Mažasis erelis rėksnys – saugomas Lietuvos miškų plėšrūnas (0)

Mažasis erelis rėksnys | S.Paltanavičiaus nuotr.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų plėšrūnų – mažųjų erelių rėksnių – populiacija mūsų šalyje pastaraisiais dešimtmečiais sumažėjo penktadaliu. Siekiant apsaugoti šios retos rūšies lizdavietes, VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ įgyvendina ES finansuojamą projektą, skirtą mažojo erelio rėksnio apsaugai Lietuvos miškuose.

Mažasis erelis rėksnys– saugoma plėšriųjų paukščių rūšis, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą. Europos žemyne gyvena apie 19 tūkst. porų arba 95 proc. visos pasaulinės populiacijos.

Lietuvos miškuose peri daugiau kaip 2 tūkst. mažųjų erelių rėksnių porų. Lietuva, Latvija, Baltarusija ir Lenkija yra šios rūšies gausumo epicentre – čia gyvena du trečdaliai žemyno populiacijos. Siekiant užtikrinti rūšies gyvybingumą, svarbu išlaikyti stabilią populiaciją būtent šiose valstybėse.

1980–2006 metais mažųjų erelių rėksnių Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 20 proc. Žmogus kelia grėsmę šiai rūšiai naikindamas lizdavietes pagrindinių kirtimų metu, trikdydamas ir lankydamasis netoli lizdaviečių perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Neigiamą įtaką turi ir mitybos buveinių plotų mažėjimas dėl intensyvėjančios žemdirbystės ar dėl savaiminio apaugimo mišku, nustojus ūkininkauti.

Saugant šių paukščių lizdavietes, Miškų kirtimo taisyklės draudžia vykdyti pagrindinius kirtimus 100 m atstumu nuo mažųjų erelių rėksnių lizdų. Kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas šioje zonoje draudžiami paukščių veisimosi metu – nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. Lietuvoje taip pat įsteigtos septynios Natura 2000 teritorijos, kuriose įsipareigota užtikrinti mažųjų erelių rėksnių apsaugą: Biržų girios, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Labūnavos miško, Lančiūnavos miško, Šimonių girios ir Taujėnų–Užulėnio miškų biosferos poligonai.

VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“ mažųjų erelių rėksnių apsaugai skirtą projektą įgyvendina septyniuose mažųjų erelių rėksnių apsaugai įsteigtuose biosferos poligonuose ir šešiose kitose vietovėse. Šiose teritorijose jau surasta daugiau kaip 200 šių erelių lizdaviečių. Jos užregistruotos Aplinkos ministerijos Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.

Įgyvendinant projektą tvarkomos prastos lizdavietės – sutvirtinami seni ar keliami nauji dirbtiniai lizdai, rengiamas nacionalinis mažojo erelio rėksnio apsaugos planas. Nuo 2011 m. žiemos sutvarkyta 70 lizdaviečių, o iki projekto pabaigos 2015 m. balandį planuojama sutvarkyti dar bent 10 lizdaviečių.