Z. Vaišvila. Galų gale nagrinėjimas teisme (9)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

2014 m. spalio 29 d. 9 val. Vilniaus apygardos administracinis teismas galų gale nagrinės administracinę bylą pagal signataro Zigmo Vaišvilos 2014-04-14 d. skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) neveikimo, kurį Respublikos Prezidento kampanijos metu nagrinėti atsisakė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasiūlęs šį skundą bendra tvarka pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Apie tai informaciją teikiau 2014 m. gegužės 5 d. spaudos konferencijoje Seime „Ar teismas stabdys Prezidento rinkimus?“ Mat p. Dalia Grybauskaitė, siekdama dalyvauti šių metų Respublikos Prezidento rinkimuose, pateikė VRK žinomai melagingus duomenis apie save – tariamai ji buvusi savarankiškos LKP, o ne LKP ant TSKP platformos nare, kuria ji liko ir po savarankiškos LKP atsiskyrimo, iškart pakilusi karjeros laiptais – tapusi perversmininkų prieš Lietuvą štabu tapusios TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos moksline sekretore. D. Grybauskaitė VRK pateikė ir žinomai melagingus duomenis, jog Džordžtauno universiteto (JAV) kursuose ji tariamai buvo ne 1991 m., o 1992 m., kai jau dirbo nepriklausomos Lietuvos valdžios struktūrose. Kad tai melas, patvirtino ir JAV reikalų patikėtinio D. Leaderio ataskaita iš Vilniaus apie prezidentės D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos pirmuosius šešis mėnesius.

VRK pirmininkas Z. Vaigauskas kovo 3 d. interviu tinklalapiui ekspertai.eu, atsakydamas į klausimą dėl D. Grybauskaitės pateiktų melagingų duomenų, patvirtino , kad asmuo, norintis tapti pretendentu į kandidatus dalyvauti rinkimuose, neturi teisės teikti melagingą informaciją apie save.

Kovo 6 d. prašymu kreipiausi į VRK, prašydamas dėl tokių D. Grybauskaitės veikų atlikti įstatymo nustatytus veiksmus, analogiškus tiems, kurie atliekami, kandidatui pateikus melagingus duomenis apie bendradarbiavimą su užsienio specialiosiomis tarnybomis. Taip pat VRK prašiau papildyti kandidatų anketas klausimu dėl bendradarbiavimo su viena pagrindinių TSRS specialiųjų tarnybų – Tarybinės armijos Generalinio štabo vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU), dėl bendradarbiavimo su kuria, nesuprantama kodėl, informaciją pateikti kandidatai neprivalo. Ukrainos saugumo tarnyba viešai paskelbė, kad provokacijas prieš Ukrainą organizuoja būtent Rusijos GRU, kurios kariškius jie buvo sulaikę.

Šių dienų Ukrainos įvykių fone šis klausimas tikrai turėtų rūpėti didžiajam piktų Rusijos kėslų atskleidėjui Vytautui Landsbergiui ir konservatorių partijos vadovybei.

VRK vilkino šių klausimų sprendimą, kandidatais dalyvauti Prezidento rinkimuose įregistravo D. Grybauskaitę ir kitus pretendentus. 2009 m. Prezidento rinkimų kampanijos metu VRK dar nebuvo įsidrąsinusi ignoruoti D. Grybauskaitei nepalankių klausimų nagrinėjimą – mano prašymą dėl kandidačių į Respublikos Prezidentus K. D. Prunskienės ir D. Grybauskaitės išregistravimo iš kandidatų dėl galimo jų bendradarbiavimo su TSRS specialiosiomis tarnybomis VRK bent formaliai išnagrinėjo ir paskubom jį atmetė 2009-05-07 VRK sprendimu Nr.147.

Skundą dėl šių metų VRK neveikimo Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėjimui priėmė, tačiau 2014-04-18 nutartimi atsisakė taikyti užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba atitinkamų aplinkybių pagal 2014-03-06 Z.Vaišvilos prašymą VRK pašalinimo (nurodytų veiksmų atlikimo VRK ar pačių kandidatų iniciatyva – D. Grybauskaitės biografijos duomenų anketoje ištaisymo ar bet kurio kandidatų raštiškos informacijos pateikimo dėl jų galimo bendradarbiavimo su TSRS GRU) uždrausti VRK atlikti bet kokius tolimesnius veiksmus, susijusius su atitinkamų kandidatų dalyvavimu 2014-05-11 Respublikos Prezidento rinkimuose.

Gegužės 5 d. spaudos konferencijoje atkreipiau dėmesį į tai, kokias pasekmes gali sukelti toks neatsakingas VRK elgesys – sužlugdyti Respublikos Prezidento rinkimus arba jiems įvykus sužinoti, kad kandidatas ar kandidatė galėjo tapti Respublikos Prezidentu neteisėtai. VRK, privalanti užtikrinti rinkėjų teisę žinoti tiesą apie rinkimuose dalyvaujančius asmenis, nevykdė savo pareigų. Toks neatsakingas VRK elgesys vertintinas kaip galimai nusikalstamas neveikimas ar piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. VRK neužtikrino rinkėjams jų teisės tinkamai dalyvauti šiuose rinkimuose, pateikiant jiems teisingą esminę informaciją apie renkamus asmenis.

Taip pat vertintinas ir neatsakingas Prezidentės D. Grybauskaitės elgesys. Demokratinės valstybės įstatymai ir VRK veiksmai negali kurti precedento kandidatui į šias pareigas ir tuo labiau valstybės vadovui teikti VRK akivaizdžiai melagingus duomenis apie save, ką patvirtino ir pati p. D. Grybauskaitė – 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų pretendento į kandidatus anketoje ji nurodė priešingus duomenis apie save, paneigiančius jos 2014 m. VRK pateiktus duomenis. Nepataisius šių duomenų, rinkėjai buvo priversti vadovautis VRK oficialiai skelbiama žinomai melaginga D. Grybauskaitės pateikta informacija, tiesiogiai susijusia su šios kandidatės lojalumu ar nelojalumu 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Lietuvos Respublikai.

Žmogiškai stebina visų pareigūnų, mačiusių tai, kas vyko, sąstingis. Kaip triušio prieš smauglį. Tačiau niekam nevalia taip tyčiotis iš mūsų piliečių ir valstybės, jos įstatymų. O pareigūnų tarnybinių pareigų neatlikimas užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę.

Žinant, kad Prezidentės D. Grybauskaitės sąžinė leidžia jai net vykdant Prezidento pareigas keisti savo oficialią biografiją (2013 m. balandžio 26 d. tai padaryta dar kartą net www.president.lt svetainėje) ir nepaaiškinti šio neteisėto ir nesąžiningo elgesio priežasčių, gegužės 5 d. spaudos konferencijoje kreipiausi į kandidatę D. Grybauskaitę, kviesdamas ją ištaisyti VRK neveikimą jos atžvilgiu ir iki Prezidento rinkimų pačiai viešai paskelbti, kada – 2009 m. ar 2014 m. ji VRK pateikė teisingus duomenis apie save, kada melagingus, nes šie duomenys patys vieni kitus paneigia.

Kreipiausi ir į visus 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimų kandidatus, kviesdamas juos be VRK iniciatyvos patiems raštu pateikti VRK duomenis apie jų bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą su TSRS (Rusijos) GRU ir viešai apie tai paskelbti. Tačiau nė vienas jų to nepadarė.

Atsakau tiems, kurie jau replikuoja, kad kreipimasis į teismą yra beviltiškas dalykas. Ar būtų buvę geriau, jei į teismą nebūtų kreipęsi V. Giržadas ir V. Gailius, o konkretūs teisėjai valstybės vardu nebūtų pripažinę jų atleidimų iš darbo neteisėtais? Įstatymu mūsų valstybėje būtų tapęs Prezidentės „poligrafas“. Ar būtų geriau, jei Vilniaus apygardos prokuratūra nebūtų pradėjusi ikiteisminio tyrimo dėl Snoro banko bankroto administratoriaus veikų? Juk nebūtume sužinoję, kad įstatymų nežinojimas Lietuvoje atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės! Ar būtų geriau, jei Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas būtų „užkonservavęs“ ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo, kas nutiko su paslapties apie pasiruošimus perimti šį banką nutekinimu? Prokuroras G. Ivanauskas bylą bent su viena įtariamąja – Prezidentės vyriausiąja patarėja D. Ulbinaite nors ir be jos patronės – nusiuntė į teismą. Ar būtų geriau, jei Vilniaus apylinkės prokuratūra nebūtų kreipusis dėl Generalinio prokuroro neliečiamybės panaikinimo? Nebūtume sužinoję, kad Respublikos Prezidentė gali Generaliniu prokuroru paskirti asmenį, prisipažinusį padarius nusikaltimą!

Palaukime ir šios administracinės bylos, kurią spalio 29 d. nagrinės Vilniaus apygardos administracinis teismas, atomazgos.