Blogeris Zeppelinus. Pasirodo, Eurovizijos tikslas yra didinti „vaivorykštinę tautą“. Moksliškai tai vadinama homoseksualizmo plėtra (14)

Prabėgomis žvelgdamas naujienų antraštes sužinojau, jog Eurovizijoje nugalėjo kažkokia barzdota moteris.

Na, žiaurių gamtos išdaigų pasitaiko, tačiau pradžioje likau nesupratęs, kas tai vargšei sutrukdė bent jau konkurso proga atlikti depiliacijos procedūras ar tiesiog nusiskusti?

Lazerinių paslaugų kainos nūnai visai prieinamos, o skustuvams prekybos centruose reguliariai būna nuolaidų. Galėjo ir nepatingėti pasigražinti.

Tačiau įsiskaitęs į tekstų turinį supratau, jog skaudžiai apsirikau.

Nuotraukose matoma NE gamtos nuskriausta barzdota moteris, bet visai priešingai – sceniniu makijažu, suknele, pėdkelnėmis, aukštakulniais, peruku ir vatiniais papais pasidabinęs …homoseksualus vyras!

Likau dar labiau nesupratęs cinko.

Paprastai jei tokia publika imasi mėgdžioti moteris, tai siekia daryti tai beveik tobulai. Kad koks girtesnis žmogelis bare net ir nesuprastu, ką kviečiasi į namus pasiklausyti muzikos, ar išgerti kavos.

Juk ta styranti juoda barzda totaliai demaskuoja sumanymą ir griauna visas pastangas kurti moterišką įvaizdį? Tokios apšepusios barzdylos ir norėdamas su moterimi nesupainiosi. Net ir po litro tauriųjų gėrimų.

Bet taip ir buvo sumąstyta. Panašu, jog šio friko pergalė tame apgailėtiname renginyje yra neatsitiktinė.

Tai – tolerancijos diegimo procesų dalis ir tiek.

Kuomet prieš gerą dešimtmetį tekdavo girdėti iš europiečių nusistebėjimus dėl lietuvių dėmesio Eurovizijai, kuri jų nuomone tėra tarptautinio masto seksualinių mažumų muzikinis renginys, nevertas nei žiūrėjimo, nei pergyvenimo – man atrodė keista.

Bet manau, jog po šių metų frikų cirko tai „dašilo“ net ir lietuvaičiams.

Tikiuosi, jog ateityje būsime labiau europiečiais ir tas renginys susilauks tiek pat susidomėjimo, kaip koks gėjų konkursas „Misteris Stangriausias užpakaliukas“.

Subkultūriniai reikalai ir tiek.
————-
P.S. Sunku nepastebėti vieno keisto aspekto.

Šis frikų šou idealiai sutapo su Putinistano propagandos kuriamo Gėjropos įvaizdžiu ir galingai jį pastiprino.

Toks jausmas, kad kai kas prarado saiką ir nebemato krantų. Pojūtis, kad laikai pagavęs Dievą už barzdos, būna apgaulingas. Švytuoklė visada eina atgal.

Geriausiai tai liudija Vokietijos istorija tarp I ir II pasaulinių karų pabaigos.