J. Varkala. Ar būti be kaltės kaltu jau norma? (22)

Jonas Varkala

2013 m. Lapkričio 11 d. „Drąsos kelias“ politinė partija išplatino pareiškimą “Dėl Seime inicijuojamos apkaltos „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei Neringai Venckienei”.

Jame be kita ko sakoma: “2012 m. gruodžio mėn., prašydamas panaikinti teisinę neliečiamybę Seimo narei Neringai Venckienei generalinis prokuroras Darius Valys pirmą kartą LR Seimo istorijoje pareikalavo leisti suimti Seimo narę. 2013 m. balandžio 9 d. 80 Seimo narių, nusikratę atsakomybės gilintis į iškeltus kaltinimus, leido Seimo narę suimti. Šiems 80-čiai Seimo narių leidimas suimti Neringą Venckienę, pagal prokuratūros iškeltus kaltinimus, pasirodė logiškas. Bet 2013 m. lapkričio mėn. tas pats generalinis prokuroras Darius Valys kalba,  kad pareikalauti Neringos Venckienės ekstradicijos yra neadekvatu, nes jos padaryti nusikaltimai nėra sunkūs. Tuo norima pasakyti, kad prokuratūra nieko nedarys dėl Seimo narės Neringos Venckienės ekstradicijos iš užsienio šalies, apie kurią prokuratūra sakosi žinanti, iki to momento, kol nesulauks Seimo nario mandato panaikinimo „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnei. O tai reiškia akivaizdų prieštaravimą Seimo Statuto 23 str. 4 p.: „Jeigu Seimas yra priėmęs rezoliuciją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, apkaltos proceso parengiamieji veiksmai ir apkaltos procedūra Seimo nariui gali būti pradėti tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t.y. jeigu yra priimtas teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta.“

Kaip Seimas ruošiasi pažeisti šį Seimo statuto straipsnį?

Seimo narė Neringa Venckienė yra išrinkta daugiamandatėje apygardoje. Už ją, kaip ir už kitus šešis „Drąsos kelio“ sąraše išrinktus į Seimą žmones, balsavo 110 000 Lietuvos piliečių. Šių rinkėjų lūkesčių ji nenuvylė, todėl niekas, išskyrus ją rinkusius žmones, negali aiškinti, kad ji išdavė savo rinkiminius pažadus ar kažkokiu būdu pažeidė priesaiką. Nuo 2013 m. balandžio 9 d., išvykdama iš Lietuvos, ji tokiu būdu  išsaugojo savo laisvę ir pasiryžimą toliau kovoti už teisingumą ir kiekvieno pažado įgyvendinimą.

Esame įsitikinę, jog 2013 m. balandžio 9 d. Seimo narė Neringa Venckienė būtų suimta ir įkalinta už tokius, anot generalinio prokuroro Dariaus Valio, nusikaltimus, kurie šiandien jau nebėra sunkūs ir dėl kurių ekstradicija iš užsienio šalies yra neadekvati.

Įdomu, kaip Seimo narė būtų dalyvavusi plenariniuose Seimo posėdžiuose, Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbe, kaip ji būtų pristatinėjusi Seimui naujai siūlomus įstatymų projektus, kaip ji būtų susitikinėjusi su rinkėjais, jei Šiaulių prokurorė N. Raugienė savo iniciatyva, ar paliepus iš aukščiau būtų pritaikiusi Seimo narei Neringai Venckienei suėmimą, taip norėtą generalinėje prokuratūroje ir taip trokštą Seimo liberalų, bei jų draugų gretose iš dešinės ir kairės? Ar ir tada iniciatyvusis ir „teisusis“ Eligijus Masiulis būtų sakęs, kad, nelaukiant bylų pabaigos, reikia pradėti apkaltą vien dėl to, kad Seimo narė, būdama kameroje, neateina į Seimo posėdžius? Sprendžiant iš to, kaip vyksta Kaune bylos prieš Garliavos šturmo liudininkus, susidaro įspūdis, kad viskas yra nuspręsta iš anksto. O tikrovėje institucijos užsiiminėja tik tiesos nustatymo imitacija. Jau vien ką reiškia įslaptinta generalinėje prokuratūroje vaizdo medžiaga, kurią nepatogu rodyti visuomenei ne dėl mažamečio tapatybės pažeidimo, bet dėl nusikaltimo prieš tą patį mažametį… Ir ne tik prieš mažametį.

Tad, už ką leido Seimas suimti „Drąsos kelio“ frakcijos seniūnę Neringą Venckienę?

Sufabrikavus kaltinimus, politiškai ir fiziškai sunaikinus „Drąsos kelio“ lyderę, galimai yra tikslas žingsnis po žingsnio sunaikinti ir „Drąsos kelio“ partiją, pasėti baimę visuomenėje, kad žmonės nebeišdrįstų struktūrizuotis pilietinei iniciatyvai ir siekti teisingumo.

Pareiškime toliau pabrėžiama, kad „žiniasklaidoje ir apkaltos Seime iniciatorių tarpe atsiranda tyčia melagingai skelbiama informacija, kad politinio prieglobsčio prašymas prilygsta Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymui (netekimui). Pažymime, kad politinio prieglobsčio prašymas nėra pilietybės atsisakymas. Tai juridine prasme visiškai skirtingi dalykai.

Bet kokios iniciatyvos pradėti apkaltą Seimo narei Neringai Venckienei yra neteisingos ir neteisėtos.

Laukiame, kad užsienio valstybei, kurioje dabar reziduoja Seimo narė Neringa Venckienė, Lietuvos prokuratūra pateiktų ne „12-a sekundinę“, bet išsamią  medžiagą nešališkam teisingumui jos atžvilgiu vykdyti.“

Ir visai ne retorinis būtų klausimas: Ar ne laikas pabaigti su ciniškoms teisingumo imitacijoms niekuo nekalto ir niekuo nekaltų žmonių atžvilgiu?

Autorius yra „Drąsos kelio“ frakcijos Seime narys