Spaudos konferencija „Tautos valia prieš dvidešimt trejus metus ir šiandien“ (tiesioginė transliacija, video) (49)

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Sausio 14 dieną Seime įvyko Seimo narių Aurelijos Stancikienės ir Ryto Kupčinsko spaudos konferencija „Tautos valia prieš dvidešimt trejus metus ir šiandien“.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Piliečių iniciatyvinės grupės „Tautos valia“ referendumui rengti koordinatorius Tautininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas hab. dr. Kazimieras Garšva.

Konferencijos dalyviai kalbėjo apie sunkumus kuriuos nepagristai, netgi pažeisdama teisės aktus, referendumo surengimo iniciatyvinei grupei sudaro Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Taip pat buvo įvertintas Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos protestas Kovo 11-osios Akto salėje Laivės gynėjų dieną. Šio LLRA akcijos veiksmo vertinimą spaudos konferencijos dalyviai paskelbė išplatintame komentare.

Primename, kad sausio 13 dieną, kalbant Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui,  Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcija iškilmingo Seimo posėdžio metu demonstratyviai išėjo iš salės.

Pasak LLRA frakcijos seniūnės Ritos Tamašunienės, reakcija nukreipta asmeniškai į V.Landsbergį. Esą politikas iš tribūnos peikė neseniai didžiulę baudą už lenkiškų lentelių nenuėmimą gavusį lenką valstybės tarnautoją.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA, ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus.

Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.

Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas:

Skelbiame spaudos konferencijos dalyvių išplatintą komentarą dėl LLRA veiksmų:

Spaudos konferencijos Lietuvos Respublikos Seime
KOMENTARAS

Dėl Laisvės gynėjų atminimo ir Lietuvos valstybės paniekinimo 

2014-01-14

Vakar, sausio 13 d., Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios salėje vykusio iškilmingo Laisvės gynėjų dienos minėjimo metu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijai (toliau – „LLRA frakcija“) priklausančių Seimo narių grupė demonstratyviai išėjo iš salės, kai į tribūną sveikinimo kalbai buvo pakviestas Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. V. Landsbergis. Netrukus ši grupė išplatino iš anksto parengtą viešą pareiškimą, kuriame tokį savo poelgį paaiškino esą tuo, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2010 metais panaikino sovietiniais laikais priimto Tautinių mažumų įstatymo galiojimą, ir tuo, kad Vilniaus apygardos teismas neseniai skyrė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui baudą už beveik penkerius metus nevykdomą galutinį teismo sprendimą dėl dvikalbių gatvių užrašų nukabinimo.

LLRA frakcijos nariai pateikė ir kitų keistų komentarų:  esą protestuodami dėl „finansinių represijų prieš gimtąją kalbą“ (nutylėdami, kad teismo sankcija buvo skirta už piktybinį teismo sprendimo nevykdymą ir dėl valstybinės kalbos statuso pažeidimo) jie kreipsis į tarptautinę visuomenę; esą jiems „trūko kantrybė“, kai prof. V.Landsbergis pradėjo kalbėti apie „represuotą“ savivaldybės administracijos direktorių (kaip LLRA frakcijos narių kantrybė galėjo trūkti dėl kalbos, kurios jie nė negirdėjo, nes išėjo iš salės?). Visa tai įrodo, kad jų akcija paniekinti Sausio 13-osios Laisvės gynėjų atminimą buvo suplanuota iš anksto. Tenka tik apgailestauti, kad tokio elgesio pavyzdį šiems politikieriams prieš dvejus metus parodė Lenkijos Respublikos vadovai, pareiškę, kad nevyks į Laisvės gynėjų dienos renginius Lietuvoje – esą dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seime buvo atmestas įstatymo projektas dėl asmenvardžių rašybos nevalstybine kalba mūsų valstybės dokumentuose bei dėl Švietimo įstatymo, nustačiusio minimalius reikalavimus valstybinės kalbos mokymui, priėmimo. Ir dabar Lenkijos užsienio reikalų ministras socialiniuose tinkluose dalinasi informacija apie šią LLRA „akciją“, pateikdamas ir gindamas LLRA „argumentus“. Tai verčia daryti išvadą, kad ši „akcija“, kaip ir visa LLRA veikla, niekinanti Lietuvos valstybę yra koordinuojama Varšuvoje.

Esame įsitikinę, kad įžeidžiantis LLRA atstovų elgesys Seime kompromituoja ne tik juos pačius, bet ir visą dabartinę valdančiąją koaliciją. Jei ir po šitokių veiksmų šie veikėjai toliau liks „koalicijos partneriais“, toliau kels antikonstitucinius reikalavimus, šantažuodami tiek pačią valdančiąją koaliciją, tiek ir visą valstybę, tai reikš jau visos valdančiosios koalicijos demonstratyvią nepagarbą Valstybei bei jos Konstitucijai, pamatinėms mūsų šalies vertybėms.

Pasipiktinimą kelia ir LLRA veikėjų ciniškas pasikėsinimas klastoti istoriją, kai jie Lietuvos lenkų sąjungos pareiškimu, kuris buvo paskelbtas prieš dvidešimt trejus metus po sausio įvykių, mėgina paslėpti visą antikonstitucinę autonomininkų bei „jedinstvos“ veiklą – Kremliaus komunistinės valdžios palaimintą vadinamosios  „lenkų socialistinės apygardos“ ar „autonominio krašto“ steigimą Lietuvoje, ilgai nepripažįstant Lietuvos įstatymų, o tik SSRS konstituciją. Šią istoriją LLRA mėgina pateikti, kaip „lenkų tautinės mažumos“ tuometinę „vienareikšmišką“ paramą  Lietuvos nepriklausomybei ir netgi kaip Lietuvos valdžios nedėkingumą „už ištikimybę nepriklausomai Lietuvai, padorų ir sąžiningą darbą“.

LLRA atstovai savo veikla tęsia ne Lietuvai lojalių piliečių tradiciją, bet autonomininkų kėslus, kurie buvo palaikomi iš Kremliaus. Apgailėtina, kad dabar ši veikla sutampa ir su tomis instrukcijomis, kurios gaunamos iš mūsų pietvakarinio kaimyno. Neseniai „YouTube“ kanalu transliuotos garsaus lenkų žurnalisto mintys, sutampančios su LLRA bei jos globėjų Varšuvoje strategija,  verčia paklausti: ar ne laikas mūsų politikams aiškiai tarptautinėje erdvėje įvardinti, kad Lenkijoje nevaržomai plinta šovinizmo ir imperializmo tendencijos, netgi kliedesiai apie sienų keitimą su Lietuva, Baltarusija ir Ukraina, siekiant atimti neva Lenkijos žemes, vadinamuosius „kresus“? Jeigu ir vėl tylėsime apie šią Lenkijos problemą, tik pakenksime mūsų santykiams, ar net pačiai Lenkijai ir visai rytų Europai. Šią ligą Lenkijos politinis elitas turėtų pripažinti ir ją gydyti, pradedant nuo kaimyninių šalių atsiprašymo dėl pilsudskinės okupacijos bei prievartinės polonizacijos, ir nuo aiškaus teritorinių pretenzijų pasmerkimo, atsisakant kurstyti tautinių mažumų nelojalumą bei separatizmą.

Gintaras Songaila

1988m. Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, 1990-91 metais buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti atsakingas sekretorius, apdovanotas Nepriklausomybės ir Sausio 13-osios medaliais

Julius Panka
Tautininkų Sąjungos pirmininkas

Kazimieras Garšva
„Vilnijos“ draugijos pirmininkas

Aurelija Stancikienė, Rytas Kupčinskas
Lietuvos Respublikos Seimo nariai

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *