G. Songaila. Prieš 70 metų žuvo Lietuvos Prezidentas A.Smetona (17)

Antanas Smetona

Antanas Smetona

Nors viešoje Lietuvos erdvėje tvyro tyla ir užmarštis, verta priminti, kad šiandien sukanka lygiai 70 metų, kai per neaiškiomis aplinkybėmis kilusį gaisrą nuo dūmų užduso ir mirė pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona (ši tragedija įvyko 1944 m. sausio 9 d. Klivlende, JAV). Atvykęs į Jungtines Valstijas jis mėgino tęsti kovą dėl Lietuvos Respublikos nepriklausomybės.

Atstovaudamas valstybę, kurią okupavo Sovietų Sąjungos kariuomenė, jis buvo itin nepalankus asmuo okupantui, kurio tarnybos, veikiančios užsienyje, mėgino įteisinti  Lietuvos aneksiją.

Prezidentas Antanas Smetona (1874 –1944) – tai vienas įžymiausių Lietuvos tautinio atgimimo vei­kėjų, vienas iš nepriklausomos Lietuvos valstybės įkūrėjų, ilgametis valstybės vadovas, su kurio valdymu siejami įspūdingi prieškarinės Lietuvos Respublikos pasiekimai ekonomikos, nacionalinės kultūros ir švietimo srityse, sugrąžinę Lietuvą į modernių Europos šalių šeimą. Jis buvo ne tik žymiausias valstybės veikėjas bei tautininkų lyderis, bet ir itin talentingas publicistas, poliglotas, istorijos, teisės ir filosofijos dėstytojas, palikęs daugiatomį rašytinį paveldą.

Prezidentas Antanas Smetona

Prezidentas Antanas Smetona

Suprantama, kad prezidento A.Smetonos pasitraukimą iš sovietų okupuojamos Lietuvos (1940 metais) bolševikmečiu buvo mėginama pateikti kaip pabėgimą, nes tai sukliudė sovietinei valdžiai sudaryti „teisėto“ valdžios perdavimo regimybę. Mažai ištirtos ir aplinkybės, kodėl Lietuvos kariuomenė nepakluso jo įsakymui priešintis sovietinei kariuomenei (kaip antai, paaiškėjo, kad ką tik paskirtas Vyriausiasis kariuomenės vadas Vincas Vitkauskas buvo slaptas sovietų agentas).

A.Smetona Prezidento rūmuose

A.Smetona Prezidento rūmuose

Kodėl sovietiniais laikais buvo stengiamasi nupiešti prezidento Antano Smetonos asmenybę juodomis spalvomis, o jo palikimą uždengti užmaršties skraiste, turbūt daug aiškinti  neverta. Tačiau verta būtų paklausti, kodėl ši užmaršties skraistė vis dar nepakelta šiandien? Gal dėl to, kad visa prieškarinės nepriklausomos valstybės istorija dar vis nemaloni mūsų tautos ir valstybės nedraugams?  Šios tylos priežastys turbūt slypi ne tik bolševikinėje inercijoje, nenorinčioje matyti mūsų valstybės tęstinumo, tačiau ir tose postmodernistinės nuostatose, kurios stengiasi paneigti ar išsklaidyti mūsų lietuvišką istorinę atmintį.

Kalavikų įteikimo iškilmės Karo mokyklos X laidos karininkams. Dalyvauja LR Prezidentas Antanas Smetona, Krašto apsaugos ministras T.Daukantas, gen. P.Plechavičius ir kiti. Kaunas, 1929 m. spalio 6 d.

Kalavikų įteikimo iškilmės Karo mokyklos X laidos karininkams. Dalyvauja LR Prezidentas Antanas Smetona, Krašto apsaugos ministras T.Daukantas, gen. P.Plechavičius ir kiti. Kaunas, 1929 m. spalio 6 d.

Svarbiausi mūsų istorijos įvykiai bei asmenybės – tai istorinės atminties politikos sritis. Gal todėl postmodernistiniai veikėjai taip priešinasi Istorinės atminties įstatymo projektui, kuris pradėtas svarstyti Seime (signalą priešinimuisi davė prof. E.Aleksandravičius). Aišku kodėl, nes jei Lietuvoje pradėtų veikti toks įstatymas, tikriausiai prezidentas Antanas Smetona būtų deramai prisimintas bei pagerbtas, o mes mokytumėmės iš savo istorijos. Puiku, kad antivalstybinei propagandai duoda atkirtį nauja Lietuvos politologų karta .

Tai teikia vilčių, kad atsispirsime Lietuvos griovėjams.

Autorius yra Tautininkų Sąjungos Strateginio komiteto pirmininkas

Kategorijos: Lietuvoje, Lietuvos kelias, Naujienos, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: