Karstiniai reiškiniai – smegduobių, įslūgų radimasis – nuo seno žinomi Pasvalio ir Biržų rajonuose. Smeguobės gadina kelius ir pastatus, kelia daug rūpesčių žemdirbiams.
Lietuvos geologijos tarnyba dalyvauja įgyvendinant Aplinkos monitoringo programą ir kartu su Gamtos tyrimų centro mokslininkais bei Biržų regioninio parko darbuotojais stebi karstinį procesą, matuoja jo intensyvumą (gipso tirpinimo mastą arba denudaciją), apskaito ir matuoja smegduobes.
Tyrimais nustatyta, kad 2013 metais karstiniame rajone gipso ištirpo daugiau už daugiametį vidurkį. Intensyvesnis gipso tirpinimas siejamas su klimato pokyčiais.
2013 m. metai buvo beveik 1 laipsniu šiltesni
2013 metai pasižymėjo santykinai aukšta vidutine metine oro temperatūra: sausio–lapkričio mėnesių temperatūra buvo 0,9 laipsnio aukštesnė už ilgametę vidutinę. Ypač aukšta buvo šiltojo laikotarpio temperatūra. Birželio temperatūra buvo net 3,9 laipsnio aukštesnė už šio mėnesio ilgametę vidutinę.
Tokia aukšta šiltojo laikotarpio temperatūra ir santykinai mažas liepos (29 proc. mažesnis už mėnesio vidutinę) bei rugpjūčio (59 proc. mažesnis už mėnesio vidutinę) mėnesių kritulių kiekis lėmė požeminio vandens lygio slūgimą karstėjančių uolienų sistemoje. Tai parodė ir ypač žemas karstinių ežerų lygis rudens pabaigoje.
Susidarė palankios sąlygos smegduobės atsirasti
Pagal karstinių ežerų vandens lygio svyravimus (Pelanio ežeras Kirkilų kaime), 2013 metais vandens lygio kaitos metinė amplitudė buvo 1,93 m. Maksimalus vandens lygis buvo balandžio 19 d., minimalus – lapkričio 22 d.
Praėjusiais metais užfiksuotas aukščiausias ir žemiausias vandens lygis per 2010–2013 metus. Didelė metinė vandens lygio svyravimų amplitudė ir santykinai žemas minimalus lygis gali sudaryti palankesnes sąlygas karstinės denudacijos intensyvėjimui. Tai reiškia, kad dėl daugiau ištirpinto gipso ateinantį pavasarį gali atsirasti daugiau karstinių įgriuvų.
Didžiausia smegduobių tikimybė – pavasarį ir rudenį
Jau antrą dešimtmetį sistemingai registruojant naujus karstinius reiškinius, pastebėtas dėsningumas. Dauguma jų atsiranda pavasario ir rudens mėnesiais.
2013 m. gegužės ir lapkričio mėnesiais buvo surengtos dvi tiriamosios išvykos į Šiaurės Lietuvos karstinį rajoną. Pernai įspūdingiausia 8 m pločio ir 9,5 m gylio karstinė įgriuva atsivėrė Trečionyse, Naradavos soduose, apie 40 m nuo kelio Pasvalys-Biržai.
Anksčiau pavasarį čia buvo pastebėtas nežymus įslūgimas žemės paviršiuje, kuris balandžio pabaigoje realizavosi į gilią šulinio formos įgriuvą. Maždaug po dviejų savaičių nuo jos atsiradimo Biržų regioninio parko direkcijos darbuotojai išmatavo šią karstinių procesų apraišką (dugne plūduriavo prasmegusios obelys, nuo žemės paviršiaus iki vandens buvo 7,2 m). Tokio dydžio karstinė įgriuva atsiranda kas 3–5 metai.
Naujos vidutinio dydžio smegduobės užregistruotos Biržų rajone (Padaičių kaime – 3,3 m pločio ir apie 1 m gylio; Kirkiluose – atitinkamai 5,5 ir 4,0 m). Kitos nedidelės įgriuvos atsirado Karajimiškio, Daumėnų, Latveliškio, Kirkilų, Biržų kaimų laukuose.
Karajimiškio kaimo žemės dar įdomios urvų ir plyšių gausa. Horizontalus urvas buvo surastas negilios įgriuvos sienelėje, o buvusios Šventosios olos teritorijoje surasti 7 plyšiai ir dar kelios karstinės angos ir urvai nusekusio Požemio upelio dugne.
Duomenys apie naujus karstinius reiškinius surenkami tiek suplanuotų išvykų į karstinį rajoną metu, tiek ir glaudžiai bendradarbiaujant su Biržų regioninio parko direkcijos darbuotojais bei savivaldybių administracijų specialistais. Ši informacija kaupiama Valstybinės geologinės informacinės sistemos GEOLIS Geologinių procesų ir reiškinių posistemyje. 2013 metais buvo surinkti ir susisteminti duomenys apie 48 karstinius reiškinius, itin sukarstėjusios teritorijos smegduobių užimamas plotas padidėjo nežymiai.
