Rusijoje vykstančioje parodoje „Auksinis ruduo“ ir neįtinkantys pieno gaminiai (0)

ŽŪM nuotr.

ŽŪM nuotr.

Spalio 9–12 dienomis Maskvoje vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Auksinis ruduo 2013“ Lietuvos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau aštuntąjį kartą įrengė Lietuvos ekspoziciją, kurioje pristatyta tautinio paveldo ir pagrindinių šalies mėsos bei pieno eksportuotojų į Rusiją produkcija.

ŽŪM ir Lietuvos politikų, verslininkų delegacija atvyko ne vien pasižiūrėti, ką kitos šalys yra pasiekusios žemės ūkyje, bet ir dalyvauti tarptautiniame forume, užmegzti artimesnius dalykinius kontaktus, pasikalbėti apie stringantį pieno produktų eksportą į Rusiją. 

Svarbiausia Rusijos derliaus šventė

Rusijos žemės ūkio ministerijos rengiama paroda „Auksinis ruduo“, vykstanti jau penkiolika metų ir skirta  pagerbti šalies žemės ūkio bei perdirbamosios pramonės darbuotojus, išlieka svarbiausiu Rusijos žemės ūkio forumu. Šiais metais paroda pirmą kartą rengiama kartu su kita valstybe – Nyderlandų Karalyste. Visos Rusijos parodų centro teritorijoje įrengtas specialiai atvežtų 20 senovinių sodybų kaimelis, kuriame lankytojai gali paragauti Nyderlandų ūkininkų pagamintų pačių įvairiausių produktų.

Kasmet parodą „Auksinis ruduo“ aplanko aukščiausi Rusijos valdžios atstovai, regionų gubernatoriai ir užsienio valstybių žemės ūkio ministerijų delegacijos. Ši derliaus šventė, kurioje galima pamatyti visos Rusijos žemės ūkio produkcijos įvairovę, visuomet buvo didžiulis įvykis šios šalies regionams.

Pernai parodoje savo pasiekimus demonstravo daugiau kaip 2 500 įmonių ir organizacijų iš 35 pasaulio šalių. Parodą aplankė daugiau kaip 150 tūkst. žmonių. Šiemet parodoje taip pat dalyvauja  per 2500 įmonių ir organizacijų iš 25 pasaulio šalių. Rusijai atstovauja 50 regionų.

Parodos „Auksinis ruduo“ rėmuose vyksta ir specializuota žemės ūkio technikos bei įrangos paroda „AgroTek Rusija 2013”. Jos metu paviljonuose ir lauko aikštelėse demonstruojama daugiau kaip 200 žemės ūkio technikos priemonių ir įrengimų, iš kurių net 40 yra naujienos. Parodos organizatorių teigimu, gigantiškiems eksponatams – traktoriams ir kombainams – parengti prireikė beveik 100 specialistų su specialia iškrovimo ir montavimo technika. Paprastai vieno tokio galiūno ratams pripūsti prireikia beveik dviejų valandų. Daugelio traktorių svoris siekia 20 tonų, aukštis – 5 m, padangų diametras – 2 m, o degalų bakas talpina 1 000 litrų.

Rusijos regionai parodoje savo ekspozicijas pateikė labai įvairiai: nuo išskirtinių gaminių ir produktų gausos siekiant įspūdingesnės ekspozicijos iki slavišką charakterį perteikiančio kultūrinio fono – liaudies dainų ir šokių.

Tačiau pagrindinis parodos akcentas šiemet skirtas investicijoms – tarptautiniame investicijų forume „Investicijos į žemės ūkį: valstybės ir verslo vaidmuo“ dalyvavo ne tik daugybė užsienio delegacijų, bet ir Rusijos žemės ūkio ministras Nikolajus Fiodorovas. Parodos dalykinė programa kupina renginių, skirtų aktualiems augalininkystės ir žemės dirbimo, žemės ūkio gamybos ir šakinių rinkų klausimams.

Parodoje daug dėmesio skirta gyvulininkystei – čia demonstruojami Rusijos ir užsienio selekcininkų naujausi pasiekimai genetikos ir veislininkystės srityse. Lankytojai gali pamatyti geriausius stambiųjų pieninių ir mėsinių raguočių atstovus, į parodą atvežta daug avių, vištų, ančių, kalakutų, triušių, brangiakailių žvėrelių. Parodoje taip pat demonstruojamos naujausios gyvūnų laikymo, šėrimo, gydymo ir priežiūros technologijos.

Erdvė aplink parodos paviljonus taip pat išnaudota  – čia šurmuliuoja mugė, kurioje Rusijos regionai pristato savo produkciją: pieno ir mėsos produktus, gėrimus ir konditerijos gaminius, vaisus ir daržoves, riešutus, uogas, medų, liaudies amatininkų dirbinius. Lankytojams patinka, kad čia viskas kainuoja pigiau, negu rinkoje.

Lietuvos stende – tradiciniai gaminiai  ir  interaktyvus ekranas 

Prieš parodos atidarymą parodoje su gausia svita trumpai apsilankė Rusijos Premjeras Dmitrijus Medvedevas. Tarp jo aplankytų 26 ekspozicijų buvo ir Lietuvos stendas, kurį aplankyti Premjerą pakvietė Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos ir Rusijos tarpparlamentinio bendradarbiavimo grupės pirmininkas Viktoras Uspaskich.

Lietuva nacionaliniam stende pristatyta kaip moderni ir šiuolaikiška valstybė, ne tik eksportuojanti šalies žemės ūkio ir maisto produktus, puoselėjanti tautinį paveldą, bet ir siekianti tiesioginės naudos nedideliam šeimos ūkiui, kuris pats augina, gamina produktus ir parduoda asmeniškai vartotojui. Ekspozicijoje pristatyta ir pagrindinių Lietuvos eksportuotojų į Rusiją produkcija, paklausi tarp Maskvos vartotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad stende eksponuoti ne išskirtiniai, specialiai parodai sukurti gaminiai, o tradiciniai produktai, kuriuos gamintojai vartotojams gali pateikti kasdien.

ŽŪM nuotr.

ŽŪM nuotr.

Viena didžiausių pieno perdirbėjų Baltijos šalyse AB „Pieno žvaigždės“ Lietuvos stende pristatė daug gardžių ir originalių receptūrų pieno produktų – sūrius, jogurtus, grūdėtąją ir paprastą varškę, pieniškas košes. Ilgą ir garbingą sūrių gaminimo tradiciją tęsianti AB „Vilkyškių pieninė“ parodos lankytojams demonstravo kietuosius, pikantiškus ir pelėsinius sūrius, jogurtus, sūrio kremus, o viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje AB „Žemaitijos pienas“ – vartotojų pamėgtąjį kietąjį ilgo brandinimo sūrį „Džiugas“, „Pik–Nik“ sūrio lazdeles, lydyto sūrio užkandžius.

Įvairiausius rūkytos mėsos gaminius mūsų stende demonstravo UAB „Biovela Group“  – didžiausia ir moderniausia mėsos perdirbimo įmonė Lietuvoje.

Tikra stendo puošmena tapo ūkininkės Nijolės Šakotienės atvežti ant beržinių malkų kepami ir tik iš natūralių produktų gaminami šakočiai, turintys tautinio ir kulinarinio paveldo sertifikatus. Savo individualią įmonę turinti maisto ruošimo puoselėtoja N.Šakotienė yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė.

Stendo lentynose lankytojų dėmesį traukė ir UAB „Saimeta“ tautinio paveldo gaminiai – Daujėnų naminė ekologiška duona, naminė ekologiška duonos gira. Pasak įmonės savininkės Vitalijos Stankevičienės, visi įmonės duonos ir konditerijos gaminiai kepami tik iš natūralių žaliavų, nenaudojant dirbtinių puriklių ir tešlos pagerinimo priedų.

Pirmą kartą parodoje Rusijoje dalyvavo UAB „Obuolių namai“ – jauna įmonė, norinti Rusijos vartotojams parodyti, kas yra tikros lietuviškos sultys. Įmonės direktorė Daiva Vaitiekūnienė papasakojo, kad pritaikę šiuolaikines technologijas, jie tiesioginio spaudimo būdu gamina 100 proc. natūralias vaisių ir uogų sultis tik iš Lietuvoje užaugintos žaliavos. Jų sultys, supilstytos į modernias vakumines pakuotes, gaminamos be jokių papildomų priedų – cukraus, konservantų, dažiklių.

Svarbus naujas Lietuvos stendo akcentas yra didelis interaktyvus ekranas, reaguojantis į judesius  – priešais atsistojęs lankytojas jį gali aktyvuoti rankos mostais. Iškėlus delną, ekrane tereikia išsirinkti norimą meniu punktą ir galima iš karto pamatyti informaciją apie Lietuvos kultūrą, ekonomiką, sportą, poilsio infrastruktūrą, sociologinius duomenis ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad ekranas pažymėtas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai logotipais.

Oficialias delegacijas ir stendo svečius tradiciniais lietuviškos virtuvės ir tautinio paveldo patiekalais stende vaišino restoranas „Bernelių užeiga“.

Aktualiausia tema – pieno produktų eksportas į Rusiją

Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Daugiau kaip pusė viso supirkto pieno, perdirbto į įvairius pieno produktus, yra išvežama iš Lietuvos.

Kadangi šį pirmadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie sustabdytą lietuviškų pieno produktų įvežimą į Rusiją, ši tema ypač rūpėjo į parodą atvykusiems verslininkams, politikams ir žiniasklaidos atstovams.

Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna visus besidominčius informavo, kad šiuo metu dėl apribojimų pieno produktų tiekimui į Rusiją bendraujama abiejų šalių atsakingų tarnybų lygyje, siekiama išsiaiškinti, kokie trūkumai aptikti, kokią informaciją reikia papildomai pateikti. „Tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasiruošę pateikti visą reikalingą informaciją, kad kuo skubiau išspręstume šią problemą. Tačiau pirmiausia privalome turėti aiškią žinią, į ką turime atkreipti dėmesį“, – padėtį charakterizavo žemės ūkio ministras, pažadėjęs žiniasklaidai pateikti visą naujausią informaciją, kai parodos metu asmeniškai pabendraus su atsakingais Rusijos pareigūnais.

2012 m. iš Lietuvos eksportuota pieno produktų už 1,5 mlrd. Lt (203 tūkst. t), t. y. 7,9 proc. daugiau nei per 2011 m. Apie 31 proc. nuo  viso pieno gaminių eksporto sudaro pieno produktų eksportas į Rusiją.

Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė

Lietuvos žemės ir maisto ūkis yra orientuotas į eksportą, kuris šiuo metu sudaro net penktadalį viso Lietuvos eksporto. Rusija yra didžiausia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto partnerė. 2012 m. eksporto struktūroje pagal šalis Rusija buvo 1-oje vietoje iš 120 eksporto partnerių. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 26 proc. viso produktų eksporto į Rusiją. Daugiausia į Rusiją eksportuojama pieno produktų – sūrių ir varškės, sviesto, galvijienos.

Kategorijos: Naujienos, Politika ir ekonomika, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *