Pagal Europos Komisijos rudens prognozę numatoma, kad likusiais šių metų mėnesiais tiek Europos Sąjungoje (ES), tiek euro zonoje ekonomika augs lėtai. Numatoma, kad per visus 2014 metus realiojo BVP augimas sudarys 1,3 proc. ES ir 0,8 proc. euro zonoje. Tikimasi, kad 2015 m. dėl didesnės užsienio ir vidaus paklausos augimas pamažu spartės iki atitinkamai 1,5 proc. ir 1,1 proc. O 2016 m., sustiprėjus finansų sektoriui (Europos Centriniam Bankui atlikus išsamų vertinimą ir toliau kuriant bankų sąjungą) ir įgyvendinus naujausias struktūrines reformas, kurios pradeda duoti rezultatų, ekonominė veikla paspartės ir augimas sudarys atitinkamai 2,0 proc. ir 1,7 proc.

Prognozuojamas šių metų Lietuvos ekonomikos augimas sieks 2,7 proc., o ne 3,3 proc., kaip tikėtasi pavasarį.

Vidaus rinkos paklausa Lietuvoje užtikrins spartų augimą Lietuvoje, bet Rusijos sankcijos turėtų apsunkinti eksportą, pabloginti vartotojų ir investuotojų nuotaikas, o tai lems lėtesnį augimą. Nedarbas toliau mažės, tačiau infliacija liks žema.

Didesnis ekonomikos augimas nei Lietuvoje šiemet numatomas Airijoje (4,6 proc.), Vengrijoje (3,2 proc.), Jungtinėje Karalystėje (3,1 proc.), Lenkijoje, Liuksemburge ir Maltoje (po 3 proc.).

2013 m. antrą ketvirtį prasidėjęs ekonomikos atsigavimas tebėra netvirtas ir daugelyje valstybių narių vis dar reikėtų didesnio ekonominio postūmio. Pasitikėjimas mažesnis, negu buvo pavasarį, – tai susiję su didėjančia geopolitine rizika ir ne tokiomis palankiomis pasaulio ekonomikos perspektyvomis. Nepaisant palankių finansinių sąlygų, manoma, kad 2015 m. ekonomika atsigaus lėtai. Tai lemia iki šiol jaučiamos krizės pasekmės: vis dar didelis nedarbas, didelė skola ir menkas pajėgumų naudojimas. Europos Centriniam Bankui pastaruoju metu atlikus išsamų vertinimą sumažėjo abejonės dėl bankų sektoriaus patikimumo, o gerėjant finansavimo sąlygoms ekonominė veikla turėtų aktyvėti. 2016 m. augimas turėtų dar labiau paspartėti dėl didesnės vidaus bei užsienio paklausos ir toliau vykdomos labai palankios pinigų politikos, susijusios su mažomis finansavimo išlaidomis.

Numatoma, kad 2014 m. įvairių valstybių narių ekonomikos augimo rodikliai bus labai skirtingi: nuo -0,7 proc. (Kroatija) iki 4,6 proc. (Airija). Tačiau per kitus dvejus metus tie skirtumai turėtų sumažėti. 2015 ir 2016 m. visų ES šalių ekonomikos augimo rodikliai turėtų būti teigiami. Be to, tais metais turėtų būti labiau jaučiamas uždelstas jau įgyvendintų reformų poveikis.

Darbo vietos kuriamos lėtai, o buvęs didelis nedarbas šiek tiek sumažėjo. Kadangi numatoma, kad ekonomikos augimas įsibėgės laipsniškai, padėtis darbo rinkoje pastebimiau pagerėti turėtų prognozės laikotarpio pabaigoje. 2016 m. nedarbas turėtų sumažėti iki 9,5 proc. ES ir 10,8 proc. euro zonoje.

Dėl geopolitinės įtampos, padėties finansų rinkose netvirtumo ir grėsmės, kad struktūrinės reformos nebus įgyvendintos iki galo, ekonomikos augimo perspektyvos vis dar gali pablogėti. Infliacijos perspektyvai kylanti rizika tebėra subalansuota.