Seimas atmetė prezidentės veto dėl mėgėjiškos žūklės

Šiandien, rugsėjo 11 dieną, Seimas plenariniame posėdyje nusprendė nepritarti Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymui naujos redakcijos Mėgėjiškos žūklės įstatymą laikyti nepriimtu ir nutarė šį įstatymą priimti be pakeitimų. Už šį sprendimą balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 10 parlamentarų.

Kaip pažymima Respublikos Prezidentės dekrete, Seimo 2012 m. birželio 7 d. priimto naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymo nuostatos neatitinka konstitucinių gamtinės aplinkos objektų apsaugos imperatyvų, sukuria prielaidas gamtos išteklių niokojimui ir neracionaliam naudojimui, neužtikrina socialiai pažeidžiamų asmenų grupių interesų, susijusių su mėgėjiška žūkle. „Jokiais teisiniais ar ekonominiais motyvais nepagrįstas įstatyme įtvirtintas tiesioginis draudimas išduoti leidimus naudoti žvejybos plotą upėse mėgėjiškos žūklės visuomeninėms organizacijoms. Pakeitus galiojančią kitų valstybių praktika paremtą tvarką ir šios srities valdymą pavedus tiesiogiai valstybės valdžios institucijai, tačiau tuo pat metu neužtikrinus reikalingų finansinių resursų ir administracinių gebėjimų tinkamai kontroliuoti žvejybą upėse, gali kilti neigiamų žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos padarinių, kurie turėtų ilgalaikį neigiamą poveikį gamtai, jos ištekliams“, – tvirtinama Respublikos Prezidentės dekrete.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pasiūlė Respublikos Prezidentės veto nepalaikyti ir palikti galioti priimtą įstatymą. Jo nuomone, Mėgėjų žvejybos įstatymas sudaro palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supaprastina vidaus vandenų žuvininkystės valdymą, teisės žvejoti suteikimo tvarką, pagerina žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą. „Aplinkos ministerija ir Žemės ūkio ministerija turi pakankamus institucinius pajėgumus, o valstybės biudžeto ir specialiųjų programų lėšos, skiriamos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, yra pakankamos, kad užtikrintų natūralios gamtinės aplinkos išsaugojimą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą ir gausinimą“, – tvirtinama komiteto išvadoje. Komitetas, nepritardamas šalies vadovės veto, atkreipė dėmesį, kad žūklės klubai vandens telkinius nuomojasi komerciniu tikslu, o tam, kad būtų saugojama upė ar į ją įveisiamos žuvys, nesiekiant iš to gauti materialinės naudos, visai nebūtina turėti leidimą naudoti žvejybos plotą.

Aplinkos apsaugos komitetas taip pat pažymėjo, kad priėmus Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymą pagerės lėšų surinkimas į Aplinkos apsaugos rėmimo programą už mėgėjų žvejybos leidimus ir šios lėšos bus tikslingai panaudojamos žuvų ištekliams atkurti ir išsaugoti, be to, bus apribota prekyba tinkliniais žvejybos įrankiais, o tai tiesiogiai pagerins žuvų išteklių apsaugą.