Vilniaus praradimai ir atgavimai: nesibaigianti istorija (2)

istorineprezidentura.lt nuotr.

Lapkričio 13 d., ketvirtadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje Kaune bus kalbama apie sostinės Vilniaus praradimus ir atgavimus. Minėdami Vilniaus 75-ąsias atgavimo metines į mūsų sostinės problematiką pažvelgsime istoriko Jono Rudoko akimis. Kartu su kolega dr. Juozu Marcinkevičiumi ir teisininku Antanu Markūnu knygos „Tas kelias į Vilnių …“ autorius bandys atsakyti į, rodos, istorinius, bet šiandien ir vėl aktualius klausimus apie Gedimino miesto likimą.

Kodėl Lietuva buvo netekusi savo sostinės? Kaip klostėsi Vilniaus krašto likimas amžių bėgyje, kodėl jo gyventojai taip nutautėjo? Kaip mūsų valdžia ir tauta tarpukaryje ištisus 19 metų atkakliai ir vieningai kovojo, kad Vilnius sugrįžtų Lietuvai? Ta kova buvo laimėta, nors to labai sunku buvo tikėtis – kiek tam padėjo istorinės aplinkybės ir kiek – mūsų tėvų ir senelių pastangos? Kokia padėtis Vilnijoje dabar, kodėl dėl jos tebesitęsia mūsų ir lenkų nesantaika, o mūsų tautiečiai gyvena kaip lenkų okupacijos laikais?

Į tokius sudėtingus klausimus bando atsakyti ir renginio metu pristatoma nauja J. Rudoko knyga „Tas kelias į Vilnių …“, apimanti platų laiko diapazoną nuo Gedimino iki mūsų laikų, bet daugiausia vietos joje skirta tarpukariui. Knygoje apibendrinta gausi literatūros ir archyvų šaltinių medžiaga, išryškinant problemų šaknis ir priežastis.

Jonas Rudokas (g. 1936 m.) – socialinių mokslų daktaras, nuolatinis žurnalo „Veidas“ bendradarbis nuo 2002 metų, rašantis jame Lietuvos istorijos temomis. Šia tema parengė ir išleido 8 knygas, apie tai yra rašęs „Mokslo ir gyvenimo“, „Naujosios Romuvos“ žurnaluose ir kituose periodiniuose leidiniuose. 2009 m. apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos premija.