PVM už šildymą – vietoje diskusijos – balaganas. Gana manipuliacijų! Pasinaudokime Anglijos patirtimi ir siekime lengvatinio 5 proc. PVM tarifo visoms kuro rūšims, naudojamoms patalpų šildymui.

„Galiausiai, PVM …sumoka galutinis vartotojas.“ – (EC PVM Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos) (1).

Nesenai vienoje iš viešumoje surengtų diskusijų, svarstant, kaip lengvatinio PVM tarifo už šildymą naikinimas įtakos Lietuvoje gyvenančių vidutiniškai pasiturinčių žmonių finansinę padėtį, laidos vedėjas išreiškė nuomonę, kad dauguma „liaudies“ pritaria lengvatinio PVM tarifo panaikinimui.

Iš esmės tai primena balaganą sovietiniais laikais, kada laikraštyje „Pravda“ buvo publikuojami pranešimai apie tai, kad „liaudis karštai pritaria partijos ir vyriausybės sprendimams“. Bet mūsų dienomis, „liaudis“ sveikina ne tautų perkėlimą į Sibiro platybes, o pritaria eiliniam mokesčių padidinimui, kuris skaudžiai atsilieps pačiai „liaudžiai“.

Vertimo problema?

Tokia populiari mūsų dienomis negatyvi žodžio „lengvata“ reikšmė mažao ką bendro turi su terminu „lengvatinis PVM tarifas“, kuris greičiausiai pas mus atsirado iš anglų kalbos. Bet visuose oficialiuose ES dokumentuose, jis vadinamas „Reduced rates of VAT“, o tai žodyno pagalba pažodžiui verčiant iš anglų į lietuvių kalbą, reiškia sumažintas PVM tarifas”. (Taip pat jis vadinamas vokiečių ir prancūzų kalbose). Tau yra nėra net minties apie lengvatas, o paprasčiausiai kalbama apie tarifo dydį, kad jo nesimaišytų su kitais tarifais.

Bet problema ne vertimo tikslume (tai ne mano, o kalbos specialistų rūpestis), o sąvokos supratime. Sumažintas tarifas PVM („lengvatinis PVM tarifas“) šildymui, dujomis, elektra, malkomis ir kitiems pirmo būtinumo produktams – plačiai taikomas visose ES šalyse (net ir krizės apimtoje Graikijoje!) ir tai yra apmokestinimo norma, kuri užfiksuota ES dokumentuose. Štai keletas citatų iš tebegaliojančių ES dokumento „Bendroji pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistema („PVM direktyva“)“:

„Standartinis PVM tarifas yra tam tikras procentas nuo apmokestinamosios vertės, kuris iki 2015 m. gruodžio 31 d. turi būti ne mažesnis nei 15 %.

ES valstybės gali taikyti vieną arba du lengvatinius tarifus (EN: two reduced rates), kurie turi būti ne mažesni kaip 5 %. ES valstybės taip pat gali taikyti lengvatinį tarifą (EN: reduced rate) gamtinėms dujoms, elektros energijai ir centralizuotam šildymui. Galiausiai, nukrypstant nuo įprastų taisyklių, tam tikros ES šalys tam tikrose teritorijose turi teisę taikyti lengvatinius, tarp jų mažesnius nei minimalius ir nulinius, tarifus.“ (Tiems kas norės sužinoti daugiau – ras papildomas nuorodas straipsnio pabaigoje) (1).

Perskaičius šiuos dokumentus, kiekvienam darosi aišku, kad kai kalbame apie planus naikinti „lengvatinį PVM tarifą“, kalba eina ne apie kovą su kažkokiomis „neteisingomis lengvatomis“ išrinktiesiems, o apie valdžios sprendimą padidinti mokestinę naštą Lietuvos gyventojams. Tuo pačiu, kai kitose šalyse niekas neskuba to daryti, ar galima tikėtis, kad tokia drąsi Lietuvos iniciatyva galutinai neišgąsdins galimus investuotojus? Kam norėsis mokėti daugiau už šildymą, jei gretimose ES šalyse viskas bus pigiau?

Manipuliacijos lozungais

Viskas būtų suprantamiau, jei toje laidoje, nuo kurios pradėjau straipsnį, paklaustų tiesiai: „Jūs sutinkate su mokesčių padidinimu?“. Nei vienas žmogus, būdamas sveikos nuovokos, tam nepritars ir nepalaikys tokios idėjos. Todėl, norint priversti žmones „laisvanoriškai“ pritarti tokiems valdžios ketinimams, būtina sukelti sumaištį sąvokose, kad vietoje diskusijos kiltų noras vienas kitam „perkąsti gerklę“.

Siekiant šio tikslo, užtenka netiesioginio mokesčio už šildymą padidinimą pavadinti „lengvatinio PVM tarifo panaikinimu“, o po to supainiojus dvi sąvokas, pakreipti pokalbį apie lengvatas socialiai remiamiems gyventojams. O kartu, pastoviai kurstyti visuomenės neapykantą jiems, skleidžiant gandus apie nesuskaičiuojamus turtus tų, kurie gauna pašalpas.

Tada tereikia tik užsiminti, kad „kažkur, kažkas“ atvažiavo pašalpos su savo automobiliu, kad liaudis, kupina neapykantos, sušuktų – „niekam jokių lengvatų!”, ir laisva valia pasikabintų sau ant kaklo naują mokesčių padidinimą sau ant kaklo.

Bet tai dar ne viskas

Šiam tikslui naudojamos šios „sprogstančios“ tezės, pagimdytos nesveikos fantazijos arba sąmoningo noro apgauti Lietuvos gyventojus:

Manipuliacija 1: Sukuriama iliuzija, kad „lengvatinis PVM tarifas už šildymą” – tai lengvata verslui. „Gana maitinti verslą, – atimkim iš jo pinigus valstybės naudai.“ Taip pažadinama neapykanta grobuoniškiems kapitalistams. O iš tiesų bandoma paslėpti paprastą tiesą, kad lengvata buvo ne verslui, o piliečiams, kurie iš esmės ir sumoka šį PVM už prekes ir paslaugas. O verslininkai tik surenka šiuos pinigus, kad perduotų juos į valstybės biudžetą.

Dažnai kartojamos „sąmokslo teorijos, apie blogų kėslų turintį verslą“, liudija tai, kad arba tie, kurie tai skelbia, nieko nesupranta ekonomikoje ir apie PVM prigimtį, arba sąmoningai klaidina žmones.

Apie tai esu rašęs anksčiau savo straipsniuose: „Ar ne laikas panaikinti PVM – piliečių suteikiamą lengvatą valstybei ?“, „Kodėl konservatoriai* prieš PVM?“, „Anglijoje už būtiniausius produktus gyventojai PVM nemoka!“, „Netiesioginių mokesčių augimas pavojingesnis už progresinių mokesčių mitą, arba auksinis PVM pirkėjo akimis“ (2).

Kai kam gal ir neįdomus mano požiūris ir faktai, pateikti šiose publikacijose. Bet kaip galima ignoruoti Europos Sąjungos direktyvas? Kada šie gerbiami ponai susipažins su ES oficialiais dokumentais ir nustos juos ignoruoti? Tuo labiau, kad daugelis šių dokumentų yra publikuoti lietuvių kalba. Štai kas nedviprasmiškai nurodyta 2006 m. lapkričio 28 d.Tarybos Direktyvoje 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos: „Galiausiai, PVM, kaip prekės ar paslaugos galutinės kainos procentinį priedą, sumoka galutinis vartotojas“ (1).

Neleiskite save apgaudinėti! Tik Jūs mokate PVM, kuris yra įskaičiuotas į Jūsų perkamų prekių ar komunalinių paslaugų kainą, o gamintojas gavęs iš Jūsų šiuos pinigus, privalo atiduoti valstybei. Todėl šis mokestis ir vadinamas „netiesioginiu“ mokesčiu (kaip ir akcizai), kurį moka kiekvienas gyventojas, o pardavėjas ar gamintojas jį tik perduoda į valstybės biudžetą.

Todėl turime suprasti, kad kai mums kalba apie „PVM lengvatos panaikinimą“ iš esmės kalba eina apie valdžios norus padidinti mokesčius, giliau įlendant į Jūsų kišenę.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys rodo, kad skolos už šildymą kasmet didėja. Rugsėjo pradžioje jos siekė 278,9 mln. litų – 3 mln. litų daugiau nei pernai. Vien tik man mielame ir brangiame Jurbarko rajone, ši skola siekia 1,5 mln. litų.

O jei įvertinsime šiuo metu esantį gyventojų įsiskolinimą šilumos tiekėjams, tai lengva suvokti, kad šis mokesčio pakėlimas padidins skolininkų skaičių ir atvejus, kai žmonės fiziškai nesugebės pakelti tokio mokesčio padidėjimo. Ar tai pagerins Lietuvos gyventojų socialinę padėtį? NE. Ir neabejotinai, šios „PVM lengvatos“ panaikinimas, smogs bet kuriam vidutiniškai pasiturinčio sluoksnio atstovui ir jo šeimos nariams, negavusiems už tai jokios kompensacijos. Tarp kitko, mus skuba nuraminti, kad tiems, kas nesugebės sumokėti – valstybė skirs kompensacijas. Bet leiskite paklausti, jei valstybė ir anksčiau padėdavo nepasiturintiems, tai kodėl tokie dideli įsiskolinimai? Nepakankamai rėmė? Ar ne tiems davė? Arba mūsų biurokratija paprasčiausiai nesugeba disponuoti biudžeto lėšomis?

Pasinaudojant žmonių neišmanymu, nomenklatūra eilinį kartą lygioje vietoje supriešina žmones su verslu. Šis socialinės priešpriešos kurstymas – lemia pilietinės visuomenės skaldymą – o tai iš esmės yra veiksmai prieš valstybę. „Skaldyk ir valdyk“ – mėgstamiausias visų diktatorių lozungas.

Manipuliacija 2: „Visiems vienodai taikoma PVM šildymui lengvata … nėra taikoma tiems, kurie šildosi individualiai, nors tarp tų gyventojų irgi yra daug mažas pajamas gaunančiųjų” (4).

Po tokių pareiškimų biurokratams nieko nebereikia daryti. Supjudžius daugiabučių ir individualių namų savininkus, jie gali ramiai su savo šypsenomis nuošalyje lukterėti, kol vieni kitiems „perkąs gerkles“ ir reikalaus („iš pykčio“) panaikinti bet kokias lengvatas. Nors individualių namų savininkams logiškiau būtų kovoti už lengvatas visoms kuro rūšims. Tačiau kovos įkarščio pagautas, žmogus to jau nebesuvokia.

Valdžia pasirinkusi netiesioginių mokesčių didinimo kryptį, neatsižvelgia nei į piliečių poreikius ir interesus, nei į ekonomikos dėsnius, nei į kitų ES šalių patirtį.

Anglijoje be jokių „pilietinių kovų“ kurstymo jau senai buvo nuspręsta, siekiant palaikyti vidutiniškai pasiturinčio sluoksnio gyvybingumą ir šalies ekonomikos vystymąsi. Ten veikia vieningas tarifas visiems šildymo būdams – 5 proc. PVM. Kaip nurodoma vyriausybiniame puslapyje www.gov.uk – Lengvatinis penkių procentų PVM Anglijoje naudojamas šioms prekėms ir paslaugoms: Už elektrą, dujas, šildymą ir kietą kurą buitiniams gyventojų poreikiams; Už medžiagas, taupančias energiją gyvenamosiose patalpose… (VAT rates on different goods and services – Power, utilities, energy and energy saving, heating).

Negi lietuviai turtingesni nei gyventojai Anglijoje?

Neabejotinai atsiras norinčių paprieštarauti: „Anglija – turtinga šalis ir jos negalima net lyginti su Lietuva“. Bet kaip tik todėl ji ir tapo turtinga šalimi, nes nedusina savo piliečių be ribų didinamais mokesčiais. Todėl, kad jų politikai ir ekonomistai atsimena Adamo Smito perspėjimą apie liūdną likimą tų šalių, kuriose vyriausybės beprotiškai ir negailestingai didina mokesčius pirmo būtinumo prekėms (tame tarpe ir už gyvenamo būsto šildymą), engdami savo žmones ir tuo būdu naikindami bet kokią galimybę vystytis valstybei.

Savo veikale „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“ jis primygtinai rekomendavo, kad siekiant ekonominio stabilumo ir stiprios valstybės, būtina visiškai atsisakyti pirmo būtinumo prekių apmokestinimo. Jis pateikia pavyzdžius, kaip tokie apmokestinimai veda ne tik prie reguliaraus kainų kilimo, bet atneša nuostolius ir gamintojams ir mažai pasiturintiems žmonėms. Toks apmokestinimo būdas sunaikina ekonominius pasiekimus net labai išsivysčiusiose ir ekonomiškai stipriose šalyse.

Adamas Smitas ypatingai pabrėžė, kad toks apmokestinimas įmanomas tik karo metu, kai būtina ekstra sąlygomis papildyti šalies iždą. Kitais atvejais tai baigiasi kapitalo išvežimu iš šalies, masine emigracija ir gimstamumo lygio sumažėjimo neišvengiamumu. (Adam Smith – „AN INQUIRY INTO THE NATURE AND CAUSES OF THE WEALTH OF NATIONS, Book V., CHAPTER II, PART II. Of Taxes”).

Faktai, kas vyksta šiandien Lietuvoje, akivaizdžiai patvirtina šių tezių tiesą ir aktualumą.

Manipuliacija 3: „Lengvatinio PVM tarifo už šildymą panaikinimas bus kompensuojamas socialiai pažeidžiamiems sluoksniams“, tačiau visuomenėje pastoviai kartojama nuomonė apie tai, kad tuo neteisėtai naudojasi ir „turčiai“.

Bet leiskite paklausti, kokie faktai tai patvirtina ir kiek tokių atvejų buvo? Tokios statistikos man neteko surasti. Tai kas nepatvirtinta faktais ir skaičiai, tai tik svaičiojimai ir socialinės nesantaikos kurstymas valstybės viduje. Ir žinant, kad pašalpų išmokėjimas yra valdžios rankose, tai liudija arba apie valdininkų nesugebėjimą vykdyti savo funkcijas arba apie korupcijos augimą.

Bet kuriuo atveju, jei jie nesugeba sukontroliuoti biudžetinių lėšų panaudojimo kompensacijoms, tai kas pasikeis panaikinus PVM lengvatą šildymui? Gavę daugiau pinigų savo poreikių tenkinimui, juos teisingai paskirstys ir panaudos? Kodėl mes turime tuo patikėti?

Tik dėl to, kad būtų įgyvendintas tikslas – skaldyti ir valdyti?

Manipuliacija 4: „Šildymo kainos dėl PVM lengvatos panaikinimo nedidės“.

Tai jau visai netelpa į ekonomikos ir sveikos nuovokos ribas. Bet kurio netiesioginio mokesčio didinimas – ar tai būtų PVM mokestis už šildymą, ar akcizas už degalus, įjungia kainų didinimo visoms prekėms ir paslaugoms mechanizmą. Ar kas nors matė veikiančią duonos kepyklą ar gamyklą be šildymo? Ką bandoma apgauti?

„Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vertinimu, per anksti kalbėti apie PVM lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai panaikinimą, kol valstybė neišsprendė pagrindinių energetinių problemų. Skaičiuojama, kad panaikinus lengvatą, šiluma pabrangtų apie 11 procentų. […] Skaičiuojama, kad dėl PVM didėjimo 11 procentų užauginta šilumos kaina kiekvienam standartiniam 60 kv. m. butui senos statybos nerenovuotame daugiabutyje lemtų apie 250 litų papildomas išlaidas per šildymo sezoną. Šie pinigai atitektų šalies biudžetui“.

Išvada: Kuo daugiau piliečiai atiduoda mokesčių valdančiai nomenklatūrai, tuo mažiau tikimybės, kad esant neskaidriam „socialistiniam“ gautų pajamų į biudžetą valdymui ir paskirstymui, nomenklatūra atsakingai vykdys savo funkcijas ir vystys šalies ekonomiką. Vienintelis būdas išsigelbėti krizės sąlygomis, kuriai pabaigos dar nematyti, tai apriboti valdžios apetitą, gaunamiems netiesioginiams mokesčiams nuo vartojimo.

Turime juos priversti vykdyti atsakingą politiką, panaudojant mūsų valstybės biudžeto lėšas, kurios atsiranda mūsų sumokamų mokesčių dėka. Reikia mažinti biurokratų skaičių, o ne piliečių gebėjimą išgyventi.

Būtina vystyti šalies ekonomiką pagal sektinus pavyzdžius, – o ne stumti Lietuvos piliečius ir šalį į skolų prarają. Mums nereikia išmaldos nuo biurokratų stalo. Gana, švaistyti liaudies sumokėtus mokesčius. Pats laikas nomenklatūrai, apriboti savo apetitą.

Pasinaudokime Anglijos patirtimi ir siekime lengvatinio 5 proc. PVM tarifo visoms kuro rūšims, naudojamoms patalpų šildymui.

Gana manipuliacijomis priešinti žmones – tai ne šunidė, o kol kas dar nepriklausoma Lietuva!

Nuorodos:

(1) „PVM Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos “: „Galiausiai, PVM, kaip prekės ar paslaugos galutinės kainos procentinį priedą, sumoka galutinis vartotojas.“

Čia yra pilnas sąrašas prekių ir paslaugų, kurioms taikomas sumažintas tarifas (kartu su ES Komisijos paaiškinimais).

O čia galima rasti dokumentą, kuriame išvardinti PVM tarifai skirtingose šalyse [pdf].

(2) – „Ar ne laikas panaikinti PVM – piliečių suteikiamą lengvatą valstybei ?“ – http://slapenas.lt/?p=3264

– „Kodėl konservatoriai* prieš PVM?“.

– „Anglijoje už būtiniausius produktus gyventojai PVM nemoka!“

– „Netiesioginių mokesčių augimas pavojingesnis už progresinių mokesčių mitą, arba auksinis PVM pirkėjo akimis“