Neolito kapavietė. Biržų sav. nuotr.
Balandžio 17 d. Širvėnos pakrantėje, šalia tiesiamos pėsčiųjų ir dviračių tako trasos, rastas palaidojimas, būdingas naujajam akmens amžiui arba neolitui, kuris datuojamas nuo 5000 m. iki 1500 m. pr. Kr.
50–80 centimetrų gylyje aptikti vyro griaučiai, paguldyti būdinga neolito amžiui miego poza: rankos sulenktos ir plaštakos sudėtos po galva, kojos per kelius taip pat sulenktos.
Archeologams pavyko surinkti didžiąją dalį kaukolės fragmentų ir, svarbiausia, dantis. Dantų tyrimai gali suteikti daug informacijos apie žmogaus sveikatą, mitybą bei amžių.
Šalia griaučių rastos vėlyvajam neolitui priskirtinos įkapės: gludinto titnago įtveriamasis kirvukas, titnaginis peiliukas, kaulinė yla bei amuletas − šerno iltis. Radiniai leidžia spėti, kad palaidojimui – 6−4 tūkstančiai metų.
Archeologai tikisi rasti daugiau panašaus laikotarpio radinių. Pasiteisinus šioms viltims būtų galima detaliau atkurti Biržų miesto priešistorę.
Neolito kapavietė. Biržų sav. nuotr.
Bendrovė „Panevėžio keliai“, atliekanti rangos darbus Biržų mieste, jau antrą kartą projekto vykdymo metu susiduria su reikšmingais archeologiniais radiniais. Dar vasario mėnesį kasant tranšėją elektros tinklams šalia tiesiamo dviračių tako, prie Evangelikų reformatų bažnyčios, buvo aptiktas kapas.
Naujasis 2 kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas, kurio zonoje aptikti svarbūs archeologiniai radiniai, tiesiamas šalia svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų: Biržų pilies (tvirtovės) komplekso, Astravo dvaro sodybos, katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir evangelikų reformatų bažnyčios.
Reklama
Susiję straipsniai:
Parašykite komentarą