Šeštadienis, 16 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ant proveržio slenksčio: maistą auginsime miestuose

www.alkas.lt
2014 12 22 12:30
2
0
SHARES
Ant proveržio slenksčio: maistą auginsime miestuose
maistas labaratorijoje_mitcityfarm.media.mit.edu
mitcityfarm.media.mit.edu nuotr.

Šviežios, skanios ir sveikos salotos, pomidorai, avietės, žalumynai išauginti ne mažame ekologiniame ūkyje atokiame kaime, o už kelių kvartalų nuo jūsų namo dideliame mieste. Mokslinė fantastika? KTU viešėjusio „MIT CityFARM“ laboratorijos įkūrėjo Keilebas Harperis (Caleb Harper) įsitikinimu, jau artimiausią dešimtmetį tai taps realybe: miestiečiai ūkininkaus savo gyvenamoje vietoje.

Bostone (JAV) gyvenantis Masačusetso technologijos instituto (MIT) mokslininkas, dėstytojas K. Harperis į Kauno technologijos universitete (KTU) vykusį paskaitų ciklą „Zooetika“ atskrido iš Mumbajaus. Indijoje amerikietis įkūrė dar vieną iš visame pasaulyje dygstančių maisto auginimo laboratorijų.

Jose augalams sukuriama ideali aplinka, todėl jie auga greičiau ir ištisus metus. Šviesos diodais (LED) apšviestos sėklos dygsta mineralais praturtintame vandenyje, žemė nenaudojama.

Augalų auginimo mieste sistemą K. Harperis kuria MIT įsteigtoje laboratorijoje „MIT CityFARM“. Sistema veiks atviros prieigos principu, ja naudotis galės kiekvienas panorėjęs. Didžiausias iššūkis mokslininkui – atpiginti maisto auginimo platformą, kad ji taptų prieinama masiniam vartotojui.

Kuo užsiimate savo laboratorijoje „MIT CityFARM“?

Urbanizuotame pasaulyje žmonės ignoruoja maisto kilmę, nežinome iš kur ir kaip maistas atsiranda. Mano tyrinėjimų tikslas yra miesto gyventojų maitinimas, žinių apie augalų auginimą kūrimas ir dalinimasis jomis bei žmonių ryšio su maistu kūrimas.

Labai svarbi projekto pusė yra funkcionalumas – iš kur ir kaip maistas patenka į miestą. Jis nukeliauja labai ilgą atstumą iki mūsų stalų, todėl kenčia jo kokybė. Taigi mano tikslas yra gaminti kokybišką maistą mieste.

Aš gyvenu vietoje, kurioje yra daug dirbamos žemės. Tad kam aš viso to ėmiausi? Vienas atsakymų – dabar pas mane šalta, kaip ir Lietuvoje, todėl niekas neauga, o aš norėčiau, kad augalai augtų visas 365 dienas per metus.

Šiais laikais yra labai sunku tapti fermeriu jei nesi gimęs ir augęs fermerių šeimoje (mano tėvai yra fermeriai Teksase, todėl aš puikiai žinau šį darbą), nes turi turėti labai daug žinių, technikos, dirbamos žemės plotų.  Ateityje dauguma mūsų gyvensime miestuose. Klausimas – kaip miestietis galės tapti fermeriu? Manau, kad mano kuriama sistema leis tą padaryti.

Kodėl mums reikia maistą auginti mieste? Ar ateityje nebeliks vietos tradicinei žemdirbystei?

Pažvelkime, pavyzdžiui, į Vidurio Rytus. Ten yra labai mažai vandens ir tinkamos žemdirbystei žemės, o gyventojų skaičius sparčiai auga. Ką jie daro? Gamina maistą kitose vietose ir siunčia jį atgal į savo šalis. Augant gyventojų skaičiui, tos šalys privalės turėti maisto išteklius savo valstybėje. Pasaulyje labai daug maisto yra importuojama, todėl mano minima problema nėra ateitis – ji jau yra dabartis.

Per ateinančius trisdešimt metų apie 70-80 proc. žmonių gyvens miestuose. Tai suprasdami, kuriame išmanią maisto auginimo sistemą miestams. Ateityje apie 30-40 proc. maisto bus gaminama vietoje, kurioje gyveni. Ir tai bus sveikesnis, kokybiškesnis maistas.

Dabartinė maisto tiekimo sistema yra labai susijusi su transportavimu traukiniais, lėktuvais, laivais, automobiliais. Žinoma, tai buvo stebuklas – panaudojant transporto priemones, išmaitinti tiek daug žmonių, tačiau kartu tai reiškia ir aplinkos taršą, naftos naudojimą.

Mano vystomas projektas nėra grėsmė tradicinei žemdirbystei. Ji visuomet bus: kukurūzai, kviečiai, ryžiai, soja, bulvės ir t.t. Tačiau yra daug kitų augalų, kurie kenčia auginami labai toli nuo miestų: salotos, brokoliai, pomidorai, prieskoninės žolelės ir t.t.

Kokie yra pagrindiniai jūsų kuriamos ūkininkavimo mieste sistemos principai?

Viskas prasideda nuo sėklos. Atsiremdamas į tobulo pasaulio koncepciją, suprantu, kad negaliu tokio pasaulio sukurti, tačiau galiu sukurti tobulą pasaulį sėklai, sudaryti jai idealias gyvenimo sąlygas – reikiamą anglies dvideginio, deguonies kiekį, temperatūrą, drėgmę ir t.t. Turėdami visa tai, augalai natūraliai, be jokių pesticidų, chemikalų, genetinių pakeitimų, auga gerokai greičiau nei įprastinėmis sąlygomis ir sveikesni.

Taip pat labai svarbu, kaip sukuriame šviesą. Apšviesdami augalus LED šviesa, suteikiame būtent tokį spindulių spektrą, kokio reikia augalui. Augdamas įprastomis sąlygomis, augalas panaudoja tik apie 10 proc. saulės skleidžiamų spindulių. Gyvybiškai svarbus šviesos spektras yra tarp raudonos ir mėlynos spalvos.

„MIT CityFARM“ laboratorijoje nėra žemės. Visi žino hidroponiką (hidroponika yra augalų auginimas vandenyje, praturtintame mineralinėmis medžiagomis. Kaip pagrindas augalų šaknims naudojamas žvyras, degto molio granulės ir pan., – red. past.), o mes augalus dedame į, kaip vadiname, seklų vandenį, praturtintą augalo augimui būtinais mineralais.

Kaip žinote, ko reikia augalams?

Augalas pats pasako, ko jam reikia. Jis siunčia aiškiai matomos ženklus, jei jam negerai.

Tradicinės žemdirbystės mokslui – 10 tūkst. metų, todėl sukaupta labai daug informacijos ir žinių, ko reikia augalui, kaip sukurti jam palankiausią aplinką. Mes taikome tradicines žinias ir stebime, kaip reaguoja augalas. Jei tradicinės žinios neveikia, ieškome kitų auginimo receptų.

Kiekvieno augalo augimą stebi apie 20 daviklių – temperatūros, drėgmės, CO2 ir t.t. Prisijungęs per internetą prie informacinės sistemos, galiu visada stebėti jų augimą. Tai lyg kompiuteris biologijai. Visa tai yra atvira sistema, todėl pradedama kurti augalų auginimo receptų wikipedia.

Valgote savo užaugintus augalus?

Taip, kai kuriuos jų valgome, kitus auginame analizei, nes gali pasireikšti neigiami tokiu būdų auginamo augalo aspektai. Šiuo metu auginame daug brokolių, kuriuos analizuojame laboratorijoje, tiriame jų DNR. Lyginame mūsų užaugintų ir žemėje išaugusių augalų savybes.

Šiuo metu taip pat auginame žemuoges, nes mano studentai tiesiog jų norėjo žiemą.

Viskas skamba labai gražiai, tačiau skeptikai pasakytų, kad taip užaugintas maistas yra netikras ir nenatūralus. Ką jiems atsakytumėte?

Atsakyčiau, kad visą mūsų maistą dabar vienaip ar kitaip nenatūraliai gamina mašinos. Beveik visi augalai auginami naudojant chemikalus, nes reikia pagaminti labai didelius maisto kiekius. Ar taip išaugintas maistas yra natūralus? Apskritai, kiek natūralus yra mūsų natūralus pasaulis. Dauguma mano maisto atkeliauja iš Meksikos, Kalifornijos, Floridos ir tai man neatrodo natūralu.

Apie Žemę galvojų kaip apie žalią dėžę, kurioje yra atmosfera, mineralai, vanduo ir kiti augalams augti reikalingi dalykai. Aš kuria tokią pačią, tik gerokai mažesnę žalią dėžę. Ir joje man nereikalingi pesticidai ir kiti chemikalai. Manau, kad mano kuriama technologija yra labai natūrali, nors atrodo visiškai nenatūrali. Žiūriu į tai, kaip į naujos aplinkos kūrimą.

Labai romantiška pačiam auginti sau maistą nedideliame ūkyje. Bet tą daryti nori labai mažai žmonių. Aš Bostone auginuosi šiek tiek maisto, bet jei turėčiau iš to pragyventi – mirčiau iš bado. Miestams kiekvieną savaitę reikia šimtų ir tūkstančių tonų maisto.

Kiek kainuoja miestui skirta augalų auginimo platforma?

Kol kas ji brangi – kainuoja apie 70 tūkst. JAV dolerių (apie 200 tūkst. Lt). Tačiau taip buvo ir, pavyzdžiui, automobilių pramonėje, kol nebuvo sukurtos masinei gamybai pritaikytos platformos. Brangiausia sistemos dalis yra LED apšvietimas. Ieškau būdų sistemą atpiginti.

Kokia buvo pagrindinė jūsų žinutė KTU surengtame paskaitų cikle „Zooetika“?

Paskatinti žmones pačius kurti savo maistą, prisiliesti prie jo auginimo. Norėjau pasakyti: „Štai čia yra įrankiai tai daryti, ir tai yra atvira visiems“. 50-aisiai kilo programuotojų, 80-aisias – programinės įrangos, 90-aisias – aparatinės įrangos (angl. hardware) judėjimas. Dabar bręsta nauja karta – augintojų judėjimas. Kuriame įrankius, kuriais naudodamiesi žmonės galės ieškoti naujų sprendimų. Proveržis turėtų įvykti per ateinančius 5-10 metų.

Susiję straipsniai:

  1. Kauno botanikos sodas taps ir studijų centru
  2. Eksperimentiniai ūkiai nori būti įdomūs ir studentams, ir ūkininkams
  3. Bendruomenių galimybės kuriant sveiką Lietuvą
  4. Moksleivių laboratorija – daugiau galimybių įdomiai mokytis
  5. Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
  6. Rugsėjo 1-osios gėlių kardelių madas kuria mokslininkai
  7. Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
  8. KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
  9. Atidaroma paroda skirta „Akademikui Pranciškui Baltrui Šivickiui – 130“
  10. Verslumo konkursas skatina mokslininkus ir studentus steigti aukštųjų technologijų įmones
  11. Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
  12. Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus

Comments 2

  1. G pavardės nesakysiu says:
    6 m. ago

    Durnių laivas. Povandeninis… Burėm varomas. Tokia ateitis.

    Atsakyti
  2. vabalas says:
    6 m. ago

    Aha, taip ir yra. Rimtu veidu prišnekėta ir pridaryta nesąmonių.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

2021 01 11
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

2021 01 08
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

2021 01 06
Nuo sausio 1-osios didinama teršėjų atsakomybė, aplinkosaugininkai galės tikrinti medžiotojų blaivumą

Nuo sausio 1-osios didinama teršėjų atsakomybė, aplinkosaugininkai galės tikrinti medžiotojų blaivumą

2021 01 01
Šventės, šuo | vmvt.nuotr.

Ruošiantis Naujųjų metų sutikimui būtina pasirūpinti ir augintiniais

2020 12 31
Kunigas dr. Vilius Gaigalaitis – Klaipėdoje įkurtos pirmosios lietuviškos gimnazijos sumanytojas

Kunigas dr. Vilius Gaigalaitis – Klaipėdoje įkurtos pirmosios lietuviškos gimnazijos sumanytojas

2020 12 29
Kodėl per karščius maistą tvarkyti reikia itin atsakingai?

Kaip išvengti sunkumo skrandyje po švenčių?

2020 12 25
Kodėl dantų tvarkymas tampa tokiu sudėtingu reikalu?

Šventiniu laikotarpiu reikia atidžiau pasirūpinti ir dantimis

2020 12 24
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga

Lietuviai žuvį valgo retai, nesiryžta ir naujiems išbandymams

2020 12 20
Tarša srutomis | am.lt nuotr.

Ginčus dėl aplinkos teršimo mokesčio spręs Mokestinių ginčų komisija

2020 12 19
Rodyti daugiau

Kiti Straipsniai

S. Tabatadzė: Lietuvių kalba apvertė mano pasaulį

by daiva
2021 01 11
0
Sofija Tabatadzė | VDU nuotr.

Vyrauja stiprus įsitikinimas, jog lietuvių kalba tokia sudėtinga, kad užsieniečiui ją išmokti beveik neįmanoma. Šį mitą sulaužo kartvelė Sofija Tabatadzė...

Skaityti toliau

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

by Ditė Česėkaitė
2021 01 08
1
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Artėjanti antroji žiemos pusė gali būti šaltesnė, todėl svarbu nepamiršti pasirūpinti tinkamomis gyvūnų laikymo sąlygomis ir apsaugoti juos šąlant orams,...

Skaityti toliau

Valstybinis studijų fondas užtikrins platesnę paramą studentams

by daiva
2021 01 06
0
Vėlinamos kai kurių brandos egzaminų, įskaitų ir dešimtokų pasiekimų patikrinimų datos

smm.lt nuotr. Paramos studentams teikimas bus administruojamas centralizuotai per Valstybinį studijų fondą (VSF), „vieno langelio“ principu,...

Skaityti toliau

Nuo sausio 1-osios didinama teršėjų atsakomybė, aplinkosaugininkai galės tikrinti medžiotojų blaivumą

by Kristina Aleknaitė
2021 01 01
0
Nuo sausio 1-osios didinama teršėjų atsakomybė, aplinkosaugininkai galės tikrinti medžiotojų blaivumą

Nuo sausio 1-osios didinama teršėjų atsakomybė, aplinkosaugininkai galės tikrinti medžiotojų blaivumą | lrv.lt nuotr. Didinami mokesčiai...

Skaityti toliau

Ruošiantis Naujųjų metų sutikimui būtina pasirūpinti ir augintiniais

by Ditė Česėkaitė
2020 12 31
8
Šventės, šuo | vmvt.nuotr.

Šventės, šuo | vmvt.nuotr. Paskutinių metų dienų atributas – fejerverkai garsai augintiniams sukelia nemažą stresą, –...

Skaityti toliau

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Užsienyje dirbę lietuviai jau gali susigrąžinti mokesčių permokas
  • Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Apklausa: kas ketvirto vartotojo išlaidos elektrai pernai augo
  • Ugniagesiai primena, kada saugu lipti ant ledo
  • Lietuvos mokslų akademijos gimtadienis
  • 2021-aisiais minimas poeto Vytauto Mačernio gimimo šimtmetis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Trimakas. Laplaso demonas. JAV prezidento rinkimus laimėjo komunistinė Kinija peržiūrėta: 3744; komentarų: 89
  • D. Trampo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 2176; komentarų: 68
  • Sudaryti 2021 m. šauktinių į privalomąją pradinę karo tarnybą sąrašai, ministras tikisi, kad jaunuoliai bus paskiepyti peržiūrėta: 1760; komentarų: 3
  • O. Strikulienė. Kapitolijaus šturmą inicijavo ne Trampas (video) peržiūrėta: 1616; komentarų: 37
  • Virtualioje galerijoje – prieš 30 metų kurti piešiniai, vaizduojantys Sausio 13-ąją vaikų akimis peržiūrėta: 1352; komentarų: 3
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1307; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-17 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Naujausi komentarai

  • Moteris apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajūrietis apie Draudikai įvardijo, kokie automobiliai labiausiai domina ilgapirščius
  • Pajūrietis apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • Pajūrietis apie FNTT ruošiasi „Revolut“ atėjimui: laukiama 10 mln. naujų sąskaitų
  • Violeta apie Sunaikinus savo taršų automobilį numatyta išmoka už naują dviratį
  • stasys apie Prezidentas paskyrė naujus Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius
  • Vilna apie Įvardyti svarbiausi 2021 metų Lietuvos užsienio politikos uždaviniai
  • Gintautas P. apie I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo
  • Artautas Rimbutas apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
  • Kęstutis apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
aaa
Kitas straipsnis
Konstitucinis Teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

KT nurodė išmokėti kompensacijas aukštiems prokurorams

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai