Būsimus studentus vilioja tolimų šalių kalbos ir kultūros

Studijų programų populiarumą lemia daugelis veiksnių: kartais jomis susižavima dėl matytų filmų, draugų komentarų, pomėgių, ateities planų ar svajonių. Nėra vieno vardiklio, tačiau kasmet galima stebėti kintančias ar išliekančias tendencijas. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete jau kelinti metai bene daugiausia dėmesio sulaukia programos, skatinančios pažinti Rytų Azijos kultūrą bei kalbas, o savo populiarumu nuo jų mažai atsilieka Viduržemio regiono kalbos. Kas lemia jų populiarumą?

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Azijos studijų centro vadovo dr. Aurelijaus Zyko, bakalauro programos „Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos“ aktualumą lemia ne tik augantis regioninių kultūros studijų programų populiarumas Europos valstybėse, bet ir kelios, konkrečiai su regionu susijusios aplinkybės. „Pirmiausia, tai ekonominis faktorius. Šiandieną Rytų Azijos regionas, kuriame gyvena ketvirtadalis pasaulio gyventojų ir koncentruojasi didžiausia pasaulio ekonomika, aktyviai dalyvauja globaliuose pasaulio ekonomikos, politikos ir kultūros procesuose. Šiandien Lietuva sulaukia vis daugiau Rytų Azijos valstybių dėmesio, tad jai atsiveria galimybės išnaudoti šio regiono šalių investicijų, prekybos, kultūrinio ir akademinio bendradarbiavimo potencialą,“ – teigė A. Zykas.

Reikia pripažinti, kad Kaunas ir VDU turi unikalių sąsajų su Rytų Azijos, ypač japonų, kultūra. Tarpukariu Laikinojoje sostinėje dirbo diplomatas Č. Sugihara – vienas iš nedaugelio pasaulio valstybių diplomatų, išdrįsusių padėti mirties akivaizdoje atsidūrusiems Europos žydams. Vėliau buvo įkurtas fondas „Diplomatai už gyvybę“, siekęs įamžinti šio diplomato atminimą bei kovoti su ksenofobijos apraiškomis.  2001 m. Č. Sugiharos namuose – muziejuje duris atvėrė Japonistikos centras, vėliau tapęs Azijos studijų centru. „Veikla, susijusi su šiomis iniciatyvomis, tiek Lietuvoje, tiek Kaune buvo gerai matomos, tad japonų kalba ir kultūra buvo pažįstamos dar tada, kai jokios studijų programos nebuvo“, – sakė A. Zykas.

Kaip pastebi VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė prof. Ineta Dabašinskienė, VDU bendradarbiavimas su Japonijos fondais ir į pirmus pasaulio dešimtukus paptenkančiais prestižiniais universitetais jau turi gilias ir ilgalaikes tradicijas. „Šis sėkmingas bendradarbiavimas pirmiausia lėmė Rytų Azijos šalių kultūrų ir kalbų magistrantūros programos atsiradimą, o kiek vėliau – ir bakalauro. Būtent bakalauro programoje labiausiai akcentuojamas kalbų mokymasis. Studentai turi galimybę iš japonų, kinų ir korėjiečių kalbų išsirinkti vieną, kaip pagrindinę, tačiau tuo pat metu mokytis ir kitų kalbų. Dėl minėto intensyvaus bendradarbiavimo studentai per įvairias mainų programas gali išvykti studijuoti į Japoniją, Kiniją ar Pietų Korėją ir ten gilinti kalbos bei kultūros žinias,“ – pasakojo I. Dabašinskienė.

Žmonės, kurie mokosi kitų kalbų ar kultūrų, dažniausiai savo ateitį įsivaizduoja tarptautinėje erdvėje. Pasak I. Dabašinskienės, tai visai nestebina, nes jau pačių studijų specifika atveria ganėtinai plačias galimybes: dirbti verslo, kultūros, turizmo įstaigose, taip pat politinėse ES ir Lietuvos institucijose. Absolventai gali dirbti vertėjais, gidais, tarpininkauti, konsultuoti ryšius su Rytų Azijos šalimis vystančias institucijas, vykdyti projektus tarpkultūrinės komunikacijos ir bendradarbiavimo srityse.

Kad tokių specialistų trūksta, atskleidė Azijos studijų centro atliktas lūkesčių tyrimas, kuriame dalyvavo socialiniai partneriai bei studentai. Tyrimo metu potencialūs darbdaviai nurodė, kad kalbas bei kultūros specifiką išmanančių specialistų trūkumas yra vienas didžiausių trukdžių Lietuvoje ir Baltijos šalyse sėkmingai vystyti veiklą, susijusią su Rytų Azijos šalimis. Šį trūkumą pabrėžia šalies politikai, investuotojai, prekybininkai. Turizmo kompanijos taip pat nuolat mini japonų, korėjiečių, kinų kalbomis kalbančių gidų trūkumą. Anot jų, profesionalių gidų trūkumas – viena didžiausių problemų, trukdančių sėkmingam turizmo iš Rytų Azijos šalių vystymui Lietuvoje.

„Manau, kad jaunuoliai, pasirinkę studijuoti kalbas, yra ypatingai aktyvūs ir mobilūs, – tęsė Humanitarinių mokslų dekanė. – Reikia pripažinti, kad nėra taip paprasta studijuoti tolimųjų Azijos šalių kalbas. Jos visiškai mums nežinomos, skiriasi sistema, struktūra. Jas perprasti ne taip paprasta, tikriausiai dėl to ir taip įdomu – juk toli gražu ne visus domina lengvai ir greitai pasiekiami dalykai. Čia, priešingai, reikalaujama darbo, kantrybės,  motyvacijos ir laiko“.

Pasak prof. I. Dabašinskienės, Italistikos ir romanų kalbos bakalauro programa susilaukia būsimų studentų dėmesio dėl panašių priežasčių. „Manyčiau, kad jos populiarumas nulemtas Viduržemio jūros regiono patrauklumo. Mes žavimės Italija dėl įvairių priežasčių: melodingai skambančios kalbos, kultūros, menų, modernumo ar dizaino, architektūros, filmų, maisto ar daugelio kitų dalykų. Ši bakalauro programa – puiki galimybė geriau pažinti visus paminėtus dalykus. Be to, studentams dėsto daug gimtakalbių italų dėstytojų, kurie ir puikiai kalba lietuviškai. Tai dar vienas programos patrauklumo akcentas, nes šie dėstytojai gali perteikti visai kitokią patirtį,“ – džiaugiasi I. Dabašinskienė.

„Kad ir kokių motyvų vedami studentai renkasi šią studijų programą, labai svarbu, kad jų motyvacija būtų stipri. Studijos, ypatingai tos, kuriose didelis dėmesys skiriamas kalboms, reikalauja nuolatinio ir sistemingo darbo: čia neužteks semestro gale perskaityti užrašus ir nueiti į egzaminą,“ – primena VDU Humanitarinių mokslų dekanė.