Kad karštis nealintų (0)

fjalonso.com nuotr.

fjalonso.com nuotr.

Pastarosios vasaros savaitės Lietuvą dosniai apdovanojo karščiu ir saulės spinduliais. Nors šiluma ir džiugina, visgi nereikėtų pamiršti, kad piktnaudžiauti šiais malonumais nederėtų. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kaip elgtis per karščius, kad nesukeltume pavojaus savo sveikatai.

Saulė ne tik maloni, bet ir pavojinga

Jeigu kaitrią dieną galvos nepridengiame kepure, saulės spinduliai krenta tiesiogiai ant galvos ir sprando, dirginami galvos smegenų dangalai, pakyla galvos smegenų temperatūra, ima trikti smegenų funkcija, todėl žmogui gali imti skaudėti galvą, spengti ausyse, mirgėti akyse. Tokia būsena vadinama saulės smūgiu. Saulės smūgiui taip pat būdinga padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, pykinimas ar vėmimas, apatija, išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas, aukšta kūno temperatūra (38–40 °C), sąmonės pritemimas ir net netekimas.

Pastebėję šiuos simptomus nedelsdami išveskime nukentėjusįjį į pavėsį ar vėsią patalpą, paguldykime arba pasodinkime, atsagstykime drabužius. Veidą apipurkškime vėsiu vandeniu, ant galvos uždėkime šaltą kompresą, duokime atsigerti vėsaus gėrimo. Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykime jį ant šono, vėdinkime ir skubiai vežkime į gydymo įstaigą. Kad taip neatsitiktų, patariama vengti ilgą laiką būti saulėkaitoje, galvą dengti galvos dangalais.

Ką daryti, kad neperkaistume

„Gindamasis“ nuo karščio žmogaus kūnas prakaituoja ir taip išgarina šilumą iš organizmo. Kai kūnas prakaituodamas nesugeba išgarinti pakankamai šilumos, kūno temperatūra ima sparčiai kilti, tokia būsena vadinama perkaitimu.

Pagrindiniai perkaitimo požymiai: pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, apima mieguistumas, vangumas, silpnumas, troškulys, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, eisena tampa netvirta arba nebesinori judėti.

Pastebėjus, kad žmogų vargina šie požymiai, reikia kuo skubiau vėsinti (nuvedant ar nunešant į pavėsį ar vėsią patalpą) apšlakstant vandeniu ar apkloti šaltu vandeniu sudrėkinta paklode. Svarbu duoti gerti kuo daugiau skysčių (nedideliais kiekiais, bet dažnai).

Saugokime odą ir akis

Kad karštomis dienomis nepatirtume šių sveikatos sutrikimų, turėtume tinkamai tam pasiruošti. Ypatingai atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės ir žmonės sergantys širdies, kraujagyslių ligomis.

Esant itin aukštai oro temperatūrai nereikėtų dirbti fizinių darbų lauke – susiplanuokime juos atlikti anksti ryte arba atidėkime vėlesniam vakarui. Jei per karščius laiką leidžiame lauke, stenkimės judėti lėčiau nei įprastai, ir dažnai po truputį gurkšnoti nešaltą vandenį. Labai tinka mineralinis vanduo, kadangi organizmas su prakaitu netenka daug mineralų.

Spiginant karščiams, būtina pridengti galvą kepure, akis – akiniais nuo saulės, apsaugančiais nuo ultravioletinių spindulių. Rekomenduojama gerti daug skysčių (negazuoto vandens, vaisvandenių), valgyti lengvai virškinamą maistą (daržoves, vaisius).

Esant dideliems karščiams nereikėtų kaitintis ir degintis atviroje saulėje, kadangi rizikuojame ne tik perkaisti ar patirti saulės smūgį, bet ir nudegti odą. Ypatingai tiesioginių saulės spindulių rekomenduojama vengti 11–15 val.

Paraudusi, jautri, skausminga, pūslėta ar besilupanti oda – tai ženklas, kad persikaitinote saulėje. Saulė spinduliuoja įvairaus ilgio ultravioletinius spindulius. Odos nudegimus sukelia ultravioletiniai B spektro saulės spinduliai (UVB), tuo tarpu ultravioletiniai A spektro spinduliai (UVA) siejami su ankstyvu odos senėjimu, žmogaus imuninės sistemos nusilpimu. Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad abi spinduliuotės rūšys didina odos vėžio išsivystymo riziką. Ultravioletiniai spinduliai taip pat gali sukelti įvairias akių ligas. Todėl patariama kaitriomis dienomis dėvėti šviesius natūralaus pluošto drabužius, dengiančius kuo daugiau kūno, kepures ir akinius bei naudoti apsaugines kosmetikos priemones.

Kokį maistą vartoti per karščius

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad šilumą mėgstame ne tik mes, bet ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas per maistą plintančiomis užkrečiamosiomis ligomis.

Bakterinėmis žarnyno infekcijomis dažniausiai užsikrečiama per gyvūninės kilmės maistą. Vasarą dažniausiai užsikrečiama šiomis maiste esančiomis bakterijomis: salmonelėmis, šigelėmis kampilobakterijomis, jersinijomis, ešerichijomis, stafilokokais ir kt., kurie sukelia viduriavimą (diarėją). Ligos požymiai priklauso nuo ligos sunkumo, ligonio amžiaus. Dažniausi yra šie: aukšta temperatūra, viduriavimas skystomis, vandeningomis arba su gleivėmis ir krauju išmatomis, pilvo skausmai, skausmingas tuštinimasis, dažnas vėmimas. Diagnozė nustatoma atlikus išmatų pasėlio tyrimą ir išauginus patogeninę žarnyno bakteriją.

Pastaraisiais metais Vilniaus gyventojai dažniausiai serga kampilobakterioze – nuo mėsos, ypač vištienos ir kiaulienos, bei salmonelioze – nuo žalių ar blogai termiškai apdorotų kiaušinių ir vištienos.

Visų žarnyno infekcijų padeda išvengti higienos reikalavimų laikymasis bei šie patarimai:

• Būtina vartoti tik šviežius produktus (ypač mėsą, kiaušinius) ir laikyti juos šaltai;
• Mėsą (vištieną, kitą paukštieną), kiaušinius prieš gaminimą nuplauti po tekančiu vandeniu;
• Vištieną, kitą paukštieną bei mėsą, jų produktus ir kiaušinius gerai išvirti ar iškepti;
• Gaminant neragauti žalios mėsos;
• Maistui nevartoti žalios mėsos bei vištienos, nepasterizuoto ar nevirinto pieno ir jų produktų, žalių kiaušinių, taip pat maisto su žaliais kiaušiniais;
• Vartojimui paruoštą ar nesuvalgytą maistą šaldytuve laikyti taip, kad jis nesiliestų su žalia mėsa;
• Nevalgyti neplautų vaisių, uogų ir daržovių;
• Po maisto ruošos gerai išplauti virtuvės įrankius bei paviršius, indus;
• Maistą gaminti tik švariomis rankomis, kiekvieną kartą po žalios mėsos dorojimo rankas nusiplauti muilu ir vandeniu;
• Iškylaujant gamtoje vengti greitai gendančio maisto produktų, maistą laikyti specialiuose šaltkrepšiuose.

Mėgaukimės Lietuvą užplūdusia vasaros kaitra nekenkdami savo sveikatai – per ilgai neužsibūkime atviroje saulėje, daugiau laiko leiskime pavėsyje ar vėsiose vėdinamose patalpose, o nuo perkaitimo saugokimės gerdami daug skysčių.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *