Balandžio mėnesį kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais vykdytos prevencinės patikros, skirtos šviesti visuomenę ir sumažinti neleistino žolės deginimo atvejus, pasiteisino – žolės deginama mažiau. Tačiau dėl neatsakingo piliečių elgesio daugėja gaisrų miškuose.
„Šį pavasarį pastebime mažesnį neleistino žolės deginimo atvejų skaičių, tačiau gaisrų daugėja miškuose.Praėjusį sekmadienį skubėjome gesinti net keturių gaisrų, trys iš jų – miško. Galime pasidžiaugti, kad miškininkams ir ugniagesiams gelbėtojams greitai pavyksta lokalizuoti ir užgesinti gaisrus, jų plotai yra mažesni, nei praėjusiais metais, tačiau turime išlikti budrūs ir raginame piliečius laikytis priešgaisrinės saugos ir elgesio miškuose taisyklių“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, šiais metais, iki balandžio 28 d., Lietuvos miškuose užregistruoti 25 miško gaisrai 7,63 ha plote. 2024 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti tik 3 miško gaisrai 0,21 ha plote. Vidutinis šių metų vieno gaisro plotas – 0,3 ha.
Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, į gaisravietes buvo išvykę jau daugiau nei 63 kartus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad balandžio 30 d. ir gegužės 1 d. daug kur bus antros ir trečios, vietomis, daugiausia Pietų Lietuvoje, ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
Dažniausia gaisrų kilimo priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys
Miškininkai ragina važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti miškuose stiklo šukių. Taip pat laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, o užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti bei išvykstant iš miško – užgesinti.
Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai.
VMU organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepriklausomai jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą?
Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vietos miškininkams ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui.
Parengta pagal Valstybinių miškų urėdijos pranešimą
