Žuvinto pakrantes sugužėję Europos charofitologai vėl aptiko kurklinį menturdumblį. Jis Žuvinte pirmą kartą Lietuvoje buvo aptiktas 2004 metais.
Europos Charofitologų draugijos 19-ojo simpoziumo, kurį organizavo Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorija, padedama Lietuvos geologų sąjungos, dalyviai aplankė net keletą Lietuvos ežerų. Žuvinte juos domino maurabraginiai dumbliai – įprasti, bet dėl vandenų taršos sparčiai nykstantys atskiro maurabragūnų skyriaus vandens augalai. Mokslininkai ne tik rado sau įdomių rūšių, bet netgi iš naujo surado vienintelėje vietoje – Žuvinte aptiktą maurabraginį dumblį.
„Lietuvai unikali rūšis – kurklinis menturdumblis (Nitella confervacea) rastas tik Žuvinte. Botanikė Zofija Sinkevičienė jį aptiko prieš 10 metų, 2004-aisiais Žuvinto pakrantės dviejose užliejamose balose. Bet balos sparčiai sunyko ir užaugo viksvomis. Nuo to karto reto, į saugomų rūšių (4 kategorijos) sąrašą įtraukto mažyčio, iki 5 cm aukščio dumblio niekas nebematė.
Dumbliukas gali būti aptinkamas visame pasaulyje, bet tik tuose ežeruose, kur dar neintensyviai vykdoma žmogaus veikla. Gamtininkai galvoja, kad už galimybę išgyventi Žuvinte jis turėtų būti dėkingas specialiai gamtotvarkai laikomiems galvijams. Tai jie eidami į ežerą gerti, nutrypė dalį pakrantės vandens augmenijos, taip sudarydami sąlygas retai rūšiai išlikti. Dabar ties ežero prieplauka Kurklinių menturdumblių aptikome kur kas gausiau, nei jų buvo rasta prieš dešimtį metų“ – patikino Žuvinto biosferos rezervato direkcijos gamtininkai.
Žuvinto ežere rasta net 15 maurabraginių dumblių rūšių. Maurabraginiai dumbliai yra labai svarbi ežero ekosistemos dalis. Kur jų daug, susidaro geros sąlygos vandens bestuburiams, turtingai ichtiofaunai ir tuo pačiu – gausiai paukščių įvairovei egzistuoti. Jie teigiamai veikia ežero vandens skaidrumą ir kitas savybes. Dumbliai kažkada dengę bene 90 proc. ežero dugno, prieš gerą dešimtmetį atsidūrė ant visiško išnykimo ribos.
Žuvinto biosferos rezervato mokslininkai jau ne pirmus metus stebi gerokai padidėjusius šių švaraus vandens indikatorių plotus ežero dugne. Atsigavimas nėra tolygus, bet teikiantis vilčių.
Susiję straipsniai:
- Europos botanikai iš naujo atrado Lietuvoje unikalią rūšį
- Rugpjūčio 15-ąją Lietuvoje švenčiama Žolinė (renginiai)
- Tylanti vasaros gamta Viešvilės rezervate
- Tapk gamtos gidu
- Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa
- Kokią įtaką miškų biologinei įvairovei daro žmogaus veikla?
- Žolinės – paskutinė vasaros šventė
- Išleista enciklopedija vaikams apie Lietuvos gamtą
- Gamtoje – pavasario giesmės ir besibaigiančios vasaros derlius
- Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
- Šnieriškių bendruomenė prašo apsaugoti Labanoro girią ir paežeres nuo chaotiškų statybų ir tvorų
- Atliekami tvarkymo darbai Metelių regioniniame parke
- Aukščiausia Lietuvos vieta jau pritaikyta lankymui (nuotraukos)
- Lankytojų centrai siūlo savarankiškai keliauti po gamtą
- Aukštadvario regioninio parko lankytojus konsultuos saugūnai
- Rudagalvio kiro kelionės
- Bus minima tarptautinė augalų diena
- Pajūrio regioniniame parke atkuriama gyvojo ganymo tradicija
- Kuršių nerijoje varžėsi Mažosios Lietuvos regiono moksleivių komandos
- K. Tamašauskaitė. Po manęs – nors ir tvanas?
- Sartų regioniniame parke paprastieji taukiai užderėjo du kartus
- Kviečia paroda „Saugomos teritorijos – iš paukščio skrydžio“
- Žemaitijos nacionalinis parkas skaičiavo žiemojančius vandens paukščius
- Sukurkite savo žaliąją palangę ir dalyvaukite konkurse
- Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas
- Šiaulių universitetas mokiniams rengia mokslo kavines, skirtas augalų įvairovei pažinti
- Nuodingi augalai, keliantys pavojų žmogaus sveikatai
- Apie saugomas teritorijas – po vienu stogu
- Kauno botanikos sodas kviečia į „Kvapų naktį“ (dienotvarkė)
- Gervės vėl renkasi Žuvintą
