Antradienis, 17 vasario, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Sveika mokymosi aplinka: tinkamas vėdinimas ir švarus oras

www.alkas.lt
2013-12-22 13:33:39
82
PERŽIŪROS
0
Under30ceo.com nuotr.

Under30ceo.com nuotr.

Under30ceo.com nuotr.
Under30ceo.com nuotr.

Žmogaus savijauta ir gyvenimo kokybė priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas jų – patalpų oro kokybė. Grynas, švarus oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Tuo tarpu užterštas oras gali tapti įvairių sveikatos sutrikimų, ligų šaltiniu. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį į veiksnius, turinčius įtakos oro kokybei, bei į patalpų, ypač į mokymosi patalpų, vėdinimo svarbą.    

Skauda galvą – priežastys gali slypėti ore

Didžiąją dienos dalį mes praleidžiame patalpose, ypač šaltuoju metų laiku, tad patalpų oro kokybė yra itin svarbi. Tokie negalavimai kaip galvos skausmas, alergijos paūmėjimas, astmos simptomai, kosulys, čiaudulys, akių sudirgimas ir daugelis kitų, gali būti siejami būtent su prasta patalpų oro kokybe.

Žinoma, tai labai bendri simptomai ir gali būti sukelti peršalimo, gripo ir kt. Tačiau jei minėti simptomai atsiranda pabuvus tam tikrose patalpose ir savijauta pagerėja išėjus iš jų, reikėtų ištirti patalpų orą, nustatyti taršos šaltinius ir juos pašalinti.

Patalpų oro kokybė, be abejo, žmones veikia nevienodai. Vieni gali būti jautresni nei kiti. Specialistų teigimu, oro taršai ypač jautrūs yra kūdikiai, vaikai, pagyvenę asmenys, taip pat sergantys astma ar alergija, kvėpavimo, širdies, kraujotakos ir kitomis ligomis.

Specialistai (mokslininkai) pripažįsta, kad vis didėjantis žmonių, ypač vaikų, sergančių įvairiomis alergijų formomis ir astma, skaičius yra susijęs su patalpų užterštumu.

Oro kokybė

Oras yra įvairių dujų mišinys, kuriame visuomet yra tam tikrų priemaišų. Kai šių priemaišų kiekis viršija normalios oro sudėties rodiklius, arba kai sudėtyje atsiranda orui nebūdingų priemaišų, sakome, kad toks oras yra užterštas. Oras gali būti užterštas tiek dėl žmogaus veiklos, tiek natūraliai (dėl gamtinių procesų).

Patalpų ore esančių medžiagų kiekį lemia daugelis priežasčių, pavyzdžiui, kaip pastatai yra toli nuo gatvių, kaip toli yra gamyklos, pramonės objektai ir pan. Oras, patekęs į patalpų vidų, dar pasipildo įvairiomis priemaišomis. Pirmiausia – tai cheminės medžiagos, patenkančios į patalpas iš lauko ar išsiskiriančios iš vidaus apdailos medžiagų, baldų. Iš tapetų, grindų dangų, apdailos plokščių, jų priežiūros priemonių, naudojamų valiklių gali išsiskirti lakieji organiniai junginiai, tarp jų ir formaldehidas.

Neretai patalpose pasitaiko ir biologinių teršalų – bakterijų, virusų, grybų sporų (pelėsių). Pelėsiai paprastai įsiveisia drėgnose ir šiltose, nevėdinamose patalpose, oro drėkintuvuose. Bakterijas ir virusus ore gali paskleisti ir sergantys žmonės, naminiai gyvūnai.

Infekcinių ligų specialistai teigia, kad šaltuoju metų laiku padidėjantis sergamumas peršalimo ligomis ir gripu yra labai susijęs tuo, kad tokiu metu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o jei patalpos prastai vėdinamos, virusai itin lengvai plinta tarp žmonių, ypač vaikų.

Paskutiniais metais yra pripažįstamos patalpų oro kokybės problemos atsirandančios didinant pastatų sandarumą, energetinį efektyvumą, statybos produktuose naudojant vis daugiau sintetinių medžiagų, diegiant įvairias alternatyvias šildymo sistemas, atsirandant naujoms technologijoms patalpose.

„Prikvėpuotas“ oras kenkia

Vertinant patalpų oro užterštumą pagrindinis rodiklis yra anglies dvideginio koncentracija. Anglies dvideginis patalpų ore susidaro žmonėms kvėpuojant, prakaituojant. Paprastai, jei šios medžiagos koncentracija ore yra didesnė negu 0,1 proc., tai patalpose yra ir kitų žmogaus organizmo metabolinių produktų,  mikroorganizmų, virusų.

Dauguma iš mūsų tikrai yra esame patyrę neigiamą patalpų oro, persotinto anglies dvideginiu, poveikį – galvos svaigimą, silpnumą, kartais net galvos skausmą, pykinimą. Būnant tokiose patalpose atrodo, kad trūksta oro, sumažėja darbingumas blogiau įsisavinama informacija, dėl prastos savijautos blogėja nuotaika. Tai ypač aktualu vaikams, kurie mokyklose didžiąją dienos dalį praleidžia uždarose klasėse.

Anglies dvideginio koncentracija yra vienas iš svarbesnių oro parametrų, kurio normą mokyklose užtikrinti būtina. Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose vidutinė anglies dvideginio (CO2) koncentracija, išmatuota nuo pamokų pradžios iki pamokų pabaigos, neturi viršyti 2745 mg/m3 (1500 ppm). Vienkartinė didžiausia leidžiama anglies dvideginio koncentracija šių patalpų ore yra 9000 mg/m3 (5000 ppm).

Svarbiausia – vėdinimas

Per didelė anglies dvideginio koncentracija patalpų ore dažniausiai susijusi su vėdinimo problemomis – jo visiškai nėra arba jis nepritaikytas didesniam žmonių skaičiui. Pačia bendriausia prasme vėdinimo paskirtis – panaudoto oro pašalinimas iš patalpos ir pakeitimas oru iš lauko.

Vėdinimo sistema turi užtikrinti, kad būtų pašalinamas anglies dvideginis, susikaupę teršalai, dulkės ir drėgmė. Gyvenamosiose patalpose oras turi būti pakeičiamas maždaug kas  keturias valandas, o mokyklų klasėse, darbo vietose vėdinimas turėtų būti intensyvesnis. Siūloma, kad po kiekvienos pamokos, kai klasėse nėra mokinių, jos būtų gerai išvėdinamos. Vėdinti sukeliant skersvėjį mokyklose nerekomenduojama.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, daugelyje mokyklų pastatų iki šiol naudojamos labai paprastos, dažnai net minimalių oro kaitos reikalavimų neužtikrinančios vėdinimo sistemos, kurių veikimas pagrįstas natūralia trauka. Natūralios traukos vėdinimo sistemos veikimo principas toks – šiltas (panaudotas) oras pakyla ir išmetamas per ištraukimo angas ar ortakius, o į jo vietą priteka naujo oro iš lauko per langų orlaides, pritekėjimo vožtuvus ar tiesiog per nesandarias pastato konstrukcijas.

Visgi tenka pripažinti, kad ne visais atvejais natūralaus vėdinimo pakanka, ypač, kai kalbame apie renovuotas mokyklas. Yra nustatyta atvejų, kai po renovacijos neįrengus papildomos vėdinimo sistemos patalpose kaupiasi per didelė drėgmė, įsiveisia pelėsis, kuris, kaip žinoma, neigiamai veikia sveikatą.

Visuomenės sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad sveikatai palanki mokyklos aplinka gali turėti tiesioginę įtaką vaikų sveikatai ir skatinti veiksmingą mokymąsi. Tuo tarpu dėl prastos patalpų oro kokybės mokyklose vaikams gali grėsti rimtos sveikatos problemos, nes jiems oro tarša kenkia labiau nei suaugusiesiems.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Nedeginkime komunalinių atliekų krosnyse
  2. Keliautojų ligos ir jų profilaktika
  3. Kokliušas puola paauglius
  4. Blogėja Lietuvos maudyklų vandens kokybė
  5. Klimato kaita ir jos poveikis sveikatai
  6. Kompiuteris darbe ir namuose: ką turime žinoti?
  7. Atšalus orams, būtina pasirūpinti sveikata
  8. Būkime atidesni kūrendami krosnis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

V. Kondratovičius ir O. Dunda
Lietuvoje

Vidaus reikalų ministras aptarė pagalbą Ukrainai

2026 02 17
Pinigai
Lietuvoje

Korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo Lietuvos pažangą

2026 02 17
Spurgos
Gamta ir žmogus

Per Užgavėnes – ne tik blynai, tai gera proga prisiminti tradicijas

2026 02 17
Tarybos posėdis
Lietuvoje

Radviliškio rajone – naujos galimybės jaunoms šeimoms

2026 02 17
Konstitucinis Teismas
Lietuvoje

Seimo Pirmininkas teikia A. Drigoto kandidatūrą į KT teisėjus

2026 02 17
LNM Vilniaus knygų mugėje
Kultūra

Nacionalinė biblioteka Knygų mugėje: programa kiekvienam – nuo mažiausių iki vyriausių

2026 02 17
Vytautas Sinica kalba pikete prie Vilniaus sporto rūmų
Istorija

V. Sinica. Sporto rūmų aukojimas

2026 02 17
LNM Vilniaus knygų mugėje
Kultūra

LNM Vilniaus knygų mugėje: nauji leidiniai, interaktyvios patirtys ir žvilgsnis į istoriją šiandien

2026 02 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Šnipas apie V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas
  • Rimgaudas apie V. Sinica. Sporto rūmų aukojimas
  • Gintarui apie J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)
  • GINTARAS apie J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vidaus reikalų ministras aptarė pagalbą Ukrainai
  • Korupcijos suvokimo indekso rezultatai rodo Lietuvos pažangą
  • Per Užgavėnes – ne tik blynai, tai gera proga prisiminti tradicijas
  • Radviliškio rajone – naujos galimybės jaunoms šeimoms

Kiti Straipsniai

Žolelių arbata ne tik gydo, netinkamai vartojama ji gali ir pakenkti

Peršalote? Išbandykite arbatą su prieskoniais, stiprinančiais imunitetą

2026 02 17
Sveika mityba | pixabay.com nuotr.

Kai sveika mityba tampa manija

2026 02 16
Sveikata

Nepelnytai pamirštamos kepenys: kaip sustabdyti tyliai ateinančias ligas

2026 02 14
Sultinys, maistas

Kada vaikui prireikia papildų?

2026 02 14
Pietų dėžutė

Į pietų dėžutę: sotūs ir nebrangūs baltymingi patiekalai

2026 02 14
Sveikata

Profilaktiniai sveikatos tikrinimai taps paprastesni

2026 02 12
Sveikata

Tyrimas atskleidė, ką ligoniai labiausiai vertina šeimos gydytojų darbe

2026 02 08
parkwoodtravel.ca nuotr.

Kad „Instagram“ įkvėptos atostogos nesibaigtų ligoninėje

2026 02 07
Vaistai

Vaistų vartojimas: prieš ar po valgio

2026 02 01
Gripas

Žiema – vaikų ligų metas: kaip padėti mažiesiems kovoti su virusais?

2026 02 01

Skaitytojų nuomonės:

  • Šnipas apie V. Sutkus. Chaoso agentas Volandas Trampas
  • Rimgaudas apie V. Sinica. Sporto rūmų aukojimas
  • Gintarui apie J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)
  • GINTARAS apie J. Vaiškūnas: Užgavėnės – esmingiausia senosios lietuvių religijos šventė (nuotraukos)
  • dar apie V. Sinica. Sporto rūmų aukojimas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Česlovas Iškauskas | penki.lt nuotr.

„Savaitės pjūvis“ apie senuosius ir naujuosius metus, politikų reitingus bei pienių vyną... (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai