Šeštadienis, 24 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V.Klyvienė. Kas nutylima kritikuojant kaupiamuosius pensijų fondus

Violeta Klyvienė, www.alkas.lt
2013-07-08 15:28:36
2
V.Klyvienė. Kas nutylima kritikuojant kaupiamuosius pensijų fondus
Violeta Klyvienė | novamedia.lt nuotr.
Violeta Klyvienė | novamedia.lt nuotr.

Nerimsta diskusija pribrendo ar nepribrendo Lietuva pensijų kaupimui . Antros pakopos pensijų dalyviams pasirinkti, kaip toliau kaupti pensiją, liko nedaug laiko. Todėl įvairios nuomonės dėl pensijų ateities kursto aistras ir toliau. Skirtingos pozicijos yra gerai – jos sukuria erdvę diskusijai, kas yra vienas svarbiausių demokratinės visuomenės požymių.

Vienas iš būdų pagrįsti savo nuomonės tvirtumą – apeliuoti į tarptautinio garso ekonomistus. Visai neseniai diskusijos dalyvis rėmėsi garsiu ekonomistu Džozefu Stiglicu (Joseph Stiglitz), kuris dar 1999 m. savo straipsnyje apie 10 socialinės apsaugos sistemos reformos mitų gana skeptiškai vertino kaupimu pagrįstą socialinės apsaugos sistemą (Rethinking Pension Reform: Ten Myths About Social Security Systems, 1999). Lietuvoje pareikšta – jei politikai būtų skaitę pastarąjį straipsnį, kaupiamosios sistemos įvedimo Lietuvoje nebūtų. Tačiau ar tikrai taip? Remtis tik vienu ekonomistu yra mažiausiai nesąžininga. Prieštaraujant šiai nuomonei galima pateikti visą eilę kitų ekonomikos korifėjų.
Kažkada detaliau domėjausi demografijos ir senatvės pensijų iššūkiais, ir man labai patiko kito ne mažiau garsaus ekonomisto Roberto J.Šilerio (Robert J.Shiller) 2003 m. veikale The New Financial Risk in the 21st Century Order išsakyta mintis, kad nors „finansų rinkos nepajėgios sustabdyti demografinių pokyčių, jos gali užtikrinti, kad netikėtų demografinių pokyčių keliama rizika (…) būtų paskirstyta įvairioms kartoms“. O nuo savęs pridėčiau – ir įvairioms rinkoms, susidursiančioms su skirtingo masto demografiniais iššūkiais. Taigi, net ir tai pačiai ekonomikos teorijos krypčiai (naujiesiems keinsistams) save priskiriantys ekonomistai gali turėti konceptualiai skirtingą nuomonę apie vieną ir tą patį ekonomikos objektą.

Jau nekalbant apie klasikinės krypties ekonomistų požiūrį. Lourensas Kotlikofas (Laurenc J. Kotlikoff) kartu su Alanu J.Auerbachu (Alan J.Auerbach) sukūrė daugelio tarpusavyje susijusių kartų apskaitos modelį (sistemą) ir matematiškai įrodė teigiamą visuminį efektą ekonomikoms, perėjusioms prie kaupiamosios pensijų sistemos. Todėl vargu ar pateikiant argumentus prieš kaupiamąją pensijų sistemą užtenka pasitelkti vieną, nors ir labai garsią, pavardę. Labai gerai, aišku, mano subjektyvia nuomone, tas diskusijas apibendrino Hansas-Verneris Sinas (Hans-Werner Sinn) taip pat dar 2000 m. padaręs išvadą, kad, nors jis ir nemato didelės naudos pereiti prie kaupiamosios pensijų sistemos, tačiau sutinka, kad „dalinis perėjimas prie kaupimo yra būdas, kaip būtų galima įveikti demografinę krizę, nes kaupiamoji sistema pakeičia trūkstamą žmogiškąjį kapitalą realiu kapitalu ir taip padeda išlyginti mokesčių bei išlaidų pasiskirstymą tarp įvairių kartų“ (Why a Funded Pension System is Useful and Why is not Usefull, 2000).

Argumentų diskusijai, pribrendome mes tam kaupimui ar ne, galima atrasti ir daugiau. Manau, tam būtina surengti „apskritą stalą“ ir dar kartą padiskutuoti, kas ir kur yra blogai, o kas yra gerai. Pateikiant įvairias nuomones, tame tarpe ir garsiausių pasaulio šios srities teoretikų bei praktikų.

Pabaigai norėčiau pridurti kelis žodžius apie mano mėgstamiausią oponentų argumentą – „reforma finansuojama valstybės pinigais, ji didina finansinę ir mokestinę naštą visiems“. Teiginys nėra klaidingas, bet ir nėra teisingas – tai tokia pusiau tiesa (manau gana pavojingas dalykas). Tiesiog pamirštama pasakyti, kad reforma finansuojama šios kartos mokesčių mokėtojų pinigais, bet ji mažina ateities mokesčių mokėtojų įsipareigojimus savo pensininkams. Tų ateities kartų, kurios jau pajus nepalankių demografinių pokyčių naštą. Taip privatizuodama dalį socialinio draudimo įmokų (tas būtent ir įvyko 2004 m.) valstybė siekė padidinti savo ilgalaikį finansų tvarumą. Ar tai būtina daryti – manau, kad taip, jei, aišku, mūsų gyvenimo principas nėra „po mūsų – nors ir tvanas“.

Autorė yra „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Nepolitikas says:
    12 metų ago

    Eilinis melas, kuris naudingas tiesiogiai bankams. Net sugalvoti ką nors naujo negali. Vėl tas pats „lochotrono“ šūkis – „Nerimsta diskusija PRIBRENDO ar NEPRIBRENDO Lietuva pensijų kaupimui .“, kaip ir su įstojimu į ES- ar Lietuva pasiruošė, ar bus priimta ir t.t. Lyg tai rojus žemėje. Visa kapitalistinės sistemos ekonomika yra finansinė piramidė. Kuri laikosi principu „paskutinis moka“ – apgaulė ir nieko bendro su ekonomika neturi. „kaupiamosios sistemos“, kaip ir „indelių sistema“ – nieko gero klientui nežada, dar daugiau administravimo išlaidos, bei nevaldomos krizės, infliacija ir t.t. tiesiog suvalgo indėlius, bet neša dideli momentinį pelną bankams. O riziką bei nuostoliai paliekami mokėtojams(ir valstybei – visiems). Banko Indėlį, nors ir sunkiai gali atsiimti ir pats investuoti, arba paversti aukso. O čia turi mokėti ir laukti „pabaigos“. Tarp kitko ir „pabaiga“ neaiški, jog kad išvengti , šių fondų griūties, valdžia pastoviai didina pensininko amžių. Taip greit ir iki 100 m. „priėsim“. O tada nebent palikuoniai gaus „apkarpytą“ laidojimo „pašalpą“. „Taip privatizuodama dalį socialinio draudimo įmokų (tas būtent ir įvyko 2004 m.) valstybė siekė padidinti savo ilgalaikį finansų tvarumą.“ Ar tik tiek? Jog pensija yra nuosavybė, tai kaip nuosavybę galima „privatizuoti“? Jog konstitucinis principas – „dirbi – moki, investuoji į valstybę, tam kad vėliau savo gi ir atgauti“, o dabar „dirbi – moki, investuoji į valstybę, kuri tavo „nuosavybę“, paskirsto dabartiniams pensininkas“, tai kur dingo tų pensininkų nuosavybę? Na, klausimas yra retorinis – valstybės pravalgoma, infliacija(pinigų devalvacija), rentos ne tik iki „gyvos galvos“, bet ir palikuoniams, pensijos kunigams ir t.t. Bet Konstitucijoje toks dalykas nenumatytas. Sodra tai turi būti „sodra“, o ne išvaistymo fondas.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Siūlau visiems nešti kuo greičiau kudašių iš tų vadinamų privačių pensijų fondų. Neseniai vieno garsaus fondo vadovė gėrė vyną ir juokėsi, kaip jie gerai iš pensininkų gyvena. Ir vaipydamasi sakė, kad gal dar kažkiek ir pensininkams iš to liks.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Putinas
Naujienos

Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia

2025 05 24
Plyni kirtimai
Gamta ir ekologija

Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus

2025 05 24
Degiklių bandymai Lietuvos energetikos institute
Lietuvoje

Lietuvos mokslininkai kuria naują technologiją, galinčią pakeisti stiklo pramonę

2025 05 24
Pilietiškumo egzamino nugalėtojai 2025
Lietuvoje

Apdovanoti tvirčiausias žinias parodę Pilietiškumo egzamino nugalėtojai

2025 05 24
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Savivaldybių aplinkai gerinti paskirstyta 16 mln. eurų

2025 05 23
G. Paluckas lankosi Moldovoje
Lietuvoje

G. Paluckas: Lietuva tiki europine Moldovos ateitimi

2025 05 23
Jono Basanavičiaus gatvė
Lietuvoje

Atnaujinama sostinės J. Basanavičiaus gatvė

2025 05 23
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje atsiras dar 500 automobilių statymo vietų

2025 05 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Juozas apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • +++ apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • +++ apie Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus
  • Mikabalis apie Lankytojų laukia „Atviros dienos kaime 2025“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip tinkamai apželdinti kiemą?
  • Rusijos akiplėšiškumas: pati puola, pati rėkia
  • Laukiniai gyvūnai miesto gatvėse – kas atlygins padarytą žalą?
  • Technologijos keičia televizoriaus žiūrėjimo įpročius

Kiti Straipsniai

Pinigai

LIPFA: Pensijų sistemos pertvarka nelems didesnių pensijų

2025 05 15
Liberalai

Liberalai prieštarauja pensijų kaupimo sistemos ardymui

2025 05 13
Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.

Prezidentas: Pensijų augimo tempą privalome išlaikyti

2025 05 13
„Artea“ bankas

Šiaulių bankas primena apie artėjančius pokyčius

2025 05 02
Pinigai | pixabay.com, Justmarius_de nuotr.

Vyriausybė pritarė II pensijų kaupimo pakopos pertvarkai

2025 04 30
Pensijos | lb.lt nuotr.

Dėl pensijų pertvarkos – verslo laiškas Vyriausybei ir Seimui

2025 04 28
„Sodra“

Dirbusiems iki 1994 metų –  „Sodros“ priminimas

2025 04 03
Pinigai | pixabay.com, 22737298 nuotr.

Prezidentas teikia papildomo pensijų indeksavimo tvarkos pakeitimus

2025 04 02
Pinigai, biudžetas | pixabay.com, Bru-nO nuotr.

Parengti antrosios pensijų kaupimo pakopos pakeitimai

2025 03 31
Pinigai | pixabay.com, Justmarius_de nuotr.

Kaip paveldimos pensijų fonduose sukauptos lėšos?

2025 03 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Juozas apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • +++ apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
  • +++ apie Aplinkos ministerija Vyriausybei pateikė Miškų įstatymo pakeitimus
  • Mikabalis apie Lankytojų laukia „Atviros dienos kaime 2025“
  • +++ apie Z. Vaišvila. Bailių valdžia ir kapų tyla dėl NT referendumo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ketvirtadienį Vilniuje – klezmerių melodijos ir hip-hop ritmai iš Australijos

Ketvirtadienį Vilniuje - klezmerių melodijos ir hip-hop ritmai iš Australijos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai