Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, patikslindama viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, praneša, kad pagal 2011 m. rugpjūčio 19 d. Komisijos reglamentą Nr. 835/2011 dėl didžiausios leidžiamos policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos maisto produktuose, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. sumažinama didžiausia leidžiama policiklinių aromatinių angliavandenių koncentracija rūkytuose gaminiuose. Tačiau pati technologinė operacija, t.y. maisto produktų rūkymas nėra ir nebus draudžiamas.
„Maisto produktų rūkymas, tai maisto gamybos technologinė operacija, kai maisto produktas apdorojamas nevisiško degimo medienos (buko, alksnio ir kt.) dūmais. Tokio proceso metu maisto produkte susidaro tam tikros medžiagos, galinčios pakenkti žmogaus sveikatai – policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (pvz.: benz(a)pirenas, benz(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas ar chrizenas). Siekiant užtikrinti aukštesnę vartotojų apsaugą nuo šių medžiagų daromo neigiamo poveikio, naujuoju reglamentu yra nustatomos mažesnės leistinos koncentracijos rūkytuose produktuose“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Septilkienė.
Nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. rūkytoje mėsoje ir rūkytos mėsos gaminiuose, rūkytoje žuvyje ir rūkytuose žuvininkystės produktuose didžiausias leidžiamas benz(a)pireno kiekis sumažintas nuo 5,0 ﾵg/kg iki 2,0 ﾵg/kg, o susumuotų benzo(a)pireno, benz(a)antraceno, benzo(b)fluoranteno ir chrizeno kiekis nuo 30,0 ﾵg/kg iki 12,0 ﾵg/kg.
Šiuolaikiniai maisto gamybos procesai ir naujausios maisto technologijos leidžia rinkai pateikti maisto produktus, turinčius rūkymo skonį, kurie gamybos proceso metu apdorojami specialiomis rūkymo medžiagomis. Šios medžiagos nėra laikomos maisto priedais, tačiau jos turi būti nurodytos apdorotų maisto produktų ženklinimo etiketėje kaip sudedamosios dalys.
Nuo šių metų sausio 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo reglamentas, kuriuo yra patvirtintas maisto gamyboje leidžiamų naudoti kvapiųjų rūkymo medžiagų sąrašas. Tai reiškia, kad maisto produktų gamintojai gamyboje nebegalės naudoti į šį sąrašą neįtrauktų medžiagų. Teisės aktais taip pat yra sureglamentuotas ir policiklinių aromatinių angliavandenilių kiekis kvapiosiose rūkymo medžiagose. Pavyzdžiui, numatyta, kad benzo(a)pireno minėtose medžiagose negali būti daugiau kaip 10 ﾵg/kg, benz(a)antraceno – daugiau kaip 20 ﾵg/kg.
Specialistų teigimu, daugiausiai diskusijų tarp gamintojų kilo dėl ženkliai sumažintų policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijų pagamintuose produktuose. Tradicinius maisto produktų rūkymo metodus taikantys gamintojai baiminasi, kad nauji, gerokai griežtesni reikalavimai bus daug sunkiau įgyvendinami ir pareikalaus nemažų investicijų. Dėl to ketinama inicijuoti papildomas diskusijas Europos Komisijoje ir svarstyti galimas naujojo reglamento taikymo išlygas.
„Lietuvos gamintojams šie reikalavimai neturėtų sukelti didelių nepatogumų, nes kaip rodo mūsų tyrimų duomenys, policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijos maisto produktuose svyruoja nuo 0,2 ﾵg/kg iki 1,0 ﾵg/kg, tai yra, nesiekia nei pusės numatytų mažesnių koncentracijų“, – pabrėžė V. Septilkienė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvienais metais atrenka ir ištiria vidutiniškai 120-150 mėsos, žuvies gaminių, įvairių aliejų ir kitų maisto produktų mėginių policiklinių aromatinių angliavandenilių koncentracijai nustatyti. Per 2013 metus šių tyrimų metu nebuvo nustatyta nei vieno reikalavimų neatitinkančio atvejo.
