Nacionalinio transliuotojo radijo programa LRT Klasika laida renka 2013-ųjų „Kultūros šviesulį“ – žmogų, šiais metais daugiausiai nuveikusį bet kurioje kultūros srityje. Jau šeštąjį kartą rinkimus inicijuojanti LRT Klasikos laida „Ryto allegro“ pagal klausytojų laiškus išrinko penkis kandidatus.
Tai :
Ramūnas Karbauskis – kultūros mecenatas, daugelio kultūros projektų sumanytojas. Ramūno Karbauskio iniciatyva ir lėšomis Naisiuose (Šiaulių raj.) įkurtas vienintelis Lietuvoje Baltų dievų skulptūrų muziejus, įsteigtas „Naisių vasaros teatras“, rengiantis viešus vaidinimus nemokamai. Atnaujinti Kultūros namai, pritaikyti bendruomenės veiklai, teatro repeticijoms, parodoms, kuriamam Naisių krašto muziejui. Naisiuose įkurtas pirmasis šalyje Inkilų natūralioje aplinkoje muziejus, rengiamas festivalis visai šeimai „Naisių vasara“. Šiais metais veiklą pradėjęs labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“, kurio vienas iš steigėjų yra R.Karbauskis, įgyvendina kompleksinį vaikų švietimo projektą, siekia atnaujinti vaikų bibliotekų fondus. R. Karbauskis remia knygų, ypač lietuvių literatūros klasikų leidybą, įvairius kūrybinius festivalius ir konkursus, nuo 2013 metų yra naujasis Karalienės Mortos premijos mecenatas.
Rimgaudas Kazakevičius – operos meno propaguotojas. Tai labai originaliai visuomenės švietimo sferoje besidarbuojantis žmogus, medicinos mokslų daktaras. Pats būdamas didelis muzikos mylėtojas, kolekcionuojantis pasaulio žymiausių operų įrašus su garsiausiais mūsų dienų solistais, nesimėgauja jais vienumoje: jau keleri metai jis supažindina visuomenę su pasaulio teatrų naujienomis. Į jo rengiamus trečiadienio operos vakarus ateina dešimtys klausytojų. Daktaras R. Kazakevičius kiekvienam tokiam vakarui pats parengia medžiagą, pristato būsimą spektaklį, pasakoja apie kompozitorius, režisierius, dirigentus, solistus. Kiekvienas gali gauti jo surinktus ir išspausdintus informacinius duomenis apie atliekamo veikalo kūrėjus bei dalyvius. R. Kazakevičius šiai veiklai negaili nei laiko, nei pastangų, nei asmeninių lėšų.
Rita Macijauskienė – Telšių rajono savivaldybės kultūros centro vaikų folkloro ansamblio „Čiučiuruks“ vadovė. Ansamblio dalyviai nuo 3 iki 18 metų, ir su visais jais vadovė randa bendrystę ir kelią į kartais tolimą, bet paslaptingą liaudies dainos, tautosakos pasaulį. Repertuare vyrauja pačių dalyvių vasaros ekspedicijose surinktos dainos, šokiai ir kita liaudies kūryba. Per du dešimtmečius vadovė kartu su „čiučiuriukais“ parengė įvairių programų, išleido kompaktinių plokštelių. Kolektyvas nuolat dalyvauja ir pristato Žemaitijos regiono vaikų folklorą festivaliuose „Baltica“, „Skamba skamba kankliai“, Lietuvos dainų šventės folkloro dienos programose. „Čiučiuruks“ yra nuolatinis Lietuvos vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų – konkurso „Tramtatulis“ bei konkurso „Dainų dainelė“ dalyvis bei laureatas. Ansamblis reprezentuoja lietuvių liaudies kūrybą užsienyje, vaikų ir jaunimo folkloro festivaliuose. 2013-aisiais, Tarmių metais, Rita Macijauskienė aktyviai skleidė žemaičių tarmę, parengė vaikų folkloro „Čiučiuruks“ duetą bei smuikininkę Lietuvos vaikų ir moksleivių konkursui „Tramtatulis“, kurie tapo šio konkurso laureatais. Jos tikslas – keisti vaikų ir paauglių požiūrį į etninę kultūrą, skatinti juos aktyviai ir sąmoningai domėtis tautos dvasiniu palikimu.
Audronė Pečiulytė – Kėdainių Daugiakultūrio centro vadovė. Naujų idėjų generatorė bei įvairių projektų sumanytoja, daugiašakės centro veiklos organizatorė. Audronė – ir Šėtos gimnazijos istorijos mokytoja-ekspertė, ir gimnazijos Tolerancijos centro vadovė, aktyviai dalyvauja Tarptautinės komisijos nacių ir sovietų nusikaltimams tirti darbe, yra tarptautinės Yad Vašemo holokausto mokyklos Jeruzalėje abiturientė, organizuoja ir veda autorinius seminarus rajono ir respublikos istorijos mokytojams. Ji ir ekskursijų vadovė, straipsnių apie Kėdainius ir kėdainiečius autorė, mokomosios knygos „Muziejų edukacinės programos suaugusiems“ bendraautorė. Labai gerai įvertintas jos darbas Vilniuje apie Kėdainių provincijos fenomeną. Dažnai Audronės klausia, kaip galima suspėti tiek daug nuveikti, kai paroje tik 24 valandos. Ji nedvejodama sako, kad svarbiausia – entuziazmas, reikalingumo žmonėms suvokimas. Darbas muziejuje ir Daugiakultūriame centre papildo mokytojos darbą ir atvirkščiai.
Aldona Ruseckaitė – Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė, rašytoja, literatūrinio ir memorialinio kultūros paveldo tyrinėtoja. Jau daugiau nei dešimtmetį visuomeniniais pagrindais A. Ruseckaitė vadovauja senjorų Trečiojo amžiaus universiteto fakultetui, per metus jiems surengia edukacinįs ciklą, kurį sudaro 12-14 paskaitų. Maironio lietuvių literatūros muziejus – kultūros ir edukacijos centras, literatūros populiarinimo vieta. A. Ruseckaitės vadovavimo metais muziejus tapo Lietuvos literatūros ir memorialinių muziejų metodiniu centru. Jos iniciatyva įkurti J. Tumo-Vaižganto memorialinis muziejus Kaune, Vaikų literatūros muziejus, įrengtas J. Grušo memorialinis muziejus, atnaujintos S. Nėries bei B. ir V. Sruogų muziejų ekspozicijos, atkurtas ir autentiškai restauruotas visas Maironio memorialinis butas. Jos rūpesčiu Maironio sode atstatyta Kristaus skulptūra. Kartu su įvairiomis kūrybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis bei rajonų savivaldybėmis rūpinosi ir kūrė literatūrinius ir memorialinius muziejus regionuose, o Prienų krašte inicijavo Šilavoto davatkyno įkūrimą.
Pasakojimai apie kandidatus skambės „Ryto allegro“ laidoje iki gruodžio 20 dienos.
Už Metų kultūros šviesulį kviečiame balsuoti čia iki gruodžio 27 dienos. Nugalėtojas bus paskelbtas gruodžio 31 dieną.
