Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Seime iškilmingai pasitikti Kristijono Donelaičio metai

Rimas Rudaitis, www.alkas.lt
2013-12-11 01:28:07
0
Seime iškilmingai pasitikti Kristijono Donelaičio metai
K.Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimas Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.
K.Donelaičio 300-ųjų metinių minėjimas Seime | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Šiandien, gruodžio 10 d., Seimo Kovo 11-osios Akto salėje įvyko iškilmingas Seimo minėjimas, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms. Minėjimas Seimo posėdyje surengtas pasitinkant 2014-uosius – žymiausio lietuvių literatūros kūrėjo K.Donelaičio metus.

Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, tardamas įžanginį žodį, pažymėjo, kad lietuvių literatūra be Donelaičio „Metų“ būtų lyg medis be dalies šaknų, teikiančių kamienui ir šakoms gyvybiškai svarbius syvus. „Šios poemos prasmę ir reikšmę iš naujo permąsto ir įvertina kiekviena karta jau beveik 200 metų nuo tada, kai Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza 1818 m. jį atvertė skaitytojams. Įvertindama „Metų“ svarbą UNESCO 1977 m. šį kūrinį įrašė į pasaulinės literatūros šedevrų sąrašą“, – sakė V. Gedvilas.

Iškilmingame minėjime kalbėjusi Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė pabrėžė, kad K.Donelaičio kūriniai skatina nepamiršti lietuvių kalbos ir papročių, padeda stiprinti mūsų savigarbą, priverčia sustoti ir pagalvoti, kas mes tokie esame, kur mūsų šaknys, prisiminti ir gerbti protėvius. „Donelaičio indėlis į lietuvių kultūrą, tautinio sąmoningumo formavimą dar nėra pakankamai įvertintas. Todėl, manau, kad jo kūrybą Lietuvos žmonėms, ypač jaunajai kartai, taip pat ir visam pasauliui turėtume pristatyti ir skleisti ne tik per ateinančius, Donelaičio metus, bet ir vėliau. Mokslininkai rengia kasmetines konferencijas, skirtas Jonui Jablonskiui. Pagalvokime, galbūt tokios pat tradicijos nusipelnė ir Kristijonas Donelaitis“, – kalbėjo Seimo vadovė. Ji išreiškė viltį, kad ateinantys K. Donelaičiui skirti metai paskatins daugiau kalbėti apie kūrinius, turinčius išliekamąją vertę kartų kartoms, apie tai, ko šie kūriniai moko, kokią įtaką turi lietuvybei.

Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės įsitikinimu, Donelaičio palikimas šiuolaikiniame pasaulyje žinomas ir interpretuojamas tiek, kiek ir Lietuvos likimas, ir tai glaudžiai susiję reiškiniai. „Tik šiemet „Metų“ šedevras pirmą kartą išverstas į ispanų kalbą ir išleistas. Nors tai tėra vienas iš atliktų Donelaičio 300-osioms metinėms skirtos programos uždavinių, jis itin reikšmingas mūsų paveldui skleisti“, – teigė I. Degutienė. Tačiau, anot jos, vis dar yra dalykų, kurių pats vienas mūsų Donelaitis neįveiks. „Jam sunkiausia – vaizdžiai tariant – perbristi Nemuną. Dar turime ieškoti sklandesnio bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos institucijomis. Lietuva turėtų ieškoti būdų prisidėti prie šiuolaikinės įrangos įdiegimo Tolminkiemio muziejuje bei pasaulinio lygio klasiko gyvenimą liudijančios aplinkos priežiūros užtikrinimo. Galbūt UNESCO galėtų prisidėti prie Rusijos Federacijos ir Lietuvos interesų koordinavimo pastangų kurti ir rūpintis Donelaičio namais“, – akcentavo Seimo Pirmininko pavaduotoja.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasidžiaugė, kad šis iškilus lietuvių klasikas mums svarbus ne tik kaip rašytojas, padėjęs pagrindus pasaulietinei grožinei lietuvių literatūrai, bet ir kaip kultūrinis tiltas, jungiantis mūsų valstybę, Didžiąją Lietuvą su istorine, kultūrine Mažąja Lietuva ir pasauliu. „K. Donelaičio darbai šiandien vienija įvairių sričių ir šalių specialistus, įamžinančius K. Donelaičio gyvenimą ir veiklą, įžvelgiančius tame prasmę, unikalumą, naudingumą mokslui, kultūrai ir žinią ateities kartoms“, – tvirtino kultūros ministras.

Karaliaučiaus srities kultūros ministrė Svetlana Kondratjeva patikino, kad Tolminkiemio muziejus greitai atrodys taip, koks jis buvo prieš tris šimtmečius. „Atidarysime naujas ekspozicijas ir tikime, kad muziejaus lankytojų bus dar daugiau, tai bus populiari vieta lietuvių turistams, moksleiviams. K. Donelaičio jubiliejaus šventimas gali tapti geru pavyzdžiu, kaip galima aktyviai ir gerai bendradarbiauti“, – sakė pranešėja. Anot jos, šiandien pasiekta tikrai daug: suremontuoti pagrindiniai keliai, vedantys į muziejų, pastatyti informaciniai ženklai. „Mes manome, kad mūsų bendros pastangos leis išsaugoti memorialinį kompleksą, kuris pasakoja apie K. Donelaičio gyvenimą ir kūrybą, ir mes realizuosime visus savo planus pačiu geriausiu būdu, įprasminsime K. Donelaičio asmenybę“, – sakė S. Kondratjeva.

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Knygotyros ir dokumentotyros instituto profesoriaus Domo Kauno nuomone, Paryžiuje 2013 m. lapkritį vykusios UNESCO Generalinės konferencijos sprendimas kartu su įžymių pasaulio rašytojų sukaktimis minėti ir Donelaičio 300-ąsias gimimo metines atveria galimybes tarptautinėse erdvėse ir tėvynės žemėje renginiais ir darbais skleisti humanistines vertybes, suartinti tautas, populiarinti lietuvių literatūrą, mokslą, meną ir kultūrą, vyresniosios kartos skaitytojui vėl sugrįžti, o jaunesniosios – tradicinėmis ir skaitmeninės eros teikiamomis galimybėmis savarankiškai atrasti ir pažinti „Metų“ autorių. Anot pranešėjo, tai padaryti nėra lengva: jį ir mus skiria jau šimtmečiai.

Kalbėdamas apie būtinybę ieškoti daugiau atsakymų apie Donelaičio gyvenimą ir kūrybą Vilniaus universiteto profesorius priminė, kad ateinantį rugsėjį Lietuvos mokslų akademija ir Vilniaus universitetas rengia tarptautinę Donelaičio konferenciją, kurioje pageidavo dalyvauti aštuonių šalių tyrėjai. „Galbūt „Metų“ autorių geriau pažintume, jei susitelktume į jo „aukštųjų mokslų“ dirbtuves ir biblioteką, atsektume skaitytų žurnalų antraštes ir knygų autorius, ryšių sklaidą ir adresatus. Taip, nepakanka žinių. Bet mes jų nedaug ir teieškojome: trūksta senosios Prūsijos istorijos specialistų, pasiryžimo ir lėšų ilgalaikiam jos archyvų užsienio šalyse tyrimui. Paskubėkime atlikti namų darbus. Rūpestį kelia senieji minėtųjų Donelaičio raštų leidiniai. Daugumos Lietuvos bibliotekose esančių knygų būklė yra prasta, o kai kurių ir labai prasta. Neatidėliotinai reikia užtikrinti jų išskirtinę apsaugą. Kai kurios Donelaičio knygos unikalios dėl paliktų nuosavybės įrašų ir skaitytojų pastabų: poeto ir kunigo Antano Baranausko, prelato Adomo Jakšto-Dambrausko, būsimojo Lietuvos prezidento Kazio Griniaus, varpininko Vinco Kudirkos. Šios knygos darė didelį poveikį ir kitiems lietuvių tautinio atgimimo ir politinio sąjūdžio dalyviams. „Metai“ buvo vienas iš argumentų Simonui Daukantui pradėti Lietuvos istorijos veikalų rašymą lietuvių kalba“, – iškilmingame minėjime kalbėjo prof. D. Kaunas.

Už svarų indėlį minint mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsiams metines įteikti apdovanojimai. Nuotraukoje (iš kairės): Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio muziejaus direktorė Liudmila Pavlovna Silova, prof. Domas Kaunas, Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio kraštiečių draugijos pirmininkė Olga Evgenjevna Dubovaja, pirmasis Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Česlovas Juršėnas, Kazys Napoleonas Kitkauskas, Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Nuchimovičius Bartfeldas. | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.
Už svarų indėlį minint mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsiams metines įteikti apdovanojimai. Nuotraukoje (iš kairės): Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio muziejaus direktorė Liudmila Pavlovna Silova, prof. Domas Kaunas, Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio kraštiečių draugijos pirmininkė Olga Evgenjevna Dubovaja, pirmasis Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Česlovas Juršėnas, Kazys Napoleonas Kitkauskas, Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkas Borisas Nuchimovičius Bartfeldas. | lrs.lt, O.Posaškovos nuotr.

Iškilmingo renginio pabaigoje Seimo valdybos sprendimu Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė už svarų indėlį minint mūsų literatūros klasiko Kristijono Donelaičio 300-ąsiams metines įteikė apdovanojimus: Česlovui Juršėnui, pirmajam Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkui, už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos inicijavimą; prof. Domui Kaunui už Kristijono Donelaičio 300-ųjų gimimo metinių minėjimo programos parengimą; Kaziui Napoleonui Kitkauskui už knygos „Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje“ parengimą ir indėlį kuriant K. Donelaičio memorialinį muziejų; Karaliaučiaus srities rašytojų sąjungos pirmininkui Borisui Nuchimovičiui Bartfeldui, Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio muziejaus direktorei Liudmilai Pavlovnai Silovai, Karaliaučiaus srities Kristijono Donelaičio kraštiečių draugijos pirmininkei Olgai Evgenjevnai Dubovajai už asmeninį indėlį įamžinant Kristijono Donelaičio atminimą, puoselėjant lietuvišką žodį, plėtojant lietuvių kultūrą ir telkiant lietuvių bendruomenę Karaliaučiaus srityje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų pasitinkant
  2. Lietuvos menininkai aplankys K.Donelaičio atminimą įamžinančias vietas Karaliaučiaus krašte
  3. Seimo Pirmininkė I.Degutienė dėl K.Donelaičio muziejaus likimo kreipėsi į Rusijos Dūmos Pirmininką
  4. M. K. Oginskio 250-osios ir K. Donelaičio 300-osios gimimo metinės įtrauktos į UNESCO sukakčių sąrašą
  5. 2010 metų Donelaičio likimo kardiograma (video)
  6. Seimas kreipsis į Rusiją dėl K.Donelaičio memorialinio muziejaus statuso
  7. Kultūros žmonės ragina valstybės vadovus apginti Donelaičio šventovę Tolminkiemyje
  8. Seime pristatyta paroda „Skulptoriai skaito Donelaitį“
  9. Seime paminėtos pasieniečio G.Žagunio žūties 20-osios metinės
  10. Seime vyks diskusija apie lituanistinio paveldo sklaidą
  11. Tolminkiemyje atsodintas K.Donelaičio sodas
  12. Tolminkiemyje vyksta tarptautinis tapybos pleneras skirtas K.Donelaičio 300 metų jubiliejui
  13. Karaliaučiuje – Lietuvos ir Rusijos tapytojų paroda, skirta K.Donelaičio 300 metų jubiliejui
  14. Paroda „Skulptoriai skaito Donelaitį“ bus pristatoma Seime
  15. Seime bus paminėtos Vinco Krėvės-Mickevičiaus 130-osios gimimo metinės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Želva----Laumėnai apie Baltijos esperantininkų dienos Kaune
  • Nostalgija? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus
  • Kuriose užsienio šalyse atostogos nuostolingiausios?
  • Nepastebimi pavojai iškylos metu

Kiti Straipsniai

Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Kultūros ministerijos premijos – Pasvalio, Radviliškio, Joniškio kultūros centrams | lrkm.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministerijos premijos – Pasvalio, Radviliškio, Joniškio kultūros centrams

2025 07 02
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Želva----Laumėnai apie Baltijos esperantininkų dienos Kaune
  • Nostalgija? apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
A. Kubilius. Rytų kaimynystė – Rusijos ir Europos likimas sprendžiamas Kijevo demonstracijose

Kijeve naktį bandyta šturmuoti Maidaną (video, tiesioginė transliacija)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai