KT sprendimas nudžiugino R.Pakso šalininkus ir žemės referendumo priešininkus (158)

Konservatorių vadai džiūgauja | Alkas.lt koliažas

Konservatorių vadai džiūgauja | Alkas.lt koliažas

Sausio 24 d. Konstitucinis teismas (KT) paskelbė nutarimą išaiškinantį, kad Sei­mo ko­mi­te­tai ar ki­ti struk­tū­ri­niai pa­da­li­niai bei at­ski­ri Sei­mo na­riai „ne­tu­ri tei­sės pa­teik­ti Sei­mui svars­ty­ti Kons­ti­tu­ci­jos kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­to, ku­ris iš es­mės skir­tų­si nuo to, ku­rį pa­tei­kė to­kią tei­sę tu­rin­tis su­bjek­tas“. KT priminė, kad su­ma­ny­mą keis­ti ar pa­pil­dy­ti Kons­ti­tu­ci­ją tu­ri tei­sę pa­teik­ti Sei­mui ne ma­žes­nė kaip ket­vir­ta­da­lio vi­sų Sei­mo na­rių gru­pė ar­ba ne ma­žiau kaip 300 tūkst. rin­kė­jų.

Dėl šių procedūrinių dalykų išaiškinimo į KT buvo kreiptasi po to, kai buvo suabejota procedūromis dėl šiuo metu dar nepriimtos Konstitucijos 74 straipsnio pataisos, kuri leistų kandidatuoti rinkimuose per apkaltą pašalintiems asmenims. Kadangi kreiptis į KT dėl dar nepriimtos Konstitucijos pataisos Seimas negalėjo, tai išsiaiškinti procedūras buvo nuspręsta teikiant KT paklausimą dėl anksčiau panašiomis aplinkybėmis pakeisto straipsnio 125-ojo Konstitucijos straipsnio.  Mat 2006 m. balandžio mėnesį Seimas balsavimu priėmė Konstitucijos 125 straipsnio pataisą, ku­ria pa­nai­ki­no iš­im­ti­nę Lie­tu­vos ban­ko tei­sę į pi­ni­gų emi­si­ją, tačiau tai padarė vadovaudamasis ne šį straipsnį pakeisti pasiūliusios didelės grupės Seimo narių pasiūlyta Konstitucijos straipsnio redakcija, o Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gerokai pakeista.

Dėl to 2013 m. lapkričio 7 d. ir buvo kreiptasi į KT prašant išaiškinti, ar gali Seimas Konstitucijos straipsnį keisti kitaip nei buvo pasiūlę atitinkamo pakeitimo iniciatoriai. ar galima keisti Konstituciją kitaip nei siūlė pakeitimo iniciatoriai.

KT pri­pa­ži­no, kad 2006 me­tais pri­im­ta Kons­ti­tu­ci­jos 125 straips­nio pa­tai­sa, ku­ria pa­nai­ki­na­ma iš­im­ti­nė Lie­tu­vos ban­ko tei­sė į pi­ni­gų emi­si­ją, pa­gal pri­ėmi­mo tvar­ką prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai nes Konstitucijos pakeitimo iniciatoriais gali būti ne mažiau kaip ketvirtadalis Seimo narių arba ne mažiau kaip 300 000 rinkėjų.

„Tai reiškia, kad Seimas turi paisyti to, kaip Konstituciją keisti siūlo tokio pakeitimo iniciatoriai. Pateiktasis Konstitucijos pakeitimo tekstas gali būti tik redaguojamas, bet nekeičiamas iš esmės. Jeigu Seimo komitetas arba komisija pasiūlo esmingai pakeisti pasiūlytąją Konstitucijos pataisą, tai traktuotina kaip nauja pataisa, kuri reikalauja surinkti bent ketvirtadalį Seimo narių arba 300.000 rinkėjų parašų“, – pabrėžė KT.

Šis KT nutarimas pradžiugino nušalintojo prezidento Rolando Pakso šalininkus nes pirmą kartą pernai rudenį balsuota dėl tokios redakcijos, kuri buvo kitokia, nei pasiūlytoji iniciatorių. Tad pavasarį Seimas bus priverstas iš naujo pradėti Konstitucijos pataisos, palankios R.Paksui, priėmimo procedūrą.

Tačiau KT išaiškindamas klausimą dėl 125-ojo Konstitucijos straipsnio leido sau pasisakyti ir bendresniais  klausimais dėl kurių jokio paklausimo nebuvo.  O būtent – KT paskelbė, kad Lietuvoje negali būti priimamos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), nes tai būtų antikonstituciška.

„Referendumu nepanaikinus konstitucinių Lietuvos narystės ES pagrindų, įtvirtintų Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ 1, 2 straipsniuose, negali būti daromos tokios Konstitucijos pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai“, – pareiškė KT.

Būtent šį KT pareiškimą netruko pasigauti didžiausi referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams priešininkai – TS-LKD jaunieji ir senieji konservatoriai.

Sausio 25 d. vykusiame konservatorių tarybos posėdyje aršūs referendumo priešininkai ir Lietuvos žemių išpardavimo užsieniečiams šalininkai Vytautas Landsbergis ir Andrius Kubilius netruko apsidžiaugti, kad toks konstitucinio teismo pasisakymas esą užkerta kelią ir referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatyvai.

„Galų gale referendumo klasta yra įvardinta, kad tai yra referendumas prieš mūsų buvimą Europos Sąjungoje ir tegul dabar ten ponas Pranciškus Šliužas su Algirdu Paleckiu ir su Juliumi Panka ginčijasi su Konstituciniu Teismu, kad jie už Europos Sąjungą“, – piktdžiugiškus V.Landsbergio žodžius cituoja portalas delfi.lt.

Konservatorių pirmininkas Andrius Kubilius pareiškė, kad po šio KT sprendimo Konstitucijos pataisa dėl žemės nepardavimo Europos Sąjungos piliečiams referendume gali būti svarstoma tik kartu su išstojimo iš Europos Sąjungos pataisa…

Papildyta:

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas (VRK) Zenonas Vaigauskas taip pat puolė komentuoti minėtą KT sprendimą. Priminęs, kad VRK visuomet abejojo  tokios referendumo iniciatyvos teisėtumu, vis tik turėjo pripažinti, kad ne VRK galioje atšaukti Tautos reikalaujamo referendumo iniciatyvą:

„VRK sprendimus jau yra priėmusi. Parašus mes tikriname. Jei jie bus juos surinkę, tai ne mūsų komisijai teks spręsti, ar referendumas gali įvykti. Mes turime savo darbą pabaigti, o toliau viskas bus Seimo valioje“, – teigė jis portalui 15min.lt.

Tačiau, atrodo Z.Vaigauskas taip ir liko nesupratęs kokiu klausimu ir ką sausio 24 d. išaiškino KT, nes leidosi į samprotavimus, kad referendumo iniciatyvai pasiekus Seimą, tas, esą, galės  referendumo iniciatorių referendumui pasiūlytų klusimų skaičių išplėsti ir prijungt dar vieną  klausimą – ar Lietuva nori išstoti iš ES:

„Seimas gali suformuluoti tą trūkstamą klausimą, ar išstojame iš ES. Tai būtų teoriškai paprasčiausias sprendimas. Jei pritariame išstojimui iš ES, tada automatiškai įsigalioja ir draudimas parduoti žemę“, – portalui 15min.lt pareiškė, visiškai susipainiojęs KT išaiškinimuose.

VRK narys, pagal profesiją teisininkas, deleguotas TS-LKD, Valdas Benkunskas pademonstravo dar skandalingesnį nesiorientavimą tiek KT nutarimo esmėje, tiek ir VRK kompetencijų supratime. V.Benkunskas, užmiršęs, kad VRK nesuteikta teisė vertinti referendumui iškeltų iniciatyvų atitikimo Konstitucijai, pareiškė esąs įsitikinęs, kad VRK turinti stabdyti visus parašų tikslinimo darbus, nes „nes registruota referendumo iniciatyva yra antikonstitucinė“.  Jis pažadėjo kitą savaitę VRK posėdyje kelti klausimą dėl antikonstitucininės referendumo iniciatyvos stabdymo.

Dar daugiau, V.Benkunskas, pasijutęs teisus tarp teisiausių, ėmėsi grūmoti referendumo iniciatoriams, kad VRK vėl pasitelks rašto ekspertus, kad išbrokuotų ir patikslintus parašus…

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>