietai ir Armija krajova Vilnių „vadavo“
  11. Č. Iškauskas. Baltijos šalys: daugiau nesutarimų, negu bendrumo ženklų
  12. Č. Iškauskas. Ar šiandien veikia sovietinis „kagėbė“?
  13. Č. Iškauskas. Lietuva – ant naujos okupacijos slenksčio?
  14. Č.Iškauskas. Kas bendra tarp Maidano ir lietuviško Sąjūdžio?
  15. Č. Iškauskas. Krymo totoriai vėl patiria rusų represijas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. tik nereikia says:
    11 metų ago

    klastoti istorijos. Jei ne Tarybų Rusijos pripažinimas ir ne Tuchacevskio armija, kuri ispere sudlenkiams kaili, Lietuvėle lenkai butu pasmauge. Dabar kalbėtume, melstumemes ir rasytume lenkiškai. O Lietuva butu tik istorijos epizodas.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      11 metų ago

      Tai gal, tavariščiau, ir neklastok. Bolševikai taikos sutartį pasirašė po to, kai buvo išspirti iš Lietuvos, o prieš tai patys taikėsi tą Lietuvėlę pasmaugti.

      Atsakyti
    • Juozas says:
      11 metų ago

      esmė tame, kad Pilsudskio lenkai ir Tuchačevskio raudonieji tarpusavio kovoje aplaužė vieni kitiems dantis. Jų dalinis nusilpimas ir lėmė palankų istorinį momentą Lietuvai. Gaila, bet juo nebuvo pilnai pasinaudota, prie to prisidėjo ir tuometinės Prancūzijos diplomatinės intrigos, besąlygiškas Lenkijos rėmimas, jos, kaip strateginės sąjungininkės ir forposto rytuose rėmimas ginklais, instruktoriais, diplomatija.

      Atsakyti
  2. tampax'as says:
    11 metų ago

    VISI taikėsi Lietuvą pasmaugti, netgi latviai buvo užėmę iki Palangos, bet sutartis su bolševikais TUO METU Lietuvai buvo atokvėpis (iki lenkų okupacijos)

    Atsakyti
    • Pikc says:
      11 metų ago

      Taip – bet tai interpretuoti kaip bolševikų nuopelną…

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Gamta ir žmogus

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Jakavonio-Tigro sodyboje gimsta partizanų muziejus partizanų pagerbimui
  • Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus
  • J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

Kiti Straipsniai

NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – paminklas 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje nužudytiems žmonėms atminti, 1989–1990 m. | K. Laužadžio nuotr.

Prisimename 1941-ųjų birželio 24–25 d. Rainių žudynes

2025 06 26
Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trampas spaudžia rankas Hagoje vykusiame NATO susitikime

Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas

2025 06 25
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
Volodymyras Zelenskis ir Alenas Bersė Strasbūre planuoja pasirašyti Specialiojo tribunolo susitarimą

ET bus pasirašytas susitarimas dėl Specialiojo tribunolo Rusijos agresijai prieš Ukrainą tirti

2025 06 25
NATO viršūnių susitikimas Hagoje 2025-06-24

Hagoje – istoriškai jautrus NATO viršūnių susitikimas: dėmesio centre – Ukraina, Irano krizė ir Trampo grįžimas

2025 06 24

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS KARALYSTĖS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ | rengėjų nuotr.

Istorinis miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ sulaukė milžiniško pasisekimo (nuotraukos, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai