Seimas po pateikimo pritarė įstatymų pataisoms, stiprinančioms žurnalistų šaltinių apsaugą (0)

Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė | Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 19 d.  Seimas po pateikimo pritarė Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms įstatymų pataisoms, stiprinančioms žurnalistų šaltinių apsaugą, tačiau atsisakė jas svarstyti skubos tvarka ir tolimesnį svarstymą nukėlė į Seimo pavasario sesiją.

Prezidentės siūlomų pataisų prireikė po to, kai Generalinė prokuratūra pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikti tyrimą dėl slaptos VSD pažymos apie esą Rusijos planuojamus veiksmus nukreiptus prieš Lietuvos vadovus artėjant Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje. Ikiteisminį tyrimą atlieka.

Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė pirmiausia Seimui pristatė Respublikos Prezidentės teikiamą Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-1210. Teikiamomis pataisomis siūloma įpareigoti Viešosios informacijos rengėją, skleidėją, jų dalyvį, žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti įstatymuose nustatytas prievartos priemones, kurių metu gali būti atskleistas informacijos šaltinis, gali tik teismas motyvuotu sprendimu išimtiniais atvejais esant šioms sąlygoms: kai atskleisti informacijos šaltinį būtų būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas; kai būtų išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.

„Pradėjus ikiteisminį tyrimą, pirmo veiksmo, kurio griebiamasi – einama į teismą ir prašoma, kad teismas įpareigotų žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį. Strasbūro teismo praktika šitoje vietoje yra visiškai vienareikšmė – tokios priemonės yra kraštutinės, jos gali būti taikomos ir tai nėra žurnalistų atleidimas nuo atsakomybės, bet tik tada, kai teisėsauga išnaudoja visas kitas priemones tyrimui atlikti“, – sakė R. Svetikaitė.

Projektui po pateikimo pritarė 53, nei vienas nebuvo prieš, susilaikė 22 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

7 balsavus už, 16 – prieš ir 60 susilaikius, Seimo nariai nepritarė Respublikos Prezidentės siūlymui projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka.

Po to Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Seimui pristatė ir Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamą Baudžiamojo proceso kodekso 80(1) ir 149 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 150(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-1211.

Iš galiojančio kodekso siūloma išbraukti nuostatą, kad dėl būtinybės atskleisti informacijos šaltinio paslaptį ikiteisminio tyrimo metu pagal prokuroro gautą prašymą priimdamas nutartį nusprendžia ikiteisminio tyrimo teisėjas, o perdavus bylą į teismą – bylą nagrinėjantis teismas.

Teikiamomis pataisomis siūloma papildyti kodeksą šios nuostatomis: prokuroras, manydamas, kad kodekse numatytu atveju būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, kreiptųsi su pareiškimu į ikiteisminio tyrimo teisėją.

Šiam klausimui spręsti būtų rengiamas posėdis, į kurį būtų kviečiamas prokuroras ir asmuo, kurį siekiama įpareigoti atskleisti informacijos šaltinio paslaptį. Toks asmuo ir jo įgaliotasis atstovas turėtų teisę iki teismo posėdžio susipažinti su prokuroro pareiškimu. Posėdžio metu būtų rašomas posėdžio protokolas ir daromas garso įrašas.

Numatoma, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas motyvuotą nutartį dėl prokuroro pareiškimo priimtų pasitarimų kambaryje. Nutartyje įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį turėtų būti nurodyta: duomenys apie tiriamą nusikalstamą veiką (veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir kitos aplinkybės, atsakomybę už tą nusikalstamą veiką numatantis baudžiamasis įstatymas); duomenys apie viešosios informacijos rengėją, platintoją, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininką ar žurnalistą, kuris įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį; išimtinės aplinkybės ir duomenys apie tai, jog atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas; duomenys ir argumentai apie tai, jog kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinio nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos; priemonės, kurių, atsižvelgiant į aplinkybes, būtina imtis siekiant apsaugoti nuo nepagrįsto informacijos apie atskleistą informacijos šaltinį paplitimo; kitos klausimo svarstymui svarbios aplinkybės.

Jei byla būtų perduota į teismą, sprendimą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį kodekse nustatyta tvarka priimtų bylą nagrinėjantis teismas.

Siūloma, kad priimta teismo nutartis galėtų būtų skundžiama šio kodekse nustatyta tvarka. Skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutarties įpareigoti asmenį atskleisti informacijos šaltinio paslaptį padavimas sustabdytų šios nutarties vykdymą.

Kodeksą taip pat siūloma papildyti straipsniu, reglamentuojančiu kratos ir poėmio viešosios informacijos rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų patalpose sąlygas. Numatoma, kad darant kratas ir poėmius viešosios informacijos rengėjų, platintojų, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkų, žurnalistų patalpose, būtų būtina užtikrinti šio teisės aktuose įtvirtintų tokių asmenų informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų laikymąsi, be to, visais atvejais būtų būtinas prokuroro bei žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo arba šios patalpos savininko ar naudotojo pasiūlyto kviestinio dalyvavimas.

Darant kratas taip pat turėtų būti daromas garso ir vaizdo įrašas.

„Manome, kad šie pakeitimai leis užtikrinti, kad teismas, išimtiniais atvejais spręsdamas dėl žurnalistų informacijos šaltinio atskleidimo, įvertins ne tik tokio ribojimo tikslo teisėtumą, bet ir prokurorų prašomos priemonės proporcingumą siekiamam tikslui, tai yra, kad tokiu ribojimu gaunama nauda ikiteisminiame tyrime nusveria tokio ribojimo padaromą žalą žurnalisto darbui, jo informacijos šaltinių konfidencialumui ir esminiam visuomenės interesui būti informuotai, bet ir ribojimų būtinumas ta prasme, kad visos kitos alternatyvios informacijos gavimo priemonės išnaudotos ir buvo neefektyvios.“, – sakė R. Svetikaitė.

Projektui po pateikimo pritarė 43, prieš balsavo 3, susilaikė 26 Seimo nariai. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, numatoma šį ir Respublikos Prezidentės teikiamą Visuomenės informavimo įstatymo pataisų projektus plenariniame posėdyje svarstyti pavasario sesijoje.

Šiuo metu galiojančio Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad kaip liudytojai negali būti apklausti viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai – dėl to, kas pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą sudaro informacijos šaltinio paslaptį, išskyrus atvejus, kai šie asmenys patys sutinka duoti parodymus arba kai yra priimtas teismo sprendimas, kad būtina atskleisti informacijos šaltinio paslaptį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas.

Kategorijos: Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė, Žiniasklaida | Žymos: , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *