Kur kiekvienas eitume mobilizacijos metu? (2)

Artūras Paulauskas | paulauskas.lt nuotr.

Artūras Paulauskas | paulauskas.lt nuotr.

Prasidėjus svarstymams ir kalboms apie galimą agresiją Lietuvos atžvilgiu, daugelis patriotiškų Lietuvos piliečių ėmė kelti labai aktualų ir reikalingą klausimą: kur mums reikės eiti mobilizacijos atveju?

Žmonėms, kuriems niekada neteko susidurti su krašto apsauga, kariuomene ar kitomis sukarintomis organizacijomis, šis klausimas ypač aktualus. Šiandien jaučiamas didelis susidomėjimas, todėl verta žinoti, kad mobilizaciją organizuoja Krašto apsaugos ministerijos Mobilizacijos departamentas, kuris ir teikia visą reikalingą informaciją.

Anksčiau teisės aktuose buvo numatyta, kad kiekvienas asmuo, esant reikalui, turi būti pašaukiamas į vieną ar kitą dalinį ir ten turi atlikti jam pavestas užduotis, todėl tuo metu daugelis asmenų aiškiai žinojo, kur jiems reiktų atvykti.

Kur kreiptis paskelbus mobilizaciją?

Paskutiniu metu informavimo principai kiek pasikeitė, tad šiandien vadovaujamasi nuostata, kad visi žmonės turėtų atvykti į vieną nurodytą vietą ir iš ten gautų paskyrimą ir užduotis. Paskelbus mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės rezervo kariai, t. y. asmenys, turintys karinį parengimą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresus galima rasti internete).

Tam tikra gyventojų dalis, kuri neturi pradinio karinio parengimo, tačiau nori prisidėti prie šalies gynybos, turėtų atvykti ten pat kaip ir turintieji karinį parengimą – ten jiems bus suteikta visa reikalinga informacija.

Yra žmonių, kurie krizės metu gali žymiai naudingiau išnaudoti savo profesiją, žinias ir prisidėti prie šalies gynybos kitokiais darbais. Tokie savanoriai turėtų kreiptis į Raudonojo kryžiaus organizaciją, karių savanorių štabus rajonuose, kitas organizacijas, dalyvaujančias mobilizacijoje. Šie specialistai ir savo sričių profesionalai galėtų vykdyti kitas svarbias funkcijas, t. y. teikdami pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atlikdami gelbėjimo ir kt. darbus.

Jeigu įvyktų mobilizacija, apie tai būtų pranešta per televiziją, žiniasklaidą ir kitas visuomenės informavimo priemones. Karo prievolininkus papildomai asmeniškai informuoja už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai.

Įgyti ar atnaujinti žinias galima bet kada

Piliečiai, kurie yra praėję bazinius karinius mokymus, tarnavę privalomoje karo tarnyboje, šiuo metu yra šaukiami atnaujinti savo žinių, įgūdžių organizuojamose parengtojo rezervo karių pratybose.

Viename iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžių aptarėme, kaip rengiamas rezervas, kaip pakartotinai apmokomi žmonės. Išklausius informaciją, tapo aišku, kad parengtąjį rezervą rengti reikia sparčiau, kviečiant didesnį žmonių skaičių, reikia, kad tokie mokymai taptų intensyvesni. Šaukiamų pakartotiniams mokymams asmenų pamažu daugėja. Organizuoti pratybas parengtam rezervui yra labai svarbu, nes tokiu būdu kariai gali atnaujinti savo žinias, pasitreniruoti. Šaukiant karius pratyboms, galima labai aiškiai pamatyti, ar karo prievolininkų registras ir jame esantys duomenys aktualūs, ar gerai funkcionuoja sistema, kurios pagalba mobilizacijos metu būtų šaukiami piliečiai. Reikia priminti, kad už karo prievolininkų pareigų nevykdymą, t. y. neatvykimą į privalomąją karo tarnybą, gresia administracinė atsakomybė, bauda.

Šiandien žmonės, kuriems niekada neteko susidurti su ginklu, gali tokių įgūdžių įgyti keliais būdais. Pirmasis – baziniai kariniai mokymai, kurie trunka 12 savaičių, o karys yra išmokomas pagrindinių karybos principų, t. y. naudotis ginklu, skaityti žemėlapį, suprasti, kaip funkcionuoja kariuomenė, ir kita. Šie mokymai yra visiškai suderinami su darbu, tad dirbantys asmenys, susitarę su darbdaviais, gali praeiti bazinius karinius mokymus. Praėjusiesiems bazinius karinius mokymus suteikiamos lengvatos studijoms, mokymų metu kariai gauna socialines garantijas, išlaikymą ir išmokas buičiai. Daugiau informacijos suteiks Krašto apsaugos savanorių pajėgų teritoriniai skyriai. Priimami 18–38 metų amžiaus asmenys.

Kario savanorio tarnyba – tai nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su darbu ar studijomis. Savanorių pajėgos priima iki 55 metų. Per metus karys savanoris vidutiniškai pratybose praleidžia nuo 20 iki 50 dienų. Norintieji prisijungti prie savanorių, turėtų kreiptis į teritorinius savanorių pajėgų skyrius.

Šaulių sąjunga taip pat priima norinčiuosius prisidėti prie krašto gynybos, kviečia tapti šauliais, skleisti patriotizmą, pilietiškumą ir lojalumą Tėvynei. Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) šiandien aktyviai pildosi naujais nariais, kurie yra aktyvūs visuomenės veikėjai, patriotiški ir ištikimi Lietuvai. Norintieji prisijungti prie šaulių, turėtų kreiptis į artimiausią LŠS kuopą ar rinktinę.

Būdų, kaip galima kiekvienam pilietiškam žmogui prisidėti prie krašto gynybos, yra nemažai. Krašto apsaugos ministerija nuolat atnaujina informaciją, tad kiekvienas gali pasirinkti sau priimtiniausią kelią ir įsilieti į krašto apsaugos sistemą. Gal jaunuoliams tai netgi galėtų padėti apsispręsti dėl karjeros kariuomenėje, o gal tai taptų visuomenei naudingu užsiėmimu ar laisvalaikiu.

NSGK posėdžiuose ne kartą esame kalbėję, kad reikia intensyvinti mokymus rezervo kariams, pirkti ginkluotę. Privalome skirti didesnį dėmesį rezervui, nes pagal gynybos planus jiems yra priskirtos užduotys, kurias jie turės vykdyti. Mūsų kariniuose vienetuose reikia didinti ir karių skaičių, tam reikia rasti pinigų, nes šie kariai, atlikę profesinę karo tarnybą, įsilieja į kariuomenės rezervą. Reikia stiprinti mūsų kariuomenės struktūrą, tačiau greta – aktyviau ruošti rezervą.

Kategorijos: Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *