Penktadienis, 4 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai

www.alkas.lt
2014-07-04 07:44:08
3
KTU doktorantas sako, kad gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai

P.Grigaliūnas. Asmeninė nuotr

P.Grigaliūnas. Asmeninė nuotr
P.Grigaliūnas. Asmeninė nuotr

Viena iš įsimintiniausių filmo „Neįmanoma misija. Šmėklos protokolas“ scenų – aktoriaus Tomo Kruzo savižudiškas kopimas aukščiausio pasaulio pastato siena. Filme aktoriaus saugumas buvo užtikrintas visomis įmanomomis priemonėmis, kurių žiūrovas tikrai nematė. Tačiau kai kas šiuose kadruose yra visiškai tikra ir nesurežisuota – tai aukščiausias pasaulio pastatas Burj Khalifa.

„Jį suprojektavę inžinieriai susidūrė su ne mažesniais iššūkiais nei „Neįmanomos misijos“ kūrėjai“, – šypsosi Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybos ir architektūros fakulteto doktorantas Paulius Grigaliūnas.

Jaunasis mokslininkas teigia, jog statybos inžinieriaus įvaizdis – vyrukas, avintis botus ir braidžiojantis po statybų aikštelės purvyną – yra pasenęs ir nebeatitinka realybės.

„Man visada buvo įdomūs dideli miestai – kaip sutvarkyta jų infrastruktūra, kaip veikia susisiekimo sistemos, kokie jie yra iš vidaus. Mane žavi dideli pastatai, ilgi tiltai, tuneliai – visos didelės inžinerinės sistemos“, – pasakoja P. Grigaliūnas.

Pavyzdžiui, statant Burj Khalifa statybos inžinieriai turėjo suprojektuoti pamatus, galinčius atlaikyti 400 tūkst. tonų apkrovas silpname smėlio grunte, atrasti inžinerinį ir architektūrinį sprendimą pastatui, kuriame vienu metu būna apie 35 tūkst. žmonių (tiek gyventojų yra Jonavoje), įvertinti regiono, kuriame didelė audrų ir žemės drebėjimų tikimybė, specifiką. Tai – tik maža dalis sprendimų, su kuriais susiduria statybos inžinierius kasdien.

KTU Statybos ir architektūros doktoranto nuomone statybų inžinieriaus darbe dera kūrybingumas ir tikslumas. „Man labiausiai patinka, kad tai ką statybų inžinieriai daro – ir moksliniuose tyrimuose, ir profesinėje veikloje – yra apčiuopiama. Tarp pastatytų statinių mes gyvename“, – sako P. Grigaliūnas.

– Kuo Jums įdomi statybos inžinerija?

– Jau 10 klasėje žinojau, ką studijuosiu. Mane statybos inžinerija žavi tuo, kad ji susijusi su realių daiktų kūrimu. Mes gyvename pasaulyje, kurį sukūrė statybos inžinieriai. Gatvės, tiltai, keliai, statiniai – visa tai yra jų darbas. Niujorke, Čikagoje – bet kuriame dideliame mieste – mane apima geras vidinis jausmas, kad visi pastatai ir miestų infrastruktūra tarnauja žmogui kiekvieną dieną, o mokslas šioje srityje yra pritaikomas praktiškai.

– Tačiau Lietuvoje tokių didelių miestų ir įspūdingų objektų lyg ir nėra. Kas jums, kaip statybos inžinieriui, įdomu čia?

– Lietuvoje didžiosios infrastruktūros kūrimo darbai tik įsibėgėja. Visai neseniai pradėta kalbėti ir vystyti „žaliosios“ energetikos projektus, energetiškai efektyvių ir tvarių pastatų idėjas, aktyviai vystomas „skaitmeninės statybos“ projektas bei kiti infrastruktūros objektai. Manau didieji projektai ir inžinerijos iššūkiai mūsų laukia netolimoje ateityje.

Kita vertus, mažesnio mastelio objektai leidžia inžinieriams prisiliesti prie platesnio spektro projektavimo, statybos ar tyrinėjimo darbų. Didžiosiose statybos kompanijose yra įprasta, kad projektuojant ar statant didelius statinius, inžinierius specializuojasi ir yra atsakingas tik už itin mažos statinio dalies sprendimus.

– Kaip atrodytų Jūsų svajonių darbo diena?

– Mane labiausiai domina mobilaus inžinierius darbas didelių objektų statybos aikštelėse, galimybė keliauti po pasaulį. Žinoma, tam reikia sukaupti pakankamai patirties, tačiau didelėse kompanijose taip vyksta darbas – statybų inžinieriai važinėja po įvairius objektus, išsidėsčiusius visame pasaulyje, kur ta kompanija dirba, ir ieško sprendimų iškylančioms problemoms spręsti. Man patiktų išnaudoti savo patirtį, žinias ir įgūdžius sprendžiant problemas įdomiausiuose projektuose.

– Statybų inžinieriaus darbas žavi užmoju ir kūrybingumu, tačiau kaip tai suderinti su mokslu?

– Mokslinio darbo esmė – mokėti išsifiltruoti jau esamą informaciją ir ten, kur atrodo, viskas atlikta, įžvelgti nišą kažkam naujo, nustebinti, suintriguoti. Atradus tam tikrą siaurą sritį tai padaryti tikrai įmanoma. Kitas dalykas – suvokti realaus inžinerinio pasaulio problemas ir surasti realų mokslinio įdirbio pritaikomumą praktikoje.

Fakultete turime stiprią statybinių medžiagų katedrą ir modernią laboratoriją, kurioje galime atlikti sudėtingus tyrimus. Mano pasirinkta tyrimų sritis yra naujos kartos betonai. Tai – susitankinantys, dispersiniu plaušu armuoti betonai, kurie galėtų būti naudojami ypatingai sudėtingoms konstrukcijoms ir turi keletą ypatingų savybių, bet tuo pačiu ir neišspręstų problemų. Sprendžiant iškylančius klausimus ir ieškant naujų idėjų ar tyrimo metodų bendraujame su kitais universiteto padaliniais ir mokslininkais bei statybos kompanijomis. Statybos inžinerija yra sritis, kurioje mokslinis išradimas turi būti lengvai pritaikomas. Visada turime galvoje, kad tai yra praktiškas mokslas, o palaikomas ryšys su statybos įmonėmis yra neįkainojamas. Inžinieriai savo sprendimais iš tiesų nori patobulinti pasaulį.

– Kalbėjote apie galimybes keliauti po visą pasaulį, dalinantis patirtimi. Ar mokslinis laipsnis yra žingsnis į priekį?

– Iš tiesų apie mokslinį laipsnį negalvoju – esu čia ne dėl jo. Man svarbiausia – patirtis, o universitetas yra ta vieta, kur pirmiausia suplaukia žinios. Mes turime galimybę dalintis patirtimi – pas mus atvažiuoja kitų šalių mokslininkai, mes vykstame į konferencijas, stažuotes, bendraujame su universitetais. Žinoma, laipsnis suteikia tam tikrų kreditų, tačiau statybos inžinerija yra praktinė sritis, kurioje sėkmę lemia ne laipsnis, o patirtis ir žinios. Iš kitos pusės, akademinis darbas yra taip pat patrauklus. Universitetas skatina tarptautiškumą ir tarpdiscipliniškumą mokslo srityje. Tai yra ypatingai svarbu.

– Kaip atrodo KTU tarptautiniame kontekste?

– Moksliniu požiūriu, statybinių medžiagų ar konstrukcijų tyrimų įranga yra ganėtinai standartizuota. Europoje galioja tie patys standartai, taikomi medžiagoms ar tyrimų metodikai, tad žinios lengvai pritaikomos. Universitetas investuoja į naują įrangą, laboratorijas, tyrimų rezultatai yra publikuojami gana plačiai. Studentai noriai naudojasi mainų bei stažuočių programomis. Išvyksta ilgesniam ar trumpesniam laikui mokytis į kitas šalis arba vasarą tobulina žinias tarptautinėse kompanijose, pasinaudojant „Iaeste“ stažuočių programa. Tarptautiniame kontekste esame matomi ir girdimi. Universitetas tam skiria vis daugiau dėmesio.

Man teko stažuotis JAV ir Vengrijoje bei dirbti prie didelio projekto Švedijoje. Iš praktinės pusės, atskirties nepajutau. Projektavimo principai, naudojama programinė įranga mūsų inžinierių jau nebestebina. Žinoma, viename regione orientuojamasi į aukštybinius pastatus, kitame į požeminius statinius, tunelius, tačiau inžinieriai kalba viena kalba – brėžiniais. Ypatingai didelių skirtumų sunku surasti.

– Nepaisant to, kad mes neturime nei metro, nei didelių inžinerinių sistemų?

– Man atrodo, kad svarbiausia aukštojo mokslo misija yra įdiegti inžinerinį mąstymą ir skatinti kūrybiškumą: yra problema, vadinasi turi būti ir sprendimas. Kita dedamoji yra laikas. Sprendimų dažnai reikia – dabar, tuojau pat. Statybose laiko gaišti neišeina: čia nuolat kas nors atsitinka, sugenda, atveža ne tas medžiagas, keičiasi oro sąlygos, atsiranda klaidų ar nenumatytų darbų. Viską reikia daryti greitai. Aišku, vien universiteto teikiamų žinių neužtenka – reikia domėtis naujienomis ir technologijomis, lankyti parodas ir svarbiausia – kvėpuoti ir tuo gyventi.

– Lietuvos statybininkai dirba visuose įmanomuose pasaulio kraštuose. Gal mes labai gabūs šioje srityje?

Manau, kad mūsų statybininkus pasaulyje labiausiai vertina už darbštumą. Ir ne tik statybininkus. Lietuviai visur garsėja kaip užsispyrę žmonės, kurie iš bet ko padarys kažką. Vadinčiau tai kūrybingumu.

Tačiau noriu pabrėžti, kad statybos inžinierius – tai ne statybininkas. Stereotipai vis dar išlikę. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad inžinieriai braido po statybų aikštelės purvą. Nieko panašaus – tai labai įdomus darbas srityje, kuri sparčiai progresuoja, į kurią veržiasi informacinių technologijų naujovės, projektavimo, statybos ar medžiagų gamybos procesai automatizuoti, kompiuterizuoti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kaune pradėjo veikti unikali sistema
  2. Valstybės finansuojamų rezidentūros vietų skaičius nesikeičia
  3. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  4. KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų
  5. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
  6. KTU mokslininkai kuria naują mokomąją įrangą Lietuvos kariuomenei
  7. „Santakos“ slėnyje įrengta viena pirmųjų laboratorijų Lietuvoje – švarusis kambarys
  8. Būsimus studentus vilioja tolimų šalių kalbos ir kultūros
  9. Pasauliniame aukštųjų mokyklų reitinge – net keturi Lietuvos universitetai
  10. Lietuvių sukurtas žaislas padės lavinti vaikų kalbą (video)
  11. KTU mokslininkų sukurtas prietaisas padės sutaupyti iki 40 proc. išlaidų už vandenį
  12. Rektorių konferencijos prezidentu perrinktas KTU rektorius Petras Baršauskas
  13. Seniausioje Kauno mokykloje – perspektyviausios specialybės paieškos (nuotraukos)
  14. Trys Kauno aukštosios mokyklos pritarė susijungimui į vieną universitetą
  15. Jaunieji kompiuterininkai griauna mitą, kad vaikai nebenori žaisti lauke (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Žynys says:
    11 metų ago

    Statybos inžinierija tai ne tiktai molis, guminiai batai ir “matai”. Pirmiausia tai sugebėjimas MASTYTI, gebėjimas tinkamai įvertinti situaciją ir išsisukti iš bet kokios, net kebliausios, situacijos! O vėliau jau ir švaresnis darbas!
    O dar vėliau ir kūrybinis darbas! Gi darbštumas ir kūrybinis mąstymas jau išugdyti!
    Beje, būtent inžinierius statybininkas iš Lietuvos atrado mokslininkams iki šiol dar nežinomus ir jiems, vadinamiems mokslininkams, nesuprantamus ir vis dar neperprantamus Trečiąjį ir Ketvirtąjį Žemės judėjimus!!!
    Ir kaip, tu Žmogau, gali perprąsti Žemės judėjimus ir tuos grafikus bei tas schemas, nestudijavęs net braižomosios geometrijos ir neturėdamas vaizduotės, bei nesugebėdamas mąstyti?!
    Tad, inžinieriai statybininkai, Lietuva iš Jūsų daug ko tikisi!

    Atsakyti
  2. cha cha cha says:
    11 metų ago

    statybininkai – masonai!

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    11 metų ago

    Teisus Grigaliūnas, statybininkai stato, bet sociologai, filosofai nesugeba pritaikyti visuomenės prie naujus santykius lemiančių miestų. Gyventojų santykiai nusistovi savaime, tai kam tada reikalingi visų sričių socialinių mokslų atstovai ir filosofai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vagis
Gamta ir žmogus

Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams

2025 07 03
NFIU vadovybės pasikeitimo iškilmės
Lietuvoje

NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų

2025 07 03
Kompiuteris
Gamta ir žmogus

3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

2025 07 03
Vandens duksna
Gamta ir žmogus

Panevėžyje nuo karščio gelbsti vandens dulksna

2025 07 03
Avarija
Lietuvoje

Pernai keliuose mažiau žuvusiųjų, bet iššūkių išlieka

2025 07 03
K. Budrys susitinka su Sviatlana ir Siarhejumi Cichanouskiais
Lietuvoje

K. Budrys: Lietuva dės visas pastangas išlaisvinti politinius kalinius Baltarusijoje

2025 07 03
Frankas Valteris Štainmajeris ir Gitanas Nausėda | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas

2025 07 03
Kruizinių laivų terminalas
Lietuvoje

Pradedamas vystyti naujas kruizinių laivų terminalas

2025 07 03

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Vasara – pats darbymetis ilgapirščiams
  • NATO pajėgų integravimo vienetui Lietuvoje – 10 metų
  • 3 iš 10 lietuvių tenka dirbti per atostogas

Kiti Straipsniai

Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Mokytojas | Pixabay nuotr.

Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

2025 06 17
Studijų pasirinkimas

Kviečiama tapti mokytojais: pasirinkus reikalingiausias studijas – kelis šimtus eurų siekiančios stipendijos

2025 06 11
Prezidentas skaito 2025 m. metinį pranešimą

Lietuva – tvirtovė, kuri žvelgia į ateitį: Prezidentas Gitanas Nausėda metiniame pranešime ragina stiprinti gynybą, puoselėti istorinę atmintį ir atskleidžia valdžios spragas

2025 06 05
Studentai | smsm.lrv.lt nuotr.

Prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas

2025 06 02
Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | D. Rimeikos nuotr.

Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2025 05 30
Spaudos konferencija Seime

Universitetai pasiruošę įgyvendinti valstybinės kalbos įstatymą laiku

2025 05 29
Darius Kuolys

D. Kuolys. Kaip sugriauti Respubliką? Kaip nuginkluoti ir pavergti laisvą tautą?

2025 05 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Renovacija apie Ministerija kviečia atnaujinti šildymo sistemas
  • ... (: apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • Kažin apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 1-oji diena (II)
  • Kažin apie M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Apie lietuvių istorinę pergalę Salaspilio mūšyje primins paminklas Biržuose

Apie lietuvių istorinę pergalę Salaspilio mūšyje primins paminklas Biržuose

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai