Ketvirtadienis, 3 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

V. Rubavičius. Putinas pradeda ir kol kas laimi

Vytautas Rubavičius, www.tiesos.lt
2014-04-22 08:22:25
1
Vytautas Rubavičius | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Vytautas Rubavičius | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Vytautas Rubavičius | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.
Vytautas Rubavičius | DELFI, A.Didžgalvio nuotr.

Rusija sėkmingai tęsia Ukrainos plėšymo operaciją. Krymo okupacijai pridengti buvo būtinas ir kitas žingsnis – neramumai, mitingai ir valstybinių institucijų užgrobinėjimai rusakalbiuose Ukrainos regionuose. Prisijungimo „referendumų“ scenarijus pasiteisino, tad jis sėkmingai plėtojamas.

Ženevos derybose ir Vakarų šalių lyderių kalbose jau nebegirdėti Krymo klausimo – aiškinamasi dėl Rusijos veiksmų pietryčių Ukrainoje. Kaip ir buvo galima nujausti, Rusijos keliamos naujos grėsmės privertė visus „pamiršti“ Krymo okupaciją ir prijungimą. Rusija aiškiai pamatė, kad Vakarai kol kas nėra pajėgūs susitarti dėl vieningo ir stipraus atsako – jau net nejuokinga klausytis apie sankcijas Rusijos pareigūnams, tų pareigūnų sąrašų plėtimą ir kitokius niekus. Rusija gerai suvokė iš sėkmingai įgyvendintos Gruzijos suplėšymo operacijos kylančias galimybes elgtis savo nuožiūra, o Vakarai niekaip iš anos operacijos nepasimokė. Vakarai geidžia ramybės ir „laisvo kapitalo judėjimo“, o Rusija kapitalo judėjimą pasitelkia savo naujai imperinei „žemių susigrąžinimo“ politikai įgyvendinti.

Visokios Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių suburiamos derybos dėl Ukrainos tik suteikia Rusijai laiko geriau paruošti kitus okupacinius žingsnius. Tarptautiniai susitarimai dėl Ukrainos regionizacijos ne stiprina, o silpnina Ukrainos derybines pozicijas, kadangi pati Ukraina jau nebeturės jokio poveikio tiems regionizacijos vyksmams – juos prižiūrės Kremliaus žmonės, kurie aiškiai žino, kokią strategiją vykdys. Centrinė valdžia jau nebeturės net ir tų dabartinių galios svertų. Nedaug ką lems ir vietinių nuomonė – kelių tūkstančių šėlstančios minios ir nedidelio būrelio juos prižiūrinčių „žaliųjų žmogeliukų“ pakaks pateisinti reikalavimams „prisijungti“ ar surengti „naują referendumą“. Kai viskas taip puikiai dėliojasi, kodėl Rusija turėtų imti ir nusisukti nuo rusakalbės Ukrainos. Juolab kad nei Rusijos politinis elitas, nei visuomenės dauguma nelaiko Ukrainos visateise valstybe ir šaiposi iš jos valstybingumo. Rusijai ši valstybė yra tik prarastos, tad susigrąžintinos teritorijos, iskonno russkije zemli, kurių netekta gėdingais Sovietų Sąjungos byrėjimo metais dėl didžiųjų Vakarų valstybių apgavystės. Baltijos šalių žmonėms taip pat reikėtų įsisąmoninti, kad Rusijos politinio ir kultūrinio elito mentalitete, kuriame vis labiau aktyvinama kultūrinė carinės imperijos atmintis, vyrauja severo zapadnyj kraj supratimu grindžiamas geopolitinis akiratis. Ir jokiais savo veiksmais mes to mentaliteto nepakeisime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš kurį laiką tiesioginiame eteryje bene keturias valandas atsakinėjo į žmonių klausimus. Galima būtų daug kalbėti apie tuos klausimus ir atsakymus – žinome, kaip kruopščiai režisuojami tokie politiniai spektakliai, tačiau dera pastebėti vieną svarbų dalyką: Rusijos prezidentas sėkmingai prisimatavo valstybės gelbėtojo ir visą Vakarų pasaulį priverčiančios su savimi skaitytis imperinės galybės atkūrėjo vaidmenį. Pasirodė stiprus, apsisprendęs, laisvas ir ironiškas, gebantis „nuleisti“ ir JAV Prezidentą Baraką Obamą (Barack Obama), ir NATO generalinį sekretorių Andersą Fogą Rasmuseną (Anders Foghą Rasmussen). V. Putinas ironizuodamas aiškino, kad pastarasis, dar būdamas Danijos ministru pirmininku, slapta įrašinėjęs jųdviejų susitikimą, o vėliau įrašą paskelbęs spaudoje, tad kaip galima pasitikėti tokiais „veikėjais“. Tas epizodas skirtas ir kaimyninių šalių politikams – žiūrėkite, kokie žmonės aiškina jus ginsią.

Prezidentas pasirodė kol kas sėkmingai žaidžiantis sudėtingą pasaulinės „valdžios“ perskirstymo partiją. Puikiai išmanantis Vakarų pasaulio stiprybes ir silpnybes, kurios susijusios su politinių ir kitokių elitų trumparegišku, tačiau bekraščiu goduliu. Žinantis, kad didžiumos posovietinių šalių elitai yra visiškai korumpuoti, įnikę ne į geopolitines strategijas, o į valstybinių finansų vertimo „babkėmis“ schemas. Juolab kad visus tuos elitus sieja bendri kilmės ir išsimokslinimo dokumentai, kurių originalai saugomi Kremliaus archyvuose.

Doneckas, Charkovas, Luganskas… Šitie regionai vis tvirčiau imami į rusakalbių referendumininkų rankas. Jokių susitarimų nebus laikomasi, juolab kad Rusijos specialiosios tarnybos įgudusios rengti kruvinas provokacijas, o žiniasklaida jau užprogramuota dėl visko kaltinti ukrainiečių „fašistus“ ir „nacionalistus“. Beje, tie iš piršto laužti propagandiniai kaltinimai susilaukia dalies Vakarų šalių intelektualų, taip pat Europos Sąjungos politinio elito pritarimo.

Kalbant apie elitą, Europos Parlamento rinkimai Rusijai gali būti labai palankūs. Apklauso rodo, kad į EP pateks nemažai didžiosiose ES valstybėse stiprėjančių dešiniųjų partijų atstovų, o daugelis tų partijų atvirai reiškia simpatiją Rusijos lyderiui. Tad prie kairuoliškosios EP dalies, kurioje svarbus ir buvusių sovietinių valstybių komunistinis nomenklatūrinis būrelis, gali prisidėti ir prorusiška euroskeptiškoji komanda. Tada jau sunku būtų kalbėti apie kokią nors vieningą ES poziciją Rusijos agresijos plėtimo atveju.

Pietų ir rytų Ukrainos regionai Rusijai svarbūs dėl daugelio priežasčių, tačiau beveik visai nekalbama apie tuose miestuose veikiančias karines gamyklas, kurios tiekia Rusijai labai svarbius karinius gaminius. Visos tos gamyklos veikia kaip Rusijos karinio pramoninio komplekso dalis, kuria atgimstanti imperija jau neberizikuos. Tad žengus dar vieną agresijos žingsnį, priglobus tuos regionus ir ėmus grasinti pačiam Kijevui, pasaulis įsiveltų į ilgalaikes derybas dėl Ukrainos, kaip valstybės, išlikimo, jau nebeprisimindamas nei Krymo, nei Donecko su visa jo respublika. Beje, V. Putinas prieš kurį laiką labai jausmingai kalbėjo apie Kijevą, kuris esąs Rusijos lopšys. Tad kaip galėtų galinga imperija gyvuoti be savo kilmės lopšio? Neatmestina ir tokia strateginė logika.

Kremlius kviečia ES ir JAV pažaisti ant didelio karinio konflikto skardžio krašto. Prie to skardžio jau prieita, tad belieka pažiūrėti žemyn. Visi kuo puikiausiai suvokia, kad tai didžiulis šantažas, tačiau kol kas nesugebama deramai į jį atsakyti – baugina nenumatomos pasekmės. Yra ir kita šantažo pusė – ekonominė finansinė krizė. Toks būtų Rusijos atsakas į jai skausmingas ekonomines sankcijas. Klausimas, kokios visuomenės atsparesnės įvairioms krizėms – vargingosios ar turtingosios? Manau, atsakymas aiškus. Atgimstančios imperijos propaganda Rusijos visuomenei daug ilgiau bus tinkamas, jos patriotiškumą palaikantis ir stiprinantis maistas. Šiuo metu pasaulio lyderiai įnirtingai skaičiuoja, kas laimėtų tokiai krizei įsisiūbavus. Galimi įvairūs scenarijai, tačiau aiškus yra vienas dalykas – visi scenarijai palankūs tarsi niekuo su Ukrainos įvykiais nesusijusiai Kinijai, kuriai nereikėtų įsipainioti ir į karinį konfliktą. O juk pasaulis pastarąjį dešimtmetį įsisuko į didžiausią branduolinio ir kitokio ginklavimosi ir persiginklavimo spiralę.

Rusija priminė, kad geopolitiniams uždaviniams spręsti reikalinga ne tiek didžioji branduolinė ginkluotė – ji šantažui ir sulaikymui, kiek išmanios propagandos ir diplomatinio apsukrumo palaikomos „žaliųjų žmogeliukų“ pajėgos. Jungtinėms Valstijoms tektų naujas galvos skausmas – dar sparčiau stiprėjanti ir savo globalines pretenzijas reiškianti imperinės Kinijos galia, kuri sėkmingai įtvirtinama įvairiuose pasaulio regionuose. Kinija toliaregiškai supirkinėja skurdžiąsias Afrikos valstybes, savo sukauptus „popierius“ iškeisdama į žemę. Kinija, kitaip nei ES, žino, kad greitu laiku maisto gamyba taps strateginiu sektoriumi. Superkamos ir buvusių sovietinių respublikų žemės. Pavyzdys – Latvija. Kryme taip pat ryškėjo Kinijos pėdsakas – ji buvo numačiusi į šį autonominį regioną investuoti ar tik ne 14 mlrd. dolerių. Tad po kelerių metų „atgauti“ Krymą būtų neįmanoma jau vien dėl sumažėjusio rusakalbių gyventojų procento. Kinai supirko ir Ukrainos žemių. Mes, lietuviai, galėtume ir jų tik pasimokyti, tačiau, kaip „babkių“ dūūūūūmo apkvaišinti politikos ir geopolitikos beraščiai, siekiame tik vieno dalyko – kuo greičiau išparduoti savo valstybę.

Ateitis apsiniaukė, netikrumo ir rizikos daugėja. Ukrainos laukia sunkūs laikai – plėšrūnas nepaliks savo grobio, juolab kad nujaučiamas dar didesnis. Įspėjamos ir kitos valstybės – kalba nuo šiol geopolitikos įrankis. Rusija kurstys aistras visuose buvusios carinės ir sovietinės imperijos kraštuose. Nesaldu šiuo metu Kazachijai ir mūsų kaimynei Baltarusijai. Viena – toli nuo mūsų, tik jau Kinijos įtakos lauke, o kita – pašonėje, kurianti dviejų valstybių sąjungą. Galimas dalykas, kad Aleksandrui Lukašenkai jau nebebus leista taip išmoningai žaisti savarankišką prezidentą. Juolab kad baltarusių tautos raida kelia Rusijai nemenkų keblumų – juk vis daugiau baltarusių politinio ir kultūrinio elito ima suvokti LDK istorijoje glūdinčias savąsias šaknis ir tapatinasi su etniniu baltiškuoju substratu, šitaip atmesdami imperinį „vienos rusų tautos“ supratimą. Tai galima suvokti kaip nedovanotiną rusakalbių teisių menkinimą su visomis iš to plaukiančiomis „dviejų broliškų valstybių sąjungos stiprinimo“ pasekmėmis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rusijos prezidento rinkimai baigėsi – Putinas laimi 63,71% (video)
  2. Ukraina po Ženevos derybų: V. Putinas gavo daugiau nei tikėjosi
  3. L. Zasimavičius. Putinas – Vakarai: 2:1
  4. V. Rubavičius. Valdžia bijo ir baugina
  5. Vakarams stebint Putinas jau aneksavo Krymą (video)
  6. „Putinas pralaimėjo rinkimus“ – „Putin won…“
  7. V. Putinas paskelbtas išrintuoju Rusijos prezidentu (video)
  8. V. Putinas tiesioginiame eteryje „bendrauja su gyventojais” (tiesioginė transliacija)
  9. V. Putinas pasistengė, kad „Gazprom“ be Rusijos valdžios žinios nebūtų liečiamas
  10. V. Putinas įsakė baigti nuodugnią patikrą Lietuvos ir Rusijos pasienyje
  11. O. Gulina. Politinio pasaulio žemėlapio sukirpimo ir siuvimo kursai
  12. V. Putinas prisaikdintas Rusijos prezidentu
  13. V. Putinas paleido iš kalėjimo M. Chodorkovskį
  14. T. Bakučionis. Tarp blogio imperijos paveldėtojos ir Vakarų impotencijos…
  15. A. Patackas. A Vaska slušajet da jest…

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Aušrius says:
    11 metų ago

    Žmogus viską surašė teisingai. Na ir kas? O kokios realios galimybės tą Ukrainos plėšymą sustabdyti? Amerikonai bando sustiprinti savo pozicijas, eilinį kartą sustiprindami NATO. Štai ir Lietuvoj bus pademonstruoti raumenys – vyks sausumos armijos mokymai kartu su Lietuvos armija. Bet tai vienintelis dalykas, kuo Vakarai dar gali pagrąsinti Rusijai: karinė jėga. Rusai darys tiek žingsnių kiek galės iki tos ribos, kai jau gresia susidūrimas su Amerikos armija. O ši armija irgi nelabai puola kariauti dėl svetimų tautų interesų, kaip žinom. Taigi Ukrainos padalinimas vyks ir toliau.
    Šį kartą Lietuvai labai naudingas NATO buvimas. Žinoma, amerikonai čia žiūri savų interesų, jiems rūpi turėti savo bazę strategiškai svarbioje vietoje. Bet ir mums naudinga: mes ir esam ant tos ribos, kurios rusai nenorės peržengti, net ir labai didelei pagundai esant.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.
Gamta ir žmogus

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Kernavė | kernave.lt nuotr.
Kultūra

Viduramžiai atgyja senojoje sostinėje: Kernavė kviečia į Karaliaus Mindaugo karūnavimo savaitgalį

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.
Kultūra

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.
Kultūra

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Specialiųjų tyrimų tarnyba
Lietuvoje

STT pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo

2025 07 02
Šuo
Gamta ir žmogus

Įsigijus gyvūną, regisruotis paprasčiau

2025 07 02
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje bus įrengta dar 500 automobilių statymo vietų

2025 07 02
Elektra
Energetika

DI įvertino, kokių elektros kainų tikėtis liepą

2025 07 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >klaustukas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Pražiopsojom? apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – 2-oji diena (III)
  • R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Kada reikalinga proktologo apžiūra?

Kiti Straipsniai

Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
ICBM vilkikas ir T-72 tankai priešais Šv. Vasilijaus soborą Maskvoje dienos šviesoje

Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?

2025 06 29
Trampas Hagoje po smūgių Iranui

M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

2025 06 28
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Volodymyras Zelenskis ir Donaldas Trampas spaudžia rankas Hagoje vykusiame NATO susitikime

Hagoje įvyko Zelenskio ir Trampo susitikimas

2025 06 25
Seimas

Seimas reglamentavo sankcijas Rusijai ir Baltarusija

2025 06 25
Prezidentas dalyvauja NATO viršūnių susitikime

Prezidentas: NATO privalo didinti investicijas į gynybą

2025 06 25
Gediminas Jakavonis

G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?

2025 06 25

Skaitytojų nuomonės:

  • >klaustukas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Pražiopsojom? apie Ar tikrai Rusija mažina karines išlaidas?
  • P.Skutas apie V. Ruzas. Ką žinome apie memorialinę lentą ant Signatarų namų Vilniuje
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
  • Naivus klausimas apie Ukraina gali nugalėti Rusiją net be JAV: pagrindinis vaidmuo tenka Europai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
radialinfo.com nuotr.

Aiškinamasi kodėl vilniečiai už šiukšles moka dvigubai daugiau nei kauniečiai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai