Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje 2012 metais nustatytas sumažintas kaupiamosios pensijų įmokos dydis (1,5 procento pensijų kaupimo sistemos dalyvių pajamų), neprieštaravo Konstitucijai.
Konstitucinis Teismas rėmėsi savo 2012 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis, be kita ko, tuo, kad įstatymų leidėjas, kai valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad nėra užtikrinamas senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimas iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų, būtinai prireikus gali laikinai sumažinti iš šių pajamų surenkamų lėšų dalį, pervedamą į specialius pensijų fondus būsimoms senatvės pensijoms kaupti. Tai darydamas jis turi laikytis teisingumo, protingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, socialinio solidarumo ir kitų konstitucinių principų, negali paneigti pačios tokios kaupiamosios pensijos esmės, nustatyti tokio mažinimo masto, kuris nebūtų būtinas minėtiems tikslams pasiekti.
Nutarime pažymėta, kad iš dirbančių asmenų pajamų surenkamų lėšų dalies, pervedamos į specialius pensijų fondus būsimoms senatvės pensijoms kaupti, sumažinimą 2012 metais lėmė valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, kuri, nepaisant įvairių kitų 2009–2011 metais pritaikytų priemonių ekonomikos krizei įveikti, dar buvo tokia sunki, kad nebuvo užtikrinamas valstybinio socialinio draudimo išmokoms, įskaitant senatvės pensijas, mokėti būtinų lėšų surinkimas iš tuo metu dirbusių asmenų pajamų.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad su nuosavybės teisių apsauga yra sietina ir pagal Konstituciją ginama tik asmens teisė į pensijų fonduose jau sukauptas lėšas, todėl 2012 metais nustačius sumažintą būsimų, o ne jau į specialius pensijų fondus pervestų kaupiamųjų pensijų įmokų (sukauptų lėšų) dydį, nebuvo pažeistas konstitucinis nuosavybės teisės apsaugos principas.
Nutarime konstatuota ir tai, kad 2012 metais įtvirtinus nuo 2 procentų iki 1,5 procento pajamų sumažintą kaupiamosios pensijų įmokos dydį nebuvo pažeista konstitucinė teisė į senatvės pensiją ir konstitucinis teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes 2013 metais nustatytas dėl šio įmokų sumažinimo patirtų praradimų kompensavimas (nustatytas 0,5 procento pajamų didesnis už nustatytąjį iki šio sumažinimo įmokos dydis), be to, galiojo įstatymų leidėjo įsipareigojimas visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams padidinti kaupiamųjų pensijų įmokų dydį ir prielaida kompensuoti sumažintas įmokas. Nutarime taip pat pažymėta, kad jokiu įstatymu nėra garantuojamas tam tikras būsimos kaupiamųjų pensijų išmokos dydis, o sumažinus kaupiamosios pensijų įmokos dydį, proporcingai didėja valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai skirta įmokos dalis.
Šis Konstitucinio teismo išaišinimas dar kartą parodė, kad teisėjai yra korumpuotų politikų įrankis ir jiems nusispjauti į Lietuvos piliečius.