Lietuvos geologijos tarnyba (LGT), bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, vykdo projektą „Lietuvos impaktiniai krateriai“. Taip siekiama nustatyti naujus kvartero laikotarpio smūginius kraterius Lietuvos teritorijoje.
Meteoritiniai smūginiai (impaktiniai) krateriai yra išskirtinės kosminės kilmės geologinės struktūros. Šie krateriai – geologinės istorijos liudininkai ir ekonomiškai vertingos naudingųjų iškasenų talpyklos. Tai patvirtina ir neseniai Lenkijos mokslininkų atlikti ekonominiai vertinimai. Su šiomis struktūromis yra susiję reikšmingi vario, nikelio, urano, aukso, platinos grupės elementų ir angliavandenilių telkiniai.
Smūginiai krateriai taip pat talpina didelius mineralinio vandens ir statybinių medžiagų išteklius. Jie gali būti panaudoti kaip rezervuarai hidroenergijai. Įvertinant pasaulyje esančių smūginių struktūrų kiekį, šių išteklių ekonominė vertė yra milžiniška.
Dažnai krateriai būna patrauklūs ir kaip turizmo objektai (geotopai), geologijos populiarinimo priemonės. Sėkmingo smūginių kraterių panaudojimo pavyzdys tarp Baltijos šalių yra Estija, kur nustatyti tiek palaidoti, tiek paviršiniai smūginiai krateriai. Jie yra gerai ištirti ir populiarinami kaip mokslinio tyrimo ir turizmo objektai.
Lietuvoje iki šiol nustatyti du – Mizarų ir Veprių – palaidoti krateriai. Jie surasti prieš 40 metų. Dar viena palaidota smūginio pavidalo struktūra neseniai buvo nustatyta Lietuvos naftos specialistų, tačiau smūginio kraterio egzistavimas galėtų būti patikimai pagrįstas tik toje vietoje išgręžus gręžinį.
Paviršiniai kvarteriniai krateriai Lietuvoje nenustatyti. Taip gali būti dėl to, kad dėl geologinės sandaros ypatumų – storos nuosėdinės dangos – juos sunku atpažinti ir lengva supainioti su kitokios kilmės įdubomis, dažniausiai – glaciokarstinėmis, kaip, pavyzdžiui, Velnio duobė netoli Aukštadvario.
Galimi paviršiniai kvarteriniai krateriai šiuo metu tiriami Utenos, Tauragės, Molėtų ir Kaišiadorių rajonuose. Visa naujai gauta tyrimų medžiaga Lietuvai bus svarbi ir moksliniu, ir praktiniu požiūriu.
